Tolimąją Indiją - dvasinės ramybės ir atgaivos nuo stresų oazę - atranda vis daugiau lietuvių.
Atvykėlius pavergia vietinių žmonių dvasinė ramybė, sugebėjimas santūriai reaguoti į stresą keliančias situacijas.
Keliuose, kur, rodos, viskas - automobiliai, motoroleriai, karvės, pėstieji - juda nepaisydami jokių taisyklių, niekas nešaukia, negrūmoja, nesikeikia ir nebando jėga įrodyti savo teisumo.
Rytų šalių žmonės kelią į vidinę ramybę ir dvasinę darną pradėjo prieš 2,5 tūkstančio metų.
Iš kartos į kartą čia perduodamos meditavimo tradicijos.
Susikaupimo ir mąstymo menas, kurio Indijos vienuolynuose mokosi tūkstančiai atvykėlių iš viso pasaulio, indams yra įprastas kaip kvėpavimas.
Keičia požiūrį į įvykius
Įvairūs meditacijos būdai suteikia galimybę žmogui kontroliuoti savo gyvenimą ir išvengti emocinių audrų. Moko ramybės, žadina jautrumą kitiems ir džiaugsmą.
Meditacija pakeičia požiūrį į įvykius ir jo sukeltas emocijas, ypač į baimę ir pyktį. Medituojantysis gali pažvelgti į visa tai iš šalies, tarsi į burbuliukus, kylančius nuo netrukus užvirsiančio puodo dugno.
Meditacija nėra tikslas ir jokiu būdu ne kokia nors religija, o įrankis. Jos metu žmogus ne skrajoja padebesiais, bet tobulina sąmonę ir gebėjimą įsižiūrėti į savo vidų.
Naudojant įvairias meditavimo technikas, galima padidinti emocinį stabilumą, suprasti kitus žmones ir išsilaisvinti iš apribojimų, kurie kliudo jaustis laimingiems.
Pavyzdžiui, amerikiečių mokytojų, kasdien praktikavusių meditacijas trumpiau nei pusvalandį, savijauta ir nuotaika pasikeitė taip, tarsi jie būtų gydęsi antidepresantais.
Medituodami žmonės gali tobulinti ir kūrybiškumą, ir bendravimo įgūdžius. Tam visai nebūtina tapti budistu ar užsidaryti vienuolyne. Naudos duoda ir trumpalaikės reguliarios meditacijos.
Už minčių chaoso - ramybė
Medituoti reikia pradėti nuo dėmesio sutelkimo į kokį nors daiktą arba į savo kvėpavimą. Stebėkite savo mintis kiekvieną minutę. Ilgainiui įgijusi meditavimo įgūdžių, pastebėsite ir suprasite minčių keitimosi dėsningumus.
Pradėti medituoti sunku, nes reikia neperžengti labai siauros ribos tarp nuobodulio ir atsipalaidavimo. Todėl nuolat save stebėkite. Vos tik pagausite mintis klystant kitur, vėl sutelkite dėmesį.
Žingsnis po žingsnio vis grįždama prie dėmesio sutelkimo išmoksite pastebėti savo minčių chaosą ir atrasti už viso to slypinčią ramybę.
Budizmo tyrinėtojai meditavimo įgūdį taikliai palygino su aliejine lempele, kurios ugnies nebeblaško vėjas: kad ir kur nukreiptumėte sąmonę, ji visada stabili ir sutelkta.
Į nuotaikų kaitą - iš šalies
Praktinė meditacijos nauda - akivaizdi. Tie, kurie prieš egzaminus pamedituoja, jų metu daug geriau atlieka užduotis, kurioms reikia didelio susikaupimo.
Meditacija gali padėti susidoroti ir su emocijomis. Emocinės audros paralyžiuoja žmogaus sąmonę ir apriboja galimybes gyventi visavertį gyvenimą. Emocinis skausmas kartais būna toks didelis, kad daugelis verčiau sutiktų kentėti fizinį skausmą.
Meditacija savaip sprendžia šias problemas. Pakeičia ne emocijas, o požiūrį į jas. Leidžia žmogui tarsi iš šalies stebėti nuotaikų kaitą. Sulaiko nuo bet kokių neapgalvotų veiksmų reaguojant į kokį nors pyktį ar liūdesį keliantį elgesį.
Sveikesni ir laimingesni
Meditacija padeda išlavinti ir jautrumą kitiems. Išmokę stebėti savo sąmonę, sugebame stebėti ir kitus.
Paauglių tėvai itin gerai žino, kaip sunku įsijausti į savo vaiką, kai šis nuolat jiems priekaištauja, kaltina ir reketuoja dėl per mažai duodamų pinigų ar naujų rūbų.
Kad tai pavyktų, tėvams reikia sąmoningai perreguliuoti savo mąstymą. Pavyzdžiui, nuolat sau priminti, koks mielas kūdikis tas maištaujantis paauglys dar neseniai buvo.
Meditacijos metu daroma kažkas panašaus. Tiesiog reikia nuolat kartoti tą patį, o tai - nesudėtinga.
Įsivaizduokite savo mylimą žmogų, palinkėkime jam visa ko geriausia. Tą jausmą pamažu plėskite į kitus - net į žmogų, kurį laikote savo priešu. Visa tai nuolat kartojant, kaskart darosi vis lengviau, greičiau ir stipriau. Tai galima kartoti ir tada, kai nemedituojame.
Visa tai būtų galima palyginti su jojimu: iš pradžių reikia įdėti daug pastangų, kad nenukristum, vėliau net užmiršti, kad sėdi balne.
Supratę, kad lengvai patenkame į emocijų nelaisvę, pradedame mažiau kaltinti kitus, suprasti jų poelgius.
Jautrumas kitiems padeda žmonėms susidoroti su savo pačių kančiomis, nes primena, kad kiti taip pat kenčia. Tada skausmas netampa toks nepakeliamas, žmogus liaunasi save kankinęs karčiais klausimais „kodėl man tokia dalia?“
Kitiems padedantys ir užjaučiantys žmonės jaučiasi sveikesni ir laimingesni už taip nesielgiančius.
Keletas patarimų pradedantiesiems
Kaip medituoti? Atsisėskite sukryžiavę ir po savimi parietę kojas, ištieskite nugarą, atpalaiduokite visus raumenis, laisvai padėkite rankas.
Jeigu taip sėdėti negalite, nesvarbu. Galima sėstis ant kėdės, galima net atsigulti aukštielninkam. Galima užsimerkti, prisimerkti arba būti atsimerkusiam.
Kvėpuokite normaliai, bet stebėkite kvėpavimą: „Įkvėpiau. Dabar iškvepiu. Įkvepiu, iškvepiu“. Stenkitės apie nieką kitą negalvoti, neįsileisti jokių kitų minčių ar vaizdų.
Bet jei užklys kokia mintis, nesupykite ant savęs ar ant tos minties, bet ramiai konstatuokite: „Aha, dar viena aplaukė. Plauk šalin“.
Iš pradžių, kol dar neturite įgūdžių susitvarkyti su mintimis, galite įkvėpimus ir iškvėpimus skaičiuoti iki 21. Jei sutrukdys kokia mintis - nesvarbu, gera ar bloga, - pradėkite iš pradžių. Tai tęskite 24 minutes.
Po kelių dienų pastebėsite, kad jau sugebate išlaikyti sąmonę bent dalį laiko be jokių minčių ir vaizdų. Smegenims tai būtina - tai joms vienintelis poilsis.
Susikaupti galima ne tik stebint savo kvėpavimą, bet ir ką kita. Galima užsidegti žvakę, ilgokai žiūrėti į jos liepsną, po to ją užgesinti, užsimerkti ir stebėti atmintyje likusį liepsnelės vaizdą, neįsileidžiant jokių minčių.
Meditacijų treniruotes vaizdžiai apibūdino vienas Tibeto dvasininkas: „Mokantis medituoti mano protas elgėsi kaip briedis, bandantis su savo išsišakojusiais ragais prasibrauti pro tankų mišką.
Toks žvėris retsykiais įstringa šakose, bet po daugelio mėginimų jo elgesys tampa panašesnis į beždžionės, laisvai šokinėjančios tarp šakų“.