Skyrybų skausmas įsirėžia į sielą ir kūną

Nėra savaitės, kad laikraštyje, žurnale ar televizijos laidoje nebūtų kalbama apie kieno nors skyrybas. Kartais net ima atrodyti, kad jei žymūs žmonės neišsiskirtų, netektų dalies populiarumo.

Kai kuriems skyrybos tampa išsilaisvinimu iš slegiančios priklausomybės, kitiems - viską sugriovusia ir protą aptemdžiusia tragedija, sunkiausiu stresu gyvenime.

Gal požiūrį į skyrybas lemia vaikystėje matytas tėvų pavyzdys? Psichologai yra pastebėję, kad tiksliausiai motinos patirtį į savo gyvenimą perkelia vyriausia duktė.

Jei augdama duktė matė savo motinos kančią dėl tėvo neištikimybės ir smurtavimo, nuolankų motinos susitaikymą su tuo nepasisekus partnerystei, ji irgi prisiims aukos vaidmenį.

Retai kada tokia moteris savo iniciatyva pasiryš nutraukti santykius su sutuoktiniu. O jeigu bus palikta, jai tai taps tragedija.

O ta, kuri vaikystėje matė ryžtingą, nesitaikstančią su išdavyste ar smurtu motiną, sprendimus priims ryžtingai ir be kompromisų. Kartais gal net per daug skubotai. Tačiau skyrybos - ilgas procesas. Padėti tašką galima tik perėjus šešis etapus.

Pirmųjų skyrybų pranašų žmonės dažniausiai dedasi nepastebį. Net jei tai ne dviprasmės užuominos, o faktai - anoniminis pranešimas apie partnerio ar partnerės neištikimybę, atviras flirtas su kitu ar kita, irzlumas ir nepakantumas bet kam, kas anksčiau bendraujant nekrisdavo į akis arba net teikdavo džiaugsmo.

Dažnai akivaizdus pavojus įvardijamas kaip nors kitaip, nenorint vadinti reiškinio tikruoju vardu. Vyrams moterys diagnozuoja amžiaus vidurio krizę, vyrai moterims - „subobėjimą“.

Toks savęs apgaudinėjimas tarsi apsaugo žmogų. Pasąmonė jau užfiksavo, kad prasidėjo kažkokie svarbūs pokyčiai, tačiau galimam skausmui jis dar nėra pasirengęs.

Taip laimima laiko priprasti prie minties, kad gali įvykti labai skaudžių permainų. Tai gynybos būsena, bandymas pabėgti nuo permainos, viltis, kad ji gal neįvyks.

Nuojautos kamuojamas žmogus sustingsta laukdamas smūgio, užsidaro, tampa tylesnis nei įprasta. Arba tampa judresnis, daugiau kalba, piktinasi menkniekiais, daro beprasmiškus judesius: vaikšto iš kampo į kampą, daug rūko ir panašiai.

Bandydami išvengti skaudžių permainų žmonės tampa dirglūs. Juos nervina net menkniekiai. Pyktį jie gali nukreipti į save arba išlieti ant kitų.

Pavyzdžiui, sutuoktinį gali pykdyti vien prisiminimai apie aukojimąsi, kai antroji pusė darė karjerą, įvairias jam darytas nuolaidas. Tuomet piktinamasi, kad sutuoktinis gavęs per daug meilės. Galima supykti ir ant likimo, kito žmogaus, pasiglemžusio sutuoktinių meilę, aplinkinių abejingumo ar net piktdžiugos.

Šiame skyrybų etape su tais, kurie pasikėsino į šeimos gerovę, susitinkama akis į akį. Į kovą pasitelkiami įžeidinėjimai, kaltinimai, priekaištai ar prašymai pasitraukti.

Kai nieko pakeisti nepavyksta, žmonės mėgina derėtis. Atrodytų, pagaliau pasirinktas protingas elgesio būdas. Tačiau pats derybų objektas - nerealus. Deramasi dėl praeities, dėl to, kas jau įvyko.

Derybos „kas būtų buvę, jeigu būtų buvę“ - pats kvailiausias viso skyrybų proceso etapas. Jo metu išeikvojama labai daug energijos savigraužai, inventorizuojant praeities klaidas ir puoselėjant kaltės jausmą.

Viena moteris - jau treji metai po skyrybų, bet ji vis dar sėdi savo „kančių darželyje“, analizuodama gyvenimo klaidas, fantazuodama, ką buvo galima pakeisti, padaryti geriau. Ji vis dar jaučiasi esanti atsakinga už seniai įvykusias permainas, ieško nerealių būdų, kaip viską susigrąžinti. Ji mano, kad viskas priklausė tik nuo jos elgesio, ir užmiršta, kad buvo dviejų žmonių sąjunga ir partnerystė. Meilė joje priklausė nuo abiejų.

Tokios derybos - tik bandymas save apgauti. Dėl to jos dažniausiai užmaskuojamos gana neįprastomis formomis, kurias gali atpažinti tik specialistai.

Viena populiariausių maskuočių - psichosomatinės ligos. Joms būdingi kokių nors realių ligų simptomai. Tačiau medikai dažniausiai neranda šių negalavimų priežasčių. Pavyzdžiui, astma sergančios moters būklė blogėja. Greitosios pagalbos gydytojai kviečiami keletą kartų per mėnesį.

Moters gyvybė priklauso nuo to, ar sutuoktinis - šalia, ar suskuba iškviesti greitąją pagalbą priepuolio metu. Ši moteris neapsimetinėja. Bet ir negali pasveikti. Pasveiko ji tik tuomet, kai sutuoktinis išėjo gyventi pas kitą. Nuo to laiko ši moteris nepatyrė nė vieno priepuolio. Tačiau po kelerių metų sunkus astmos priepuolis jos vos nepribaigė. Tai atsitiko tuomet, kai paskambino buvęs vyras ir pareiškė norįs grįžti.

Suvokęs, kad negali pašalinti permainos, kurį laiką žmogus jaučia neviltį ir bejėgiškumą. Tai du svarbiausi depresijos požymiai. Jį kamuoja įkyrios mintys, jis jaučiasi bejėgis, netiki, kad kas nors gali jam padėti.

Todėl dažniausiai besiskiriantis žmogus vengia bendravimo ir įsikalina vienatvėje. Jis atstumia ir draugus, ir artimuosius, ir jų siūlomą pagalbą. Nes tie, kurie pakliūva į depresiją, gėdijasi savo silpnumo. Toks žmogus nemoka objektyviai įvertinti savo būklės. Nes kai žmogus apimtas depresijos, jam atrodo, kad tokia būsena niekuomet nesibaigs.

Jėgas atima ir jausmų chaosas. Tokiu metu paprastai išgyvenamos visos neigiamos emocijos iškart: pyktis, baimė, pasibjaurėjimas, panieka, gėda, kaltė. Tai kančios periodas. Taip pat - metas mokytis. Tik išgyvenęs skausmą ir iškentėjęs žmogus tampa kitoks, pradeda viską vertinti kitaip. Tačiau išgyvenantys sunkią depresiją dažnai pritrūksta jėgų. Tuomet reikia kreiptis į specialistus.

Po emocinio chaoso ateina ramybė. Pokyčiai įvyko, reikia susitaikyti su mintimi, kad niekas nepasikeis.

Ankstyvesniame etape buvo visa neigiamų emocijų puokštė, o dabar viskas turi būti priimama šaltu protu, be emocijų. O tai sunku ir dažniausiai ne iš karto pasiekiama. Dažnai apima sunkus jausmas, kuris gali vėl nutempti į depresijos liūną. Tada dar kartą iš naujo teks lipti iš depresijos duobės.

Tik išsivadavęs iš sunkių išgyvenimų ir priėmęs permainą kaip gyvenimo faktą žmogus gali pradėti judėti pirmyn. Planuoti ir numatyti ateitį. Džiaugtis tuo, kas dar įvyks. Naujai įvertinti savo gyvenimą, jo prasmę, numatyti naujų tikslų.

Tai būsena, kai liaunamasi tiek daug galvoti apie savo gyvenimo pokyčius. Galima įgyvendinti kažkada užgniaužtas svajones, išbandyti save naujose gyvenimo srityse.

Tik pasiekę šį etapą buvę sutuoktiniai gali įvertinti savo išsiskyrimo privalumus.