Julija Ritčik po Eurovizijos žada neišpuikti

Šiemet, padainavusi 10 metų brandintą dainą „Love Or Leave“ („Meilė ar išsiskyrimas“), netikėtai užšoko ant sėkmingos bangos. Prie baltos širmos, už kurios brązgindami gitaras šešėliais žaidė grupės „4 Fun“ muzikantai, grupės lyderė ir solistė Julija Ritčik atliko romantišką baladę ir susišlavė daugiausia ne tik komisijos, bet ir žiūrovų balsų.

Tačiau netrukus kilo skandalas. Rūtos Ščiogolevaitės gerbėjai ėmė teigti, kad balsuojant finale buvo supainioti atlikėjų numeriai, o Rūtos balsai atiteko Julijai. Ir net ėmė reikalauti perbalsavimo. Tačiau Lietuvos televizijai ir ryšio paslaugos teikėjams patikinus, kad klaidų nebuvo, aistros nurimo.

Beje, iškart po triumfo nacionalinėje Eurovizijos atrankoje konkurentų sveikinimų Julija nesulaukė. (Tas lietuviškas pavydas?) Jai pačiai labai patiko Augustės ir „Saulės kliošo“ pasirodymai.

Kodėl Eurovizijai pasirinkta daina „Love Or Leave“? „Neturiu nė vienos dainos, kurios istorija būtų tokia sena. Kaskart, kai mėgindavome ją repetuoti, kažkas nelipdavo. Vis atidėdavome į šalį, bet po kiek laiko vėl bandydavome atlikti. Pernai irgi norėjome ją dainuoti Eurovizijos atrankoje, pradėjome įrašinėti, bet ir vėl buvo kažkas ne taip. Todėl pasirinkome kitą kūrinį. Šiemet kilo noras tą pačią dainą atlikti pritariant akustinėms gitaroms. Pradėjome įrašinėti - abejonių neliko“, - dėsto grupės lyderė.

Euroviziją Julija atidžiai stebi beveik dešimtmetį, tačiau, kaip ir daugelis jos gerbėjų, negalėjo nuspėti, koks bus šių metų sėkmės receptas. Jai pačiai pirmiausia patinka daina. Iš pradžių mąsčiusi, kad reikia parodyti šou, vėliau suprato, kad šou dėl šou irgi ne visada pasiteisina.

Turi būti visuma - ir daina, ir vaizdas. Eurovizija, pasak Julijos, - dainų konkursas, todėl pirmiausia turi skambėti gera daina, o vaizdas gali ją tik sustiprinti. Todėl šešėlių - baltos ir juodos spalvų - žaismas grupės nariams pasirodė kaip tik tai, ko reikia.

Beje, idėja scenoje parodyti šešėlių teatrą kilo jos vyrui Laimonui Staniulioniui - grupės vadybininkui ir būgnininkui. Šis sumanymas tikriausiai išliks ir grupės pasirodyme Helsinkyje. „Jei tai patiko lietuviams, būtų nesąžininga idėją keisti“, - įsitikinusi Julija.

Dėl kone dešimtmetį brandintos dainos Julija buvo tikra, tačiau ją vis dėlto maloniai nustebino grupei parodytas palankumas: „Man komisijos vertinimas buvo labai svarbus, gal net svarbesnis negu tai, patiksiu žiūrovams ar ne. Smagu, kad žmonės, į kurių profesionalumą pati lygiuojuosi, įvertina, supranta, ką darome. Vadinasi, judame teisinga linkme“.

Atlikėja tikisi pateisinti lūkesčius ir sėkmingai pasirodyti daugiamilijoninei žiūrovų auditorijai, gegužės pabaigoje sėsiančiai prie televizorių ekranų. Nesibaimina? „Negaliu pasigirti, kad esu koncertavusi milijoninei auditorijai, tačiau festivalių, kuriuose dainavau dešimtims tūkstančių žiūrovų, buvo ne vienas. Tikiu, kad man pavyks neleisti jauduliui visko sugadinti“, - atkerta J.Ritčik. Ji supranta, kad dalyvaudama Eurovizijoje prisiima didelę atsakomybę, nes tai šalį reprezentuojantis pasirodymas.

Skirtingai nuo praėjusių metų nugalėtojų, kurie Eurovizijos užkariavimo planus kurpė iš anksto, tik po pergalės nacionalinėje atrankoje grupė suskato ieškoti pasirodyti Helsinkio scenoje reikalingų pinigų, stilisto. Pasak Laimono, sceniniu įvaizdžiu rūpinasi dizaineriai Vida Simanavičiūtė ir Aleksandras Pogrebnojus, o dėl būsimo dainos vaizdo klipo tariamasi su kompanija RGB.

Ne paslaptis, kad dar prieš pusmetį Julijos vardą buvo girdėję tik jaukius koncertus klubuose ar kantri muzikos festivalius pamėgę klausytojai. Šiandien daugelis Eurovizijos gerbėjų žino, kad Julija - muzikuojanti mokytoja. Jai 35-eri. Ji ištekėjusi antrą kartą ir vienoje sostinės mokyklų dėsto anglų kalbą. Moteris negali sėdėti vienoje vietoje, todėl stengiasi derinti kelias gyvenimo sritis.

Baigusi programavimo studijas Vilniaus universitete, pradėjo dirbti ir netrukus sulaukė kvietimo dainuoti grupėje „The Road Band“. Po poros mėnesių reikėjo rinktis - muzika ar darbas. Ilgai negalvodama metė darbą ir niekada to nesigailėjo. Beje, greitai (rodės, laikinai) pradėjo dirbti mokykloje - vaikus ėmė mokyti anglų kalbos ir net įgijo anglų filologo išsilavinimą.

Po šešerių metų intensyvaus muzikavimo su „The Road Band“ nusprendė, kad laikas žengti savo keliu, ir įkūrė grupę „4 Fun“. Tačiau atsiskyrusi nuo grupės, kurioje iki tol dainavo, turėjo iš naujo įrodyti, ko verta. „Maniau, kad pradžia bus lengvesnė. Atrodė, kad mano vardas yra vizitinė kortelė, bet... Tiesą sakant, pirmus metus teko įrodinėti, kad nesu kupranugaris“, - atsidūsta Julija.

Grupė „4 Fun“ - ne tik Julijos, bet ir jos vyro Laimono kūrinys. Dešimtmetį po vienu stogu gyvenantys ir kuriantys sutuoktiniai yra grupės siela ir idėjiniai vadai. „Mes esame kūrybinis duetas, kaip garvežys, grupę „4 Fun“ stumiantis į priekį. „Kūryba ir dainos - mano, Laimono - aranžuotės, įvairūs projektai. Kartais sunku menininkams po vienu stogu, bet kai yra supratimas, noras, visada atsiranda ir kompromiso galimybė“. Kai metams bėgant pažvelgia į bendrą produktą, pasirodo, kad viskas vyksta produktyviai.

Prieš metus muzikantų pora ryžosi avantiūrai ir dalyvavo realybės šou „Keičiu žmoną“. Julija tai iki šiol prisimena su šypsena: „Apsisprendėme dalyvauti dėl reklamos - kad primintume apie save.

Vėliau supratau, kad ne veltui tai buvo vadinama socialiniu projektu. Sudėtinga savaitę gyventi po kito žmogaus stogu, rasti su juo bendrą kalbą ir ką nors nuveikti drauge. Tai labai sunku, bet duoda peno apmąstymams apie savo santuoką, namus“.

Atlikėja sako esanti laiminga moteris, o dalyvavimas realybės šou dar kartą tai patvirtino. „Nepaisydami ginčų, kurių kartais kyla, mudu su vyru džiaugiamės, kad turime vienas kitą. Kai paklausiu savęs, ar esu nusivylusi, suprantu, kad ne, jokiu būdu. Tai būtent tas žmogus, su kuriuo noriu eiti kartu“.

Julija scenoje - jau 13 metų. Tikinčius prietarais velnio tuzinas gąsdina. Tik ne Juliją. Jos veide spinduliuojanti ramybė išduoda pasitikėjimą savimi ir norą laimėti. Ji nebijo, kad po nesėkmės Eurovizijoje daugelis muzikantų Lietuvoje maišomi su žemėmis ir užlaidomi kandžios kritikos strėlėmis. „Kasmet kas nors iš nugalėjusiųjų savo šalyje Eurovizijoje užima paskutinę vietą, nors kiekvienas nori užimti pirmą. Suomija jos laukė 50 metų. Mano nuostata tokia: atlikėjas turi padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad pasirodymas būtų geros kokybės, teiktų žiūrovams malonumą“.

Interneto svetainėse, skirtose Eurovizijai, sklando dvejopi šios dainos komentarai. Vieni sako, kad „4 Fun“ daina blanki ir nieko nenustebins, kiti tvirtina, jog tokios švelnios baladės konkurso publika jau pasiilgo. „Nebūna dainų, kurios įtiktų visiems. O kad Eurovizijai reikia greitos, linksmos dainos, tai... Niekas nežino, ko Eurovizijai reikia. Linksmų, panašių viena į kitą dainų ten yra 90 procentų. Tai juk nuobodu. Manau, kad Europai reikia kuo įvairesnės muzikos. Juk ir gyvenimą sudaro ne tik linksmybės. Kartais kiekvienas būna sentimentalus“, - susimąsto Julija.

Kurią vietą užims Eurovizijoje, ji spėlioti nedrįsta. J.Ritčik nėra azartiškas žmogus, o šis konkursas neatrodo nuspėjamas, tačiau į Helsinkį vyks su mintimis apie pergalę.

„Ar nebijau? Yra jaudulys. Baimės - ne. Baimė yra destruktyvus jausmas, jį visada stengiuosi paversti kita emocija. Bijoti nėra prasmės“, - neabejoja Julija. Julijai netrūksta lietuviams nebūdingo optimizmo (atlikėja kilusi iš mišrios šeimos). Todėl dalyvavimą Eurovizijoje ji piešia šviesesnėmis spalvomis nei daugelis sėdinčių ant minkštų sofų, nieko nedarančių ir tik kritikuojančių. „Gyvenime nebūna taip, kad pasieki viršūnę ir visą laiką joje esi. Nereikia sureikšminti nei sėkmės, nei nesėkmės. Tiesiog reikia judėti toliau. Jeigu Helsinkyje užimtume paskutinę vietą, kitąmet dalyvautume vėl. Net neabejoju“, - priduria.

Atlikėja jau pakliuvo į diskusijų dėl Eurovizijos - tai gerai ar blogai, lygis ar ne lygis, menas ar ne menas - mėsmalę. „Šiaip esu labai jautri, bet kai susiduriu su nemalonumais, klausiu savęs: ar tai ne pernelyg sunku, ar gąsdina, ar galiu susitaikyti su tuo ir veržtis pirmyn. Kol kas galiu susitaikyti“, - prasitaria. Žino, kad visada atsiras žmonių, kuriems jos muzika bus „fui“, ir tokių, kuriems patiks. „Viskas, baruose ir klubuose jų daugiau nebegalėsime išgirsti. Pasipūs“, - nerimauja „4 Fun“ gerbėjai. „Labai nenorėčiau pasipūsti. Stengsiuosi, kad tai man niekada nenutiktų“, - žada Julija.

Ką čia slėpti: pergalė Eurovizijos atrankoje - nemenkas koziris seniai gyvuojančiai, tačiau iki šiol plačiajai publikai mažai girdėtai grupei. „Jau iki Eurovizijos atrankos mąstėme apie akustinio skambesio albumą. Dabar noras įrašyti jį dar labiau padidėjo. Galbūt Eurovizija padės daugiau klausytojų atrasti mūsų muziką“, - viliasi optimizmo nestokojanti J.Ritčik.