Viktorija Mauručaitė, dainininkė: „Mano Gabrielei jau dvylika. Kaip ir visos tokio amžiaus mergaitės, ji smalsiai dirsčioja į mano drabužių spintą ir jei tik kas patinka, išsirenka. Dažniausiai tai būna mano megztukas ar palaidinė. Kiti mano drabužiai nelabai tinka - kol kas per dideli. Jeigu pasiūlau ar nuperku tai, kas jai nepatinka, tuoj atšauna: „Pati ir nešiok“. Mano patarimais nelabai kliaunasi, jau turi savo nuomonę.
Kol kas labiausiai ją domina mano jaunystės drabužiai, likę mano tėvų namuose. Nuvažiavusi pas senelius mėgsta iš spintos išsitraukti senus mano scenos drabužius, juos pritaiko draugų vakarėliui ar naujamečiam karnavalui. Maždaug prieš penkiolika metų koncertams siūti drabužiai jai atrodo tikra seniena, nors tais laikais scenoje atrodžiau madingai. Juk niekas tada madų nediktavo - rengėmės kaip išmanėme. Scenos drabužius man siūdavo mama. Atsimenu jos persiūtus tuoktuvinius tėčio marškinius, iš spalvingo chalato sukurptą liemenę, su kuria atrodžiau labai puošniai.
Į mano papuošalų dėžutę Gabrielė kol kas nežvilgčioja - mūsų skonis pernelyg skiriasi. Jei pasirenka ką nors, tai būna labai retai. Pasitaiko, kad jai patinka koks nors mano šalikėlis ar skrybėlė, tai ir pasiskolina. Tarkime, eidama į Dimos Bilano koncertą užsidėjo mano raudoną skrybėlę. Gabrielė - ryški mergaitė, mėgsta išsiskirti iš minios, būti kitokia nei visos. Gal užaugusi bus dizainerė?
Vis dažniau ne aš jai, o ji man pataria, kokius drabužius rinktis. Jei mano drabužis nepatinka, tiesiai šviesiai pasako, kad jai negražu, liepia persirengti, nes ji su manimi niekur neisianti... Aš ja pasitikiu - ji jaučia, kas gražu. Tam tikrą mano skonį ir požiūrį į drabužius suformavo mama.
Vis sakydavo, kad mergina visada turi būti pasitempusi, tvarkinga, skoningai apsirengusi. Manau, kad aš irgi jai padariau tam tikrą įtaką. Ji jau sugeba suprasti, kas skoninga, kas jai dera ir kas - ne. Dukrytė mėgsta kvepintis ir net turi savo mėgstamus kvepalus. Jie - saldoko kvapo, mano - santūresni.
Kvepintis nedraudžiu ir savo skonio neperšu. Manau, kad mergaitė turi turėti savo stilių, skonį, ne motinos padiktuotą.
Gabrielė seka mano pėdomis - dainuoja vaikų grupėje „Džimba“, ne kartą yra dainavusi su garsiausiomis popscenos žvaigždėmis - Jurga Šeduikyte, „Bavarija“ ir kitomis. Vieną dainą esame įrašiusios kartu, bet daugiau ji nelabai nori - matyt, motina jai nėra autoritetas. Yra sunkoko charakterio, bet geros širdies. Kasmet Motinos dienos proga mane nudžiugina gėlių puokštele ar piešiniu, kuriuos dovanoja dar nuo darželio laikų. Jeigu po kiek laiko piešinį kur nors paslepiu, tuoj susijaudina ir paklausia, kas yra - gal nepatinka?“
Vilija Grigonytė, įmonės „Muzikinis viešbutis“ vadovė: “Savo dukteriai Aušrinei stengiuosi būti gera motina. Bet tik stengiuosi. Iki idealo, žinoma, labai toli... Ji stengiasi būti gera duktė. Mes abi labai mylime viena kitą. Mus sieja pagarba, savitarpio supratimas, draugystė. Ji - mano geriausia patarėja visais gyvenimo klausimais, mano palydovė, einanti su manimi į spektaklius, koncertus, važiuojanti į keliones. Žinoma, ji turi savo draugų ir draugių būrį, į kurį nesibraunu. Mums lieka namai, kur prisibūname kartu, pasikeičiame nuomonėmis. Gal keistumės ir drabužiais, nes Aušrinė, kaip ir aš, aukšta mergaitė, bet kad maniškiai jai dar per platūs, o man jos - per siauri...
Be to, mūsų skonis labai skiriasi. Ji renkasi minimalistinį, lakonišką stilių, mano stilius - elegantiškai sportiškas, su moderniomis detalėmis. Aš mėgstu keisti drabužius, turiu jų daugybę, esu išbandžiusi įvairius stilius. Kartais būnu nusiteikusi sportiškai ir noriu džinsų, kartais - klasikos, moteriškumo... Nuo ko tai priklauso, negaliu paaiškinti. Gal nuo mėnulio fazės? Mano Aušrinė santūri, atkakli, jaučiu, kad ji savo tikslą pasieks.
Kai buvo maža, norėjo būti panaši į mane. Man nesant namie išsimatuodavo mano išeigines sukneles, vaikštinėdavo apsiavusi mano aukštakulniais, lūpas išsitepliodavo mano lūpų dažais. Tik kvepalų neliesdavo. Paaugusi (Aušrinei greitai bus aštuoniolika) viską renkasi labai atsargiai, kosmetikos naudoja minimaliai - tik tiek, kiek jaunai merginai reikia. Ieško individualumo. Ją puošia natūralus grožis - ilgi pelenų spalvos plaukai, didelės mėlynos akys.
Drabužius perkasi pati arba į parduotuvę eina su draugėmis. Aš nesikišu. Visa atsakomybė tenka jai - jei ką nors netinkama nusipirks, vis tiek turės nešioti. Kol kas elgiasi atsakingai. Mes pasiginčijame, išklausome viena kitos nuomonės, bet sugebame nesusipykti. Apskritai ji labai kūrybinga mergina.
Lanko flamenko šokių pamokas, labai mėgsta šiuolaikinę muziką, dainuoja. Ieško savo vietos gyvenime. Motinos dienos proga visada man dovanoja ką nors gražaus - savo rankomis sukurtus papuošalus, ką nors nupiešia arba sukuria mielą eilėraštį“.
Tatjana Rinkevičienė, Lietuvos rusų dramos teatro direktorė: „Mano ir dukterų Saulės ir Rūtos drabužių spinta tikrai didelė. Visos drabužių turime nemažai, nes labai mėgstame puoštis, tik visos esame skirtingos. Rūta labai mėgsta prabangius daiktus, tikras dizaino retenybes. Saulė rengiasi paprasčiau, patogiau. Ji - mūsų rokerė, mėgsta odinius drabužius. Tiesa, atvėrus abiejų spintas atrodo, kad ten vien batai ir džinsai... Laisvalaikiu aš irgi dėviu džinsinį kostiumėlį, mėgstu aksesuarus. Turiu labai įvairių stilių drabužių. Gal tik dalykinio kostiumėlio mano spintoje nerastumėte.
Mano drabužiai dukterims nelabai tinka, nelabai jais ir keičiamės, nes nėra tokio poreikio. Kiekviena drabužius perka tinkamus tik sau. Be to, visų mūsų drabužiai skirtingų spalvų, dydžių, stilių. Drabužiais dukterys keičiasi tik tarpusavyje. Manęs retsykiais paprašo nebent kokio švarkelio paskolinti.
Bet tai būna labai retai. Visos trys labai mėgstame auksinius papuošalus. Ne dėl to, kad tai brangu, bet kad visada gražu, visada madinga. Juk aukso dirbiniai dabar labai įdomūs, ne tokie kaip sovietmečiu. Vienas papuošalas gali būti pagamintas iš kelių rūšių - baltojo, geltonojo, rausvojo - aukso.
Šitų grožybių joms esu parvežusi iš Rytų šalių.
Dovanodama juos dukterims visada įtinku - jos išsirenka ir mielai nešioja. Man jos irgi negaili dovanų gimtadienio, Kalėdų ar kita kuria proga. Yra dovanojusios prabangų mobilųjį telefoną, papuošalų su „Swarovski“ kristalais, kitų mielų dalykų. Nepamiršta manęs pasveikinti ir Motinos dienos proga.
Kadangi abi mokosi Maskvos konservatorijoje (Rūta - pianistė, Saulė - smuikininkė), šią dieną sulaukiu sveikinimų telefonu. Beje, gegužės 4-ąją jos abi dalyvaus Vilniaus Kongresų rūmuose vyksiančiame festivalio „Sugrįžimai“ koncerte, kuriame diriguos Londone gyvenantis ir Maskvoje studijuojantis Marius Stravinskas. Įsitaisysiu, kur geriausiai girdėti ir matyti, - ir klausysiu, klausysiu.... Dukterų pasirodymas man bus geriausias pasveikinimas Motinos dienos proga“.