Jurgita Ragutskaitė, aktorė: „Studentavimo metus atsimenu labai gerai - aktorinį Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje baigiau tik prieš porą metų... Baigdama studijas laimėjau TV1 konkursą ir tapau diktore. Bet sumanymas nepasiteisino. Kam šiais laikais reikia diktorės, jei gali atsiversti laikraštį, pažiūrėti į internetą ir sužinoti TV programą? Paskui filmavausi Audriaus Juzėno filme „Getas“, Kristijono Vildžiūno juostoje „Aš esu tu“, reklamose...
Nors diplome parašyta teatro aktorė, iš tiesų dirbu kine - seriale „Nekviesta meilė“ vaidinu barmenę Viką... Ar tai mano svajonių vaidmuo? Žinoma, ne (Juokiasi.), bet patirtis įdomi. Nufilmuota netoli šimto serijų, prasidėjo naujas filmavimo sezonas. Laisvo laiko pakanka, todėl sugalvojau pasimokyti žurnalistikos. Apie žurnalistiką seniai svajojau. Padirbusi TV1, pajutau, kad man trūksta šios srities žinių, nutariau, kad dabar geras laikas jų pasisemti.
Moku dirbti prieš kameras - sugebu atsipalaiduoti, susikoncentruoti, skaityti, vaidinti. Bet to neužtenka. Nenoriu apsiriboti tik parašytų tekstų skaitymu. Norisi ne tik faktų, bet ir analizės. Domina aplinka, žmonių gyvenimo būdas, jų istorijos. Pamąsčiau, kad žurnalistinė patirtis man būtų didelis privalumas.
Išlaikiau egzaminus ir atsidūriau studentų sąrašuose. Mano kurse - 13 žmonių. Daugelis dirba. Nuo nuo šiol irgi teks gyventi kitaip - filmavimai, paskaitos, filmavimai...
Kodėl pasirinkau žurnalistiką? Visada domiuosi tuo, kas vyksta aplinkui. Anksčiau rūpėjo išreikšti save, o dabar rūpi, kaip kiti gyvena. Labiausiai patinka Rūtos Grinevičiūtės laidos. Žinoma, iki jos aštrumo man toli, užtat ir bandysiu daug ko išmokti - žurnalisto meistriškumo, iškalbos meno, psichologijos, kitų įdomių dalykų. Kiek žinau, dėstytojai Žurnalistikos institute - tikrai ne kirviai, be to, aš - gera studentė. Po studijų norėčiau dirbti televizijoje. Nebūtinai kaip R.Grinevičiūtė. Norėčiau sukurti ką nors nauja, netikėta, ko TV istorijoje dar nebuvo“.
Aurelija Čižauskaitė, laidos „Iššūkis žvaigždėms“ dalyvė: „Po metų pertraukos - aš vėl studentė. Į Šiaulių universitetą grįžau studijuoti ekonomikos. Pasirinkau neakivaizdines studijas. Nes be mokslų negaliu. Mano mokslams nėra ribų... (Juokiasi.) Televizijoje išmokau dainuoti, su Aleksandru Petruliu ruošiamės įdainuoti kompaktinę plokštelę, tad pats laikas išmokti skaičiuoti pelną... (Juokiasi.)
Už projekte laimėtus 20 tūkstančių litų svajojame nusipirkti garso aparatūrą, kad galėtume savo nuožiūra kur nors pakoncertuoti, būti nuo kitų nepriklausomi. Toliau dainuodami norime atsidėkoti, suteikti malonumą žmonėms, kurie už mus balsavo finale, grąžinti skolą už mums parodytą meilę. Plokštelė jiems būtų mūsų prizas. Dalyvaujant projekte „Iššūkis žvaigždėms“, darbui laiko likdavo vis mažiau, o mokslus teko atidėti. Kol kas dirbu toje pačioje automobilių detalių įmonėje, bet jaučiu, kad atėjo metas prisiminti mokslus. Be mokslų šiais laikais - niekaip. Ekonomiką esu studijavusi trejus metus, negražu būtų mesti.
Kam man ekonomika? Ji man patinka. Patinka rinkodara, skaičiai. Tuos dalykus labai mėgstu, o skaičius, kaip ne kartą esu sakiusi, tiesiog valgau. Ko dar teks išmokti? Europos Sąjungos ekonomikos, istorijos, domėtis demografine padėtimi, analizuoti statistikos duomenis, studijuoti finansus, rinkodarą, kuri labai pravers reklamuojant mūsų su Aleksandru debiutinį albumą. (Juokiasi.)
Įvadinė sesija jau įvyko. Universitete mane labai maloniai priėmė. Visi po vasaros atostogų susirinko pailsėję, kupini energijos. Daugelis mane atpažino, pastebėjau, kad ir dėstytojai maloniau nusišypso, kad personalas paslaugesnis... Bet tik tiek. Mokytis teks pačiai. Būsiu tokia pat studentė, kaip visi kiti, kaip ir kiti privalėsiu lankyti paskaitas.
Labai norėčiau studijuoti užsienyje. Ekonomiką galėčiau studijuoti anglų, prancūzų, ispanų, rusų kalbomis, tik tam reikėtų prisiminti specialiuosius terminus. Pasisukiojusi televizijoje, pradėjau mokytis savaip - į paskaitas nešuosi diktofoną ir viską įsirašinėju. Kurso draugai to kol kas nedaro, bet pamatę, kad tai pasiteisina, ateityje, irgi taip darys (Juokiasi.)“.
Vida Gražienė, tarnautoja: „Šią vasarą įstojau į trečią aukštąją. Dvejus metus Mykolo Romerio universitete pagal specialią programą studijuosiu ES politiką ir administravimą. Nors jau esu apsigynusi dviejų specialybių diplomus Vilniaus universitete, įvairios mano studijos tęsiasi beveik 10 metų, bet vis dar lieka begalės dalykų, kurie mane domina.
Nuo 1992 m. Vilniaus universitete kelerius metus mokiausi klasikinės filologijos. Gyvenau antikos pasaulyje - mokiausi graikų ir lotynų kalbų, studijavau literatūrą. Buvo nuostabu originalo kalba skaityti „Iliadą“ ir „Eneidą“.... Būdama trečiame kurse laimėjau konkursą Atėnų universitete studijuoti šiuolaikinę graikų kalbą ir kultūrą. Po metų išvykau į Madrido universitetą mokytis ispanų kalbos ir literatūros, pirma išmokusi ispanų kalbą.
Gimus dukrai, metus praleidau namie, bet pradėjau labai ilgėtis studijų, todėl neakivaizdžiai Vilniaus universitete ėmiau mokytis anglų kalbos ir literatūros. Praėjusį gruodį baigiau ketverius metus trukusias anglų kalbos ir literatūros studijas ir anglų kalba apsigyniau diplominį...
Neseniai Prancūzų kultūros centre, pradėjau lankyti prancūzų kalbos paskaitas. Nuolat tenka vykti į darbo posėdžius Briuselyje ir prancūzų kalba man labai praverčia.
Kaip viską suspėju? Pavyzdžiui, į prancūzų kalbos paskaitas kelis kartus per savaitę einu per pietų pertrauką. Kai pernai teko rašyti diplominį darbą, visada nešiodavausi kompiuterį, prie kurio prisėsdavau lėktuvuose, viešbučiuose, sodyboje... Aplinka man tokiu atveju neegzistuoja, žmonės netrukdo. Moku nuo jų atsiriboti, susikaupti.