Indrė Dirgėlaitė, dainininkė:
„Valentino dieną švęsti reikia. Apskritai kuo daugiau švenčių, teikiančių džiaugsmą, tuo geriau. Vasario 14-ąją galima nueiti į gerą filmą, koncertą, tačiau galima likti namie ir sugalvoti ką nors smagaus. Nesvarbu su kuo būnama tą dieną - dviese su mylimu žmogumi arba su gera draugų kompanija. Svarbiausia tai, su kuo esi, o ne kur esi.
Aš neturiu vienos nusistovėjusios tradicijos, kur ir kaip švęsti vasario 14-ąją. Viskas vyksta spontaniškai, natūraliai. Šiuo metu, kiek žinau, kino teatruose rodomas filmas „Myliu tave, Paryžiau“. Gal rytoj reikės į jį nueiti?
Gal nuskambės banaliai, bet kada nors Valentino dienos proga norėčiau nuvažiuoti į Paryžių. Arba į Romą. Šie miestai man labai romantiški.
Kartais tą dieną tenka koncertuoti. Bet tai netrukdo švęsti. Šiais metais, tiesa, „Velnio nuotakoje“ dainuosiu Vasario 16-ąją. Mistiška, kad atlieku Jurgos vaidmenį, nes, pasirodo, kai tuokėsi mano prosenelė, vestuvininkai, grįždami iš bažnyčios, pasiklydo keliuose panašiai kaip įvyko „Velnio nuotakoje“.
Kam Valentino diena svarbesnė ir reikalingesnė? Manau, ji vienodai svarbi ir vyrams, ir moterims. Aišku daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus tą šventę supranta. Vis dėlto svarbiausia ši diena, ko gero, yra ką tik vienas kitą atradusiems“.
Saulius Siparis, aktorius:
„Man kiekviena diena yra Valentino diena. Vasario 14-oji - jokia šventė. Turiu mylimą žmogų šalia, tad švenčiu kasdien. Savo žmonos nestebinu niekaip, ji mato mane kasdien ir tai jau yra staigmena. Pamatai Saulių ir stebiesi. Yra žmonių, kuriems reikia stengtis, o man - ne. Aš, aišku, čia sėkmingai juokauju.
O jei rimtai, nežinau, ar Valentino diena reikalinga. Galbūt reikalinga, jei žmonės ją laiko švente, jei jiems tą dieną yra gera. Tačiau manau, kad kasdien turėtume gyventi taip, tarsi ta diena būtų šventė. Labai to norėčiau ir visiems palinkėčiau, kad taip ir būtų. Rutina mus kartais taip įsuka, kad po to prisigalvojame įvairiausių dalykų. Šiandien - šventė. Kodėl šiandien? Šventė turi būti kasdien.
Tokios sugalvotos šventės man atrodo savotiška apgavystė. Gal senstu? Pamenu, sovietmečiu būdavo Kovo 8-oji. Kažkokia idiotiška diena, kažkodėl moters. Visi metai - šiaip sau, o šią dieną girtiems vyrams būtina namo grįžti su tulpe. Moteriai reikia ne tos gėlės, o meilės. Svarbu ją mylėti, tai ir yra pats tikriausias Valentinas“.
Raimundas Šilanskas, humoristas:
„Vasario 14-ąją dažniausiai koncertuoju, todėl vienintelė galimybė šios dienos proga pasveikinti mylimą žmogų - paskambinti arba nusiųsti žinutę. Juk būdamas kitame mieste jai neįteiksiu nei gėlės, nei kokios nors dovanėlės.
Jokių vizijų, svajonių, kuo galėčiau nustebinti antrąją pusę, neturiu ir net jų nekuriu. Manau, geriausios mintys ateina tuo metu, kai vyksta šventė. Tuomet jos būna iš širdies, tikresnės, natūralesnės. Kvailystė visus metus galvoti, kad, tarkime, savo mylimajai padovanosi kelionę į užsienį. Nesakau, kad suplanuoti dalykai gali neišsipildyti, tačiau jie jau nebebus tokie tikri. Panašiai yra ir dėl vestuvių planuotojos. Apgalvotas kiekvienas žingsnis, kur eiti, ką daryti. Tačiau ar to tikrai reikia? Nelieka tikrumo.
Valentino diena reikalinga ir vyrams, ir moterims. Ne tik moterys myli ausimis, ne tik joms trūksta dėmesio, šilumos. Viso to reikia ir vyrams, tik jie kartais tai slepia“.
Galina Dauguvietytė, režisierė:
„Mano laikais Valentino dienos nebuvo. Tai yra nauja diena, atkeliavusi iš užsienio. Mano gyvenime kiekviena diena buvo Valentino, nes daugiau kaip 40 metų pragyvenau su savo Valentinu. Mes su Jurgiu vasario 14-osios nešventėme. Per visus tuos metus neturėjome jokių konfliktų, problemų, nebuvo pasakyta nė vieno šiurkštaus žodžio, net balso pakelta. Mano gyvenimas praėjo laimingai. Čia man, kaip sakoma, buvo duota, atseikėta iš aukščiau, gal net ir per daug.
Nauja mada švęsti vasario 14-ąją patinka, tegu jaunimas ja džiaugiasi. Jeigu jiems tai įdomu, priimtina, kodėl ne? Jeigu šventė prigijo, tegul gyja ir toliau. Aš už tai, kad žmogus gyventų taip, kaip jam tuo momentu malonu.
Įsimylėti galima ne vieną kartą, o keliskart, dešimt kartų. Ar galima iš naujo įsimylėti tą patį žmogų? Nežinau, nepasakyčiau. Tačiau jei galima, vadinasi, tas žmogus - tikras Valentinas. O jeigu įsimylimas kitas, tai su ankstesniu laukia ne šventė, bet mūšis, kova. Įsimylėjęs jaunimas dažnai mano, kad ši meilė vienintelė ir paskutinė, kad kitos daugiau jau nebus. Juokas, tokie dalykai - retenybė“.
Daiva Tamošiūnaitė, TV laidos vedėja:
„Kaip nors išskirtinai Valentino dienos su Dainiumi nešvenčiame. Nieko konkretaus, pavyzdžiui, kelionių ar romantiškų vakarienių iš anksto neplanuojame. Šią dieną nei pati rengiu išskirtinių staigmenų, nei jų tikiuosi. Be to, tai nėra vienintelė diena per metus, kai išgirstu, kad esu mylima, kai man įteikiama gėlių.
Valentino dienos proga abu su Dainiumi paprastai randame vienas kitam kokių nors linksmų, mielų smulkmenų, prabangių dovanų neieškome. O dovanėlėmis pasikeisti galima visur - namie, kavinėje, klube. Juo labiau kad šiose vietose ta proga organizuojama įvairių renginių. Kartais ir pačiai tenka juos vesti.
Mums su Dainiumi Valentino diena - šeimos šventė. Tuokėmės trise, ir Valentino dieną švenčiame trise. Ką veiksime rytoj? Valgysime tortą, gersime šampaną, bučiuosimės, džiaugsimės tuo, kad mums gera kartu.
Vasario 14-oji, manyčiau, turėtų būti svarbi abiem. Tačiau, sprendžiant iš nuolatinių moterų nusiskundimų, kad joms trūksta dėmesio, kad jos girdi per mažai meilės prisipažinimų, matyt, ši diena vis dėlto svarbesnė joms. Be to, ši šventė turbūt svarbesnė įsimylėjėliams, o ne poroms, kurios jau seniai kartu.
Valentino diena ateina iš karto po didžiųjų metų švenčių - Kalėdų ir Naujųjų metų. Man ji asocijuojasi su pavasario pradžia. Gal ir gerai, kad švenčių turime daug, tad nepamirštame švęsti. Juk sakoma, kad jeigu šventės nešvęsi, tuomet ji nebeateis“.