Izabelė Romanovaitė, šokėja, bendrovės „Sklypas“ pardavimų vadybininkė:
„Šiai vasarai įsigijau net kelias naujas suknutes, tik vis nebuvo išskirtinių progų užsivilkti. Viena naujųjų suknelių - žalsvai žydra lininė, primenanti tuniką. Ją pirkau parduotuvėje „Izzy“. Čia visada randu įdomiai pasiūtų šventinių drabužių, ryškiaspalvių laisvalaikio apdarų. Pirkdama suknelę žiūriu ne tik į tai, kas madinga, bet ir kas man tinka. Juk būna ir taip, kad drabužis gražus, bet žmogui nelimpa.
Vaiskiai žydra mano suknutė - aukšta apykale, su didele iškirpte nugaroje, apačioje platėjanti. Manau, kad darbe ar eidama susitikti su draugais ją vilkėsiu prie šviesių kelnių, o vakarėlyje ji tiks kaip paprasčiausia suknelė. Kita nauja mano suknutė, pirkta parduotuvėje „Top Shop“, - iš juodos lamdytos medžiagos, trumpomis rankovėmis. Ji tinka darbe ar einant į dalykinį susitikimą.
Sukneles labai mėgstu. Turiu sijonų, kelnių, kurie labai patogūs, bet vasarą visada nusiperku bent vieną naują suknelę. Darbui renkuosi paprastas, kuklias, klasikines, neišryškinančias figūros, labai moteriškas. Tokias, kokias lengva nusivilkti, tarkime, paplūdimyje, į kurias nereikia spraustis. Iškilmingoms progoms sukneles siūdinuosi, o šokiams - nuomojuosi. Tiesa, šią vasarą išskirtinių progų - vestuvių ar krikštynų - nenumatoma, tad ko nors išskirtinio nereikės.
Neturiu daug suknelių, todėl eidama į vakarėlį, kaip ir visos moterys, pamąstau: „Ir vėl neturiu kuo apsirengti“... Iš tokios situacijos mane gelbėja mados srityje dirbanti draugė - paskolina patikusią suknią, duoda patarimų, kaip ir ką derinti.
Man labai gražu lininės, megztos suknelės. Apskritai labai patinka rankų darbo drabužiai, į kuriuos įdėta daug širdies. Gaila, kad močiutės, kuri tokią nunertų, nebeturiu. Pati mėgstu megzti ir nerti, tik kad to laiko nežmoniškai trūksta.
Lakstyti po parduotuves vengiu. Labai preciziškai renkuosi apdarus, todėl, ką nors įdomaus sugalvojusi, negreit atrandu. Kai atrandu, paaiškėja, kad tai siaubingai daug kainuoja. Jei nusiperku suknelę, bet ji man nepatinka, be gailesčio atiduodu. Pasidžiaugiu, kad bent kam nors tiko“.
Laima Paksienė, buvusi „Lietuvos šokių dešimtuko“ dalyvė:
„Niekada suknelių nebuvau atsižadėjusi, tad jų turiu nemažai. Ne vieną įsigijau specialiai „Lietuvos šokių dešimtukui“ ir manau, kad šią vasarą naujų tikrai nereikės. Bet moterys yra moterys... Neseniai per išpardavimą įsigijau labai gražią juodą „Karen Millen“ suknelę. Pagalvojau: „Nuolaida - net 60 procentų, kodėl nenusipirkus?“ Ir iškart ją užsivilkau į anūkės Estelos metukų gimtadienio šventę. Į šventę duktė su žentu pakvietė daug savo draugų ir draugių, žinojau, kad bus daug gražių ir jaunų moterų, tai pagalvojau, kad ir man reikia pasitempti. Nesinorėjo atidurti „sąrašo“ gale...
Naujoji mano suknutė labai atvira, su petnešėlėmis, puošta varinėmis sagutėmis, peltakiuota ir visa labai gražiai „garbiniuota“... Su tokia į priėmimą neisi, o šeimos šventėje ji buvo kaip tik. Esu gražiai įdegusi, tai prie jos nereikėjo kokių nepaprastų papuošalų, jokių ryškių akcentų. Prisiderinau Julijos Žilėnienės specialiai man sukurtus juodus auskarus iš plunksnelių, ir taip gražiai atrodė! Kadangi reikėjo vaikštinėti po pievelę, įsispyriau į lengvas basutes.
Sukneles ir sijonus nešioju visą gyvenimą, bet po „Šokių dešimtuko“ atradau kelnes ir džinsus. Kodėl negalėčiau mūvėti džinsų? Juolab kad svorio po šokių niekaip neatgaunu... Bet man smagu, kad gatvėse pasirodė tiek daug moterų ir merginų gėlėtomis, ryškių spalvų suknelėmis. Jos paįvairina mūsų gatves, tampa atsvara pilkumui, niūrumui“.
Rūta Elkimavičiūtė, galerijos „Rūta“ savininkė:
„Žinoma, kad vasarinę suknutę jau įsigijau! Ir ne vieną! Visos dailios, lengvos, man tinka ir patinka. Dauguma moterų, užėjus karščiams, prisimena sukneles. Jos dabar madingos, atrodo stilingai, su jomis nekaršta. Vargšai vyrai! Suknelių dėvėti negali. (Juokiasi.)
Kelias vasarines sukneles susimodeliavau pati, vieną sukūrė dizaineris Egidijus Rainys. Jai parinko ryškiai žalią audinį, pasiūlė prigludusį siluetą, pūstas rankoves, ryškiai žalią diržą. Vietoj segės Egidijus „prisegė“ nespalvotą ant audinio spaustą Ch.Chaplino nuotrauką. Pasipuošusi ja dalyvavau Kauno interjero centro atidaryme, paaiškėjo, kad Ch.Chaplinas - originaliausias papuošalas!
Man pačiai labai patinka ir naujoji balta septintojo dešimtmečio stiliaus suknutė, kurią irgi susimodeliavau pati. Mano auksarankė mamytė, siuvinėjanti rankines, telefonų dėklus, apyrankes ir kitokias grožybes, ją išsiuvinėjo baltais karoliukais ir ji tapo tiesiog fantastiška. Neseniai atšvenčiau trisdešimtmetį. Šiai progai susimodeliavau ryškiai raudoną, banguojančią suknelę.
Suknelių neturiu daug. Mano spintoje jų kabo gal 15-20. Pabodusias dovanoju draugėms. Sukneles renkuosi iš lengvo audinio - viskozės, medvilnės, šilko, kurį esu įsimylėjusi. Su šilkiniais drabužiais man lengva, smagu, patogu. Labai mėgstu gėlėtus, įvairiais raštais margintus audinius. Bet jie labiau tinka žiemai - vasarą ir taip pilna spalvų. Prie kuklių suknelių stengiuosi derinti originalius aksesuarus. Bet kartais jų net neprireikia - pakanka įdomaus diržo ar dailių batelių.
Išskirtinį suknelės modelį renkuosi ne dėl to, kad vakarėlyje noriu pasijusti vienintelė, o todėl, kad man taip smagu, gražu. Suknelių nusiperku ir parduotuvėje, tad gali būti, kad pamatysiu su panašia... Drabužių skolintis nemėgstu. Net paauglystėje, kai daug turėti nebuvo galimybės, verčiau persiūdavau seną suknutę, ką nors pakeisdavau. Pati nesiskolinu ir nemėgstu skolinti kitoms. Jei paprašo, verčiau atiduodu. Manau, kad kartu su daiktu kitam žmogui perduodi ir dalį savo energijos“.