Jau šią savaitę prieš Kristaus Prisikėlimo šventę, mūsų protėviai ruošdavosi pavasariniam pabudimui. Verbų sekmadienį su šventinta verba atlikdavo ne vieną ritualinę apeigą, tikėdami, kad taip nuo blogio apsaugos ne tik savo namus, bet ir sielą.
Verba plaka
Nuo piktųjų dvasių senoliai apsisaugodavo verbos puokštelę aprišę raudonu kaspinu. Tai buvo pirmoji magiška priemonė nuo blogio. Iki šiol tikima, kad verbos magiška šakelė suteikia saugumo ir gyvybės jėgos, apsaugo žmones nuo ligų ir kitų bėdų, o namus - nuo stichinių nelaimių. Perkūno garbei smilkoma verba gaivina ir švarina aplinką nuo neigiamos energetikos.
Su Verbos prisilietimu kiekvienas žmogus gauna stiprią apsaugą, žadinamos jo gyvybinės jėgos. Išperėjus žąsims šeimininkė aprūkydavo verba jų kiaušinius, kad laumės naktį nepaimtų, o iš tvarto į ganyklas išleidžiamos karvės verba buvo paplakamos, kad ūkininkams duotų daugiau pieno.
Pavasarį mūsų senoliai paprastai garbindavo deivę Žemyną. Verbos būdavo rišamos iš žilvičių, kadagių, gluosnių, beržų ir bruknių šakelių. Senoliai sakydavo, kad nešama verba į bažnyčią - nešama velnio uodega. Ir tik ją pašventinus, būdavo suteikiama labai stipri magiška galia.
Senoliai labai prietaringai tikėjo, kad šventa verba saugo nuo laumių, raganų, nelabųjų dvasių.
Garbinamos gamtos stichijos
Velykos paprastai švenčiamos pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Tai laikas, kuris tęsiasi nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio. Per Velykas visada būdavo pagerbiama ugnis, vanduo ir žemė. Buvo tikima, kad margučių daužymu išlaisvinamos gyvybės ir vaisingumo jėgos, kurias senovės baltų ir lietuvių tikėjimuose simbolizuodavo gyvatė arba žaltys.
Senoliai Velykas švęsdavo keturias dienas ir tikėjo, kad tuomet labai seksis šeimoje. Žolinininkė Judita Kaminskienė pataria naktį prieš Velykas nueiti prie šaltinio ir stengtis visą tą laiką nekalbėti. Parsineštą namo vandenį visus metus naudoti kaip vaistą nuo įvairių ligų.
Velykų dieną jokiu būdu negalima skolinti ugnies - skolintojas išneš iš namų laimę, bus mažas derlius, o ugnis neteks šventumo. Senoliai sakydavo, kad tuomet ugnis pradeda vaikščioti po namus ir gali sukelti gaisrą.
Velykų naktį artojai eidavo į laukus ir degindavo laužus. Buvo tikima, kad ugnis padės dirvai vešėti, o moterys plaudavo galvą laužo pelenais ir tikėdavo, kad dėl to visus metus galvos neskaudės.
Dar mūsų protėviai tikėjo, kad Velykų metas - susitikimas ir atsisveikinimas su artimųjų vėlėmis, kurios po pirmojo perkūno išeina visai vasarai. Todėl per Velykas būtina eiti į kapines ir ant artimųjų kapų padėti margučių ir mintimis gražiai pabendrauti su išėjusiais Anapilin.
Velykų burtai
Velykų rytą pavalgius reikia surinkti margučių lukštus ir nunešus į lauką užkasti giliai į žemę. Manyta, kad šis ritualas padeda gausiai užderėti javams. O jeigu margučių lukštus sudeginsite, tuomet naminiai paukščiai iš kiaušinio lengviau risis. Jeigu margučių lukštai gerai lupasi, sakoma, kad tais metais linus bus lengva valyti. Prie Velykų stalo mušti kiaušinius galima tik vienu galu - smaigaliu. Jeigu mušite abiem galais - viščiukai išsiris nesveiki.
Tikėta, kad to, kuris greičiau grįš iš bažnyčios, namuose laimė bus ištisus metus, o jeigu važiuojant į bažnyčią pakeliui sutinkama moteris - geriau apsisukus važiuoti kitu keliu, taip bus išvengta nelaimės.
Velykų rytą medžiokliniu šautuvu reikėtų iššauti kelis kartus į orą. Tikėta, kad taip bus išvaikyti priešai.
Velykų rytą prieš saulėtekį būtinai reikia nusiprausti šaltu vandeniu. Žolinininkė Judita Kaminskienė tvirtina, kad tuomet tuos metus nesikels votys ir kitokie skauduliai nekankins.
O jeigu prausiesi šaltu vandeniu lauke, buvo tikima, greičiau atšils orai ir vanduo.
Jeigu namų šeimininkė pirmąjį nuluptą margutį padalys į tiek dalių, kiek yra šeimos narių, metai bus turtingi ir dosnūs.
Velykų rytą ir vakarą negalima prapjauti naujo duonos kepalo ir valgyti jo abišalės. Senovėje manyta, kad jeigu nesilaikysi šio prietaro, gali duonos neturėti ištisus metus.
Netekėjusios mergaitės ir viengungiai vaikinai prieš eidami miegoti po pagalve gali pasidėti beržo šakelę su sprogstančiais pumpurais. Jeigu rytą šakelė nenuvytusi, tai per metus susirasi antrąją pusę.
Kad laimė neaplenktų namų, jaunimas užrištomis akimis senovėje daužydavo puodus. Jei puodas sudūžta - laimė garantuota