Lrytas.lt videnaujienų rubrikoje žiūrėkite reportažą apie garsių moterų atostogas.
Laura Sintija Černiauskaitė, rašytoja:
„Kokios atostogos? Aš ir taip atostogauju, tiesa, mano atostogos - motinystės, auginu metukų dukrytę, sūnų leidžiu į darželį. Taigi atostogauti, o juo labiau iškeliauti kur nors viena šiemet tikrai negalėsiu. Kas kita buvo jaunystėje - tada autostopu išmaišiau visą Lietuvą. Atostogos man visada asocijuojasi su kelionėmis, mišku ir vandeniu, todėl kiekvieną vasarą bent pusdieniui nulekiu pažvelgti į jūrą, pabraidyti šaltame Baltijos vandenyje.
Nors šiuo metu privalau atiduoti duoklę vaikams, bet jaučiu poreikį pabūti ir viena. Vienatvė įprasta mano prigimčiai, mano psichologijai. Jei galėčiau, bent dviem trims dienoms norėčiau ištrūkti į gamtą. Žiūrėčiau į dangų, pievą, vandenį, medžius. Pailsėjusi, šviežia galva grįžčiau į šeimą, pas draugus. Būtų dar smagiau kalbėtis, bendrauti. Šią vasarą nors keletą dienų norėčiau paatostogauti tik dviese su vyru. Be vaikų, kurie ir taip gauna daug mano dėmesio. Kur nors prie vandenyno ar didelės šiltos jūros, šiltesnės nei Baltija.
Deja, pastaraisiais metais mus smarkiai riboja finansai, tad tikriausiai teks likti Lietuvoje. Važiuosime į vyro gimtinę, prie Akmenos, garsėjančios laukine gamta. Vaikščiosime po jos slėnius, grožėsimės šimtamečiais medžiais. O gal sėsime į mašiną ir pasileisime per Lietuvą? Pernai, nors dukrytei buvo vos keli mėnesiai, aplankėme daug gražių vietų. Žinoma, visko pamatyti nesuspėjome.
Be šeimos keliaujančių moterų tikrai nesmerkiu - kiekvienos mūsų skirtingi gyvenimo tikslai, kiekviena išgyvename vis kitokį gyvenimo etapą ir kiekviena kitaip keliaujame. Suprantu tokius žmones - nei teisinu juos, nei smerkiu. Gal ir pati važiuočiau, jei tik galėčiau. Dešimt metų svajojau iškeliauti į Indiją. Bet ne apžiūrėti statinių, o susirasti dvasinį mokytoją, pamedituoti. Bet gimus vaikams supratau, kad turiu išmokti gyventi paprastai čia, Lietuvoje. Supratau, kad išvažiavusi kažkur toli labai nepasikeisiu. Jei labai užsimanyčiau, vyras ir dabar mane išleistų. Apskritai jis man leidžia viską, tik kad tokio poreikio nebeliko. Į tolimus užsienius važiuoti netrokštu - padai dėl jų nesvyla. Gal dėl to, kad toli išvažiavusi taip ir nebuvau?“
Inga Valinskienė, dainininkė:
„Viena dar niekada neatostogavau - vis su šeima, draugėmis, draugais. Nesakau, kad niekada viena ir neiškeliaučiau. Jei labai norėčiau pailsėti, bet nerasčiau bendraminčių, su kuriais galėčiau ramiai, šiltai pabendrauti, išvažiuočiau atostogauti ir viena. Juk bet kurioje šalyje, bet kuriame viešbutyje labai norėdama rastum tautiečių, su kuriais galėtum pasikeisti kelionės įspūdžiais. Manau, kad net svetimoje šalyje izoliuota nuo žmonių nesijausčiau.
Šiaip atostogauju bet kuriuo metų laiku - pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą. Kai Lietuvoje dangus ilgam apsiniaukia ir prasideda šaltasis metas - ateina spalio ar lapkričio mėnesiai, kokiai savaitei išvažiuoju į poilsinę kelionę. Per Kalėdų atostogas su šeima traukiame slidinėti į kalnus. Neseniai draugė viena savaitę keliavo po Egiptą, o sugrįžusi sakė, kad buvo puiku. Gal ir aš kada susiruošiu? Tik savaitės kelionei po Egiptą man būtų mažoka. Šiai šaliai reikėtų skirti bent 10 dienų. Apžiūrėti tolimesnę Afriką, tarkim, Keniją, reikėtų poros savaičių. O pažinti Tailandą ar Indiją prireiktų ir mėnesio. Tiesa, tiek laiko dar niekada neatostogavau. Vasarą stengiuosi būti Lietuvoje - su vyru, vaikais ir draugais visai smagiai leidžiame laiką sodyboje. Toks poilsis irgi turi savotiško žavesio, nors tikrai nesu pamišusi dėl kaimo, senovinių trobų ir ekstremalių sąlygų. Jei reikia, galiu ir pakentėti, tačiau labiau mėgstu komfortą. Nenoriu nepatogumų. Poilsis turi būti poilsis. Kartais su Arūnu savaitgaliui nuvažiuojame į Nidą ir Kuršių mariose plaukiojame senoviniu kurėnu. O jei dar šviečia saulė, šilta ir supa gerų draugų kompanija!“
Eglija Vaitkevičė, grožio konsultantė:
„Ne kartą esu atostogavusi be šeimos, viena. Bet jau po kelių dienų imdavau gailėtis - labai pasiilgdavau savo dukterų, kurios ir yra mano šeima. Matyt, manyje glūdintis motiniškumo jausmas užgožia egoizmą. Antra vertus, ko keliauti vienai? Man ir su dukterimis smagu, jos man padeda susišnekėti su užsieniečiais, kartu vaikštinėjame po miestus. Su dukterimis keliauju nuo pat jų vaikystės. Tik šiemet atostogos bus išskirtinės - važiuosiu atostogauti su draugu. Ir tikrai ne į pietus, o į Europą, kuri visada mane traukia, man įdomi. Pusę atostogų laiko praleisiu užsienyje, pusę - su mergaitėmis namuose.
Trumpoms savaitgalio atostogoms neturiu laiko. Neseniai įsitraukiau į koncertinę veiklą - kiekvieną savaitgalį dainuoju šou programoje „Retro vakarai“, kurioje pasirodo ir šokėjai, demonstruojami drabužiai. Laukia mano pačios autorinis koncertas. Ryte vos pabudusi šoku iš lovos ir bėgu - tiek turiu veiklos.
Ateityje nusprendžiau rasti laiko ir pasidaryti sau savaitgalio atostogas. Pasiaukosiu grožio procedūroms, tik nežinau, kaip ištversiu visą dieną nieko neveikdama? Jeigu tik galėčiau, per atostogas visada rinkčiausi aktyvų poilsį, o ne pasyvų tysojimą kur nors prie jūros. Gal lėkčiau į Karibų salas paskraidyti parasparniu, o gal į Šiaurę pažvejoti fjorduose? Nesu pietų žmogus, mane traukia gaivus klimatas, panašus į lietuvišką“.