Nė minutėlės nelaukę, skubame į vokalo kambarį, kuriame mūsų jau laukia mikrofonas. „Padandykit padainuoti, – ragina mus Stano. – Tik prieš tai reikia ausines užsidėti“.
Vadovaujamės jo nurodymais, tačiau išgirdusios savo neišlavintus balsus draugiškai nutariame, kad žvaigždžių iš mūsų jis nesukurs, kad ir kiek stengtųsi.
Nukabinusios nosį ir nusivylusios savo „talentais“, skubame pasižvalgyti po Stano studiją, o jis tuo metu dar bando mus guosti: „Nesijaudinkit! Jei norėsit, ir jums kokią dainą įrašysim!“
Pradžių pradžia
Tik šią savaitę galutinai įrengta Stano studija jau priima pirmuosius lankytojus, tarp kurių esame ir mes. Statybininkai čia jau nebepluša, dulkių kamuoliai neskraido – studija paruošta darbui!
„Studijos įkūrimas prasidėjo jau senų senovėje – tuomet, kai kišenėse atsirado pirmieji pinigai profesionaliai muzikos aparatūrai, – pasakoja Stano. – Jau kai tik „Delfinai“ pradėjo dainuoti, mums buvo įdomu ne tik stovėti prie mikrofonų, bet ir sužinoti, kaip vyksta visas muzikos kūrimo procesas, norėjosi nuo A iki Z žinoti visą muzikinio verslo virtuvę“.
Įrengti studiją – ne dainą sukurti, tad Stano teko nemažai paplušėti: „Pirmoji mano studija buvo įkurta bute, kurį nuomojausi Lazdynų rajone. Tuomet turėjau kompiuterį, kolonėles, tačiau vien tik studijai skirtų patalpų tuomet neturėjau“.
Pirma vien tik studijai skirta erdvė atsirado po metų – Stano išsinuomojo rūsį, kuriame 5–6 metus buvo įrašinėjamos visos „Delfinų“ dainos.
„Daugelis klaidingai supranta sąvoką „studija“ – visiškai nėra skirtumo, kur įrašoma muzika – ar rūsyje, ar ant dangoraižio stogo. Svarbiausia žinoti, ką darai ir kaip privalai tai daryti. Tik pradėjęs savo muzikinę karjerą ėmiausi savarankiškai mokytis dainų kūrimo meno. Tiesiog privalu turėti pakankamai noro, užsispyrimo ir kantrybės. Juk ilgas valandas sėdėti prie kompiuterio ir mokytis dirbti su profesionaliomis muzikinėmis programomis nėra lengva. Tikrai nėra!“ – perspėja dainininkas.
Tikriausiai žinai posakį, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Jį žino ir „delfinas“ Stano, kuris bene 7 metus iš eilės be paliovos krimto tas šaknis.
„Esu dėkingas prodiuseriams, su kuriais man teko dirbti nuo karjeros pradžios. Algis Drėma nuolat mane palaikydavo, parodydavo visas klaidas, patardavo, kaip jų išvengti. Iš jo perėmiau patirtį, išmanymą, postūmį dirbti toliau“, – skambių žodžių negaili dainininkas.
Du kambariai – beveik studija
„Studija susideda iš dviejų dalių – operatorinės ir vokalinio kambario. Operatorinėje sėdi pats prodiuseris, stovi visa aparatūra, kompiuteris, pultas, sintezatorius, gitara ir kiti įvairūs muzikos instrumentai. Vokalo kambarėlyje yra mikrofonas, prie kurio savo balso stygas lavina dainas įrašinėjantys dainorėliai“, – ekskursiją po studiją pradeda Stano.
Visą aparatūrą Stano nusipirko Lietuvoje: „Kažkada sukurti studiją buvo sudėtingiau, tačiau dabar atėjo laikas, kai viską galima nusipirkti ir čia – Lietuvoje. Žmogus, pasiryžęs investuoti bent 10 tūkst. litų, gali įrengti ganėtinai padorią muzikos įrašų studiją. Žinoma, tai nebus geriausias variantas, bet dirbti joje bus galima“.
„Viską dariau pats – žinojau, kur ką galima rasti, į ką reikia kreiptis. Užtrukau pusę metų. Jei pamatytumėte šias patalpas, kai aš jas tik nupirkau, suprastumėte, kiek darbo čia įdėta. Kažkada šioje vietoje buvo vien plikos sienos.
Visai neseniai įrenginėjau savo butą, todėl buvau numatęs, su kokiais sunkumais teks susidurti. Neturėjau iliuzijų, kad viskas eisis kaip sviestu patepta. Studijos interjerą sukūrė dizaineris Audrius Tamošaitis, tad man neteko vargti ir nerimauti dėl to, kokios spalvos bus sienos ar kur stovės sofa. Aš jam nusakiau tik savo pagrindines idėjas“.
Deja, vienam kambariui sutvarkyti Stano neužteko pinigų, todėl jį dainininkas išnuomojo savo draugams, o tie ten įkūrė sandėlį: „Kai atsiras nereikalingų pinigų, susitvarkysiu ir likusį studijos plotą“.
Kiek tai kainavo, Stano?
Mūsų smalsumui ribų nėra, todėl drąsiai klausiame, kiek litukų Stano sukišo į savąją studiją?
„Prie anksčiau minėtos sumos (10 tūkst. litų) reikėtų prirašyti dar vieną nulį. Tačiau koks yra pirmasis sumos skaičius, neišduosiu“, – slapukauja Stano. Tikras galvosūkis tie pinigai.
„Nemažai teko investuoti į patalpas. Jų jau nebesinuomoju, aš jas nusipirkau“, – sako dainininkas.
Muzikinė oazė
Padainuoti prie mikrofono pabandėme ir mes, bet supratę, kad mūsų balso stygos toli gražu neskleidžia tobulų garsų, nusprendėme toliau apžiūrinėti studiją.
Toliau žvalgydamiesi supratome, kad jo studija – tai vien dvi mažos patalpėlės. „Delfinų“ lyderis čia įkūrė savo mažąją oazę: „Kitose savo studijose praleisdavau nemažai laiko, tad žinojau, jog reikės dviejų būtinų dalykų – tualeto ir dušo“.
Užsukę į šį mažą, visiems žmonėms būtiną kambarėlį, pamatome baltą klozetą, ant kurio rudais akmenėliais išklijuotas užrašas „Šik“. Darome išvadą – fantazijos Stano nestokoja. Jis spėjo padailinti ne tik klozetą, bet ir vandens šildytuvą, ant jo užklijavęs savo nuotraukas.
„Studijoje turi būti jauku ir miela“, – šypsosi Stano, rodydamas mums visus savo studijos kampelius. Tik apie vieną dalyką jis tikrai nepagalvojo – virtuvės studijoje Stano neįrengė! Gamtinius reikalus bus kur atlikti, o apie darbą sočiu skrandžiu „delfinas“ gali pamiršti.
„Išgyvensiu ir be virtuvės. Užtat turiu didžiulį poilsio kambarį antrame aukšte, iš kur atsiveria gražus Neries vaizdas“, – guodžia save Stano ir kviečia pakilti į antrą studijos aukštą. Užlipę laiptais, likome maloniai nustebinti – čia tikras ramybės kampelis. Prie vienos sienos stovi raudona odinė sofa, grindis dengia baltas pūkuotas minkštas kilimas. Ant sienos kabo iš Afrikos atsivežtas suvenyras – medinės lentelės su užrašu „I will Make it in Jesus Name“ (Padarysiu tai Jėzaus vardu).
Kampe už raudonų užuolaidų įsikūrė Stano daiktų sandėliukas, kurio jis mums, deja, neparodė, tačiau pasigyrė dėl užuolaidų kilmės: „Šias užuolaidas nusipirkau dar tada, kai gyvenau Lazdynuose. Tai buvo prieš 6 metus. Beveik 4 metus jos gulėjo pas močiutę sandėliuke, o dabar rado sau vietą mano studijoje“.
Pirmojo aukšto sienas puošia „Delfinų“ trofėjai – parduotų įrašų skaičių patvirtinantys auksiniai diskai, nostalgiškos nuotraukos ir senas sintezatorius, su kuriuo „Delfinai“ pozavo naujo albumo viršeliui.
„Šį sintezatorių mums atidavė vienas draugas. Kadangi naujo albumo viršeliui fotografavomės vandenyje, nenorėjome gadinti geros aparatūros. Šiam sintezatoriui apie 30 metų, tad jo visiškai nebuvo gaila. Jis jau tinka į muziejaus eksponatus“, – juokiasi „delfinas“.
Studijos durys atviros visiems
Stano puse žodžio užsimena, jog darbai studijoje jau pajudėjo – kartkartėmis pas jį užsuka nemažai žinomų Lietuvos dainorėlių.
„Čia lankosi Soliaris, Mia, grupė „Mokinukės“, realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyviai ir daugelis kitų, – vardija muzikantas. – Šią studiją nekūriau vien sau ar „Delfinams“. Ji atvira visiems, kuriantiems muziką“.