Poilsį paversti kankyne visai nesunku

Įsišėlus vasarai norisi galvoti vien apie poilsį. Rodos, nieko nėra paprasčiau, kaip palikti visus reikalus ir pasimėgauti atsipalaidavimu, gera nuotaika ir naujais įspūdžiais. Bet kodėl vasarą psichologai sulaukia klientų antplūdžio?

Gal skambės paradoksaliai, bet laisvalaikis ir poilsio metas sukuria kur kas daugiau stresų, negu darbymetis. Pasak amerikiečių psichologo Christano Schrinerio, „dažnai laukiame, kad kokie nors dalykai suteiks pasitenkinimą vien todėl, kad ant jų užklijuotas lipdukas - „poilsis“.

Gerovė ir malonumas atsiranda tuomet, kai sugebame suderinti gerą nuotaiką, įvykius ir nuostatas. Jei nepajėgiame suvaldyti pykčio, irzlumo, nerimo ar baimės, nesugebėsime patirti džiaugsmo.

Neretai kelionėse galima sutikti tikrų bambeklių. Jie piktinasi, kad Venecija nerestauruota, jos kanalų vanduo dvokia, pyksta, kad italai nekalba su jais angliškai, kad Graikijoje palijus slidūs keliai, o turkų vyrai įkyriai rodo dėmesį atvykėlėms.

Gal galima patirti daugiau pasitenkinimo pasyviai drybsant lovose, šezlonguose ar paplūdimyje ant smėliuko? Bet retas mūsų visus metus dirba versdamas vagas ar pjaudamas dalgiu rugius, kad būtų toks pavargęs, kad reikėtų paslikam drybsoti.

Vargu ar patirsime poilsio palaimą ir susirašę ilgiausią lankytinų šalių ar kultūros objektų sąrašą.

Dažnai tenka stebėti, kaip keliautojai po svečias šalis lyg kokie goduoliai bijo praleisti neaplankę kokios bažnyčios ar pilies, net jei alpsta iš nuovargio ar vos velka pritrintas kojas.

Svarbi gero poilsio sąlyga - keliauti be išankstinių lūkesčių ir nuostatų. Jei leidžiatės svetur manydama, kad tos šalies gyventojai - sukčiai ir vagys, tai atostogos neišvengiamai bus aptemdytos jūsų pačios paranojos. Vaikščiosite abiem rankomis įkibusi į krepšius, intensyviai dairysitės aplinkui, ar niekas nesiruošia užpulti.

Ch.Schrineris pabrėžia, kad „gyvenimas nuolat siūlo tūkstančius pasitenkinimo būdų, bet mes vis siekiame ko nors didesnio nepastebėdami to dosnumo“. Godžiai ieškome išskirtinių svetimų šalių, pramogų tarp šimtų tūkstančių suplukusių kūnų. Tuo tarpu šauniam poilsiui nereikia nei didelių pinigų sumų, nei varginančių kelionių.

Vandens procedūros ir masažai Lietuvos kurortų gydyklose, žygiai baidarėmis, dviračiais ir nakvynės palapinėse ar ūkininkų sodybose, gyvenimas kaime, meilė pievose ar ant šieno - tai daug nekainuojantys, bet ypač malonūs džiaugsmai.

Ar poilsis būtinai turi trykšti džiaugsmu? Juk ši emocija, trunkanti ilgesnį laiką, gali stipriai varginti.

Džiaugsmą būtų galima prilyginti itin aktyvioms linksmybėms ir ryškioms, rėkiančioms spalvoms. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės ilgesnį laiką pabuvusi kambaryje, nudažytame raudonomis ar oranžinėmis spalvomis.

Nustatyta, kad džiugi nuotaika po didelės sėkmės tęsiasi apie porą savaičių, tačiau po to žmogus pasijunta išsekęs. Mat sėkmė - stresinė būsena, keičianti gyvenimą, o visi pokyčiai, norime to ar ne, sukelia nerimą.

Geriausiai pailsime, kai patiriame ramius, malonius, ne itin intensyvius jausmus. Jie tarsi pastelinių spalvų paveikslas švelniai glosto akis ir širdį. Žinoma, visi iš poilsio dienų tikimės pagyvėjimo, pakilios nuotaikos, laimės pojūčio. Tačiau ne tik negalime, bet ir nesveika nuolat gyventi pakylėtam.

Poilsį paversti kankyne nėra ypač sunku - daugelis tai sugeba. Štai kad ir nerimas, kad atostogos ilgai nesitęs. Pirmąją atostogų dieną pradėkite skaičiuoti, kiek atokvėpio dienų dar liko.

Poilsį sau ir kitiems galima apkartinti aimanavimu, kad vasara greit praeis, gėlės nužydės, braškių sezonas baigsis, o santaupos ištirps. Bijoti ko nors pabaigos - vadinasi, nesuvokti gyvenimo sandaros. Juk po šiuo dangumi nieko nėra amžina. Ir būtent ko nors pabaiga visuomet reiškia ko kito pradžią. Ir nežinia, ar ta pradžia nesuteikia naujos sėkmės ir gerovės.

Kai kurie žmonės sugeba atostogas paversti kankinamu darbu. Negana to, kad šeimininkės užsibrėžia išvirti daugybę kibirų uogienės, dar įsakoma sau ilsėtis vienokiu ar kitokiu būdu. Kai kurie žmonės mano, kad atostogavimo būdas turi atitikti statusą, visuomeninę padėtį, turimas pajamas.

Bet tuomet kai tai, kas teikia malonumą, paverčiame pareiga, neišvengiamai tai paverčiame ir rutina. O rutinoje nėra nieko nauja, kas keltų smalsumą, nuostabą ir atradimo džiaugsmą. Jei iki smulkmenų suplanuosite atostogas ir šio plano nenukrypdama laikysitės, nusivylimas garantuotas.

Nemanykite, kad „daugiau“, „brangiau“ ar „toliau“ yra geriau. Kad ir kur nuvyktumėte, kad ir ką darytumėte, nuo savęs nepabėgsite.

Jeigu esate ta, kurią, anot Ch.Schrinerio, jaudina maisto sąvoka, o ne maisto skonis, jeigu apsiginkluojate lūkesčiais išgyventi geriausias gyvenime atostogas, jeigu įsipareigojate patirti nežemiškų meilės nuotykių, pasmerkiate save nesėkmei.

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas kažkada yra taikliai pasakęs: „Būties rūpesčius užgožė buities rūpesčiai“. Psichologai kalba apie egzistencinį vakuumą.

Austrų psichiatras ir psichoterapeutas Viktoras E.Franklas tvirtino, kad egzistencinis vakuumas pasireiškia kaip nuobodulys. Daugybė žmonių nežino, ką daryti su juos užklupusiu laisvalaikiu.

„Sekmadienio neurozė“ - tokia depresijos rūšis, kuri ištinka kai kuriuos asmenis, nežinančius, kuo užsiimti, kai baigiasi darbo savaitė ar ateina atostogų metas.

Tuomet į išorę prasiveržia tai, ką šie savęs neatradę žmonės iki tol dangstė įvairiausiomis kaukėmis, - agresija, laukinis seksualumas ar tironiškumas artimųjų atžvilgiu. Todėl vasarą psichologų pagalbos ieško mirtinai susipykę sutuoktiniai, vienatvės, nuobodulio kamuojami atostogautojai ar nusivylę ir išsekę keliauninkai.

Kad ir keista, atostogos ir kelionės suteikia progą išvysti save, net - galimybę pažvelgti į apnuogintą savo esmę. Atrandame, kad esame sukaustyti savo statusų ir įvaizdžio, baimės nebūti tokie kaip visi. Varžome save, kišame į kažkokius tobulo poilsiavimo rėmus.

Pamiršome, kas yra vaikiškas džiaugsmas, žaidimas, šėliojimas. Nebemokame jaustis laisvi, nuoširdžiai linksmintis, fantazuoti. Kodėl poilsis gamtoje vyksta pagal schemą: ežeras, alus, šašlykai?

Atostogos atskleidžia ir mūsų baimes. Amerikiečių konsultantas Michaelas Clarksonas teigė, kad ilsėdamiesi galime susidurti su baime ką nors keisti. Tuomet žmonės linkę į pasikartojančius gyvenimo modelius - jei jau atostogos, tai būtinai tik Palangoje ar Turkijoje.

Jei kurį kamuoja kelionių baimė, jis ieškos įvairiausių pasiteisinimų, kodėl bijo palikti namus. Remsis gandais, pranešimais apie erkes miškuose, užterštus vandens telkinius, maro ar šiltinės pavojų.

Yra ir tokių, kuriuos kamuoja malonumų baimė, nes jie jaučiasi nepakankamai nusipelnę atostogų arba bijo, kad už maloniai praleistą laiką likimas vėliau atsilygins bėda ar nesėkme. Tokie žmonės poilsio laiką verčiau nykiai stums namuose. Be abejo, jie papasakos, kad pats maloniausias dalykas ravėti sodą ar burokus kaime.

Ar yra tobulų atostogų receptas? Nors gaila, ne. Tai labai individualus reikalas.

Atostogų metas - vienas gyvenimo iššūkių, kai mums skiriamas laikas ir suteikiama proga patirti nuoširdų džiaugsmą ir mėgautis mažais gyvenimo malonumais. Tik ar tai sugebame?