Tačiau tai - tik personažas, už kurio slepiasi visiška jo priešingybė. M-1 programų direktoriaus Mindaugo Stasiulio stalčiuje dulka literatūrologijos magistro diplomas, o galvoje sukasi keisčiausių eilėraščių posmai.
Apie širdies damas jis nelinkęs atvirauti, tačiau vakarėlių liūtėms tigriniais batais, priklijuotais nagais ir suskrudusiu soliariumo įdegiu vilčių pakabinti Mindaugą nedaug.
Trūko dėmesio
„A tu turi raumeny?“ - jeigu ne šis užrašas ant Mindaugo marškinėlių, vargu ar būtų galima suprasti, kad tai jo lūpomis kalba radijo klausytojų pamėgtas Saulėns.
Nors M-1 programų direktorius - diplomuotas literatūrologas, radijuje jis jaučiasi geriau negu bibliotekose.
„Man visą laiką trūko dėmesio, - juokiasi Mindaugas. - Sugalvojau, kad normalaus fizinio darbo negalėčiau dirbti, tuo labiau mokiausi lituanistikos, žodžių dėjimas į sakinius man nebuvo svetimas, todėl pagalvojau, kad galėčiau radijuje kalbėti. Pabandžiau. Patiko. Nuo to viskas ir prasidėjo“.
Iš pradžių Mindaugas radijuje dirbo tik naktimis, vėliau linksmino tautą dienomis, o po kurio laiko ėmė kilti karjeros laiptais.
„Aš ne karjeros laiptais lipau, o tiesiog liftu užvažiavau“, - juokiasi M-1 programų direktorius ir prisiekia, kad savo kolegoms nėra griežtas.
„Aš žinau, kad turėčiau būti kur kas griežtesnis, trenkti kumščiu į stalą, bet nemoku toks būti. Stengiuosi sukurti tokią situaciją, kad žmogus pats susivoktų, ką blogai daro. Jeigu ir tada nereaguoja, galiu pasiusti.
Emocine prasme esu visiškas beprotis. Pastebėjau tai per krepšinio rungtynes. Kartais mane užvaldo stiprios emocijos, bet trunka tik kelias sekundes. Kolegos gali būti ramūs - per tas sekundes jiems nieko nenutiks“, - juokiasi jis.
Merginų rojuje
Ne paslaptis, kad filologijos mokslus dažniausiai kremta merginos, todėl neabejojame, jog studijų metais dėmesio Mindaugui netrūko. Per tą laiką jis sako geriau pažinęs ir perpratęs dailiosios lyties atstoves.
„Mūsų kurse buvo 120 merginų ir 7 vaikinai. Dėl to aš tikrai nesiskundžiau. Mokydamasis ten daug ko iš jų išmokau. Galiausiai nebebuvau toks, kaip koks technikos studentas, kuris ateina į merginų bendrabutį žvėriuko akimis ir kabina visas iš eilės. Mes bendravome kaip lygūs“, - prisimena.
Sunkiau nei bendrauti su merginomis Mindaugui buvo įveikti tonas romanų, kuriuos ne visada prisiversdavo perskaityti iki galo.
„Aš esu tinginys ir iki galo perskaitydavau tik tuos romanus, kurie labiausiai patikdavo. Man labiau patinka poezija, nes tekstas kur kas lengvesnis ir minties koncentracija didesnė. Skaitydamas romaną kartais negauni netikėto smūgio, kokį gauni iš eilėraščio“, - paaiškina jis.
Mėgsta poeziją
Jeigu Mindaugui reikėtų parašyti romaną apie save, jis būtų labai plonas - vos vieno puslapio. Tai būtų net ne romanas, o labai trumpas eilėraštis, kurį jis mums čia pat ir padeklamuoja: „Per ilgai užsisėdėjau prie seno tvenkinio, jau per plauką buvau nuo žiogų ir varlių gyvenimo...“
Pamatęs mūsų akyse nuostabą ir klaustukus, M-1 programų direktorius skuba paaiškinti: „Aš sugebu susilieti su aplinka ir visiškai prisitaikyti prie jos kaip chameleonas. Galėčiau Seimo nariu dirbti, jei reikėtų, nors taip pat galėčiau sėdėti bohemos vakarėliuose ir keikti pasaulį. Man patinka mėgdžioti aplinką - esu kaip papūga“.
Pomėgis mėgdžioti išgirstus balsus ir garsus ypač pravertė įsidarbinus radijo stotyje. Taip vienas po kito gimė personažai - nepraustaburnis Saulėns, vadybininkas Žilvinas, broliai Liolekas ir Bolekas.
„Aš kartais pats savęs klausiu, kodėl kuriu tokius personažus. Todėl, kad normalūs žmonės niekam neįdomūs! Kur kas įdomiau tai, kas balansuoja ant ribos, kas provokuoja mūsų sąmonę, įsitikinimus“, - aiškina jis.
Pats Mindaugas nesijaučia išskirtinis, tačiau tikina, kad jam lengva būti bet kuo: „Aš galiu prisitaikyti. Nėra taip, kad su kuo nors kariaučiau. Viską toleruoju, nes viskas, kas pasaulyje yra, - reikalinga. Viskas, viskas! Net girdėjau, kad mašalai, kurie mus vasarą graužia, taip pat yra reikalingi, nes žuvys jais minta“.
Nemokėjo kabinti „fifų“
Svarstome, kad galvoje nuolat kunkuliuojantys eilėraščiai tikriausiai padeda ir susipažįstant su merginomis, tačiau Mindaugas sako retai šį ginklą naudojantis. Dabar jam užkalbinti merginą nėra sudėtinga, tačiau buvo laikas, kai krimtosi, kad nemoka jų „kabinti“.
„Aš visada maniau, kad nesu tas, kuris galėtų „pakabinti“ bet kurią merginą. Aš jas labai gerbiu, todėl pirmiausia noriu bendrauti, išsikalbėti.
Yra toks merginų tipas - vakarėlių liūtės, kurias „kabina“ keistos reputacijos raumeningi vaikinai. Su jomis reikia labai paprastai bendrauti - homo erectus principu. Kai tik bandydavau kalbėti, jos į mane keistai žiūrėdavo“, - nusijuokia Mindaugas.
Jam labiausiai patinka merginos, su kuriomis yra apie ką šnekėti, - nebūtinai apie ką nors svarbaus, tiesiog nuoširdžiai bendrauti.
„Matyt, esu iš akmens amžiaus. Man patinka šnekėtis. Dabar galėčiau bendrauti ir su soliariumuose suskrudusiomis „fifomis“ tigriniais batais, bet aš pavargstu. Su tokiomis merginomis dažniausiai būna labai nuobodu, nes jos tuštokos. Pavariau čia“, - šypteli Mindaugas.
Nekantraujame sužinoti apie tą vienintelę, kuriai priklauso jo širdis ir deklamuojamų eilėraščių posmai, tačiau vaikinas nelinkęs atvirauti.
„Aš visada esu ką nors įsimylėjęs. Ir dabar įsimylėjęs, bet nesinori apie tai kalbėti. Prie altoriaus neinu, bet viskas yra labai gražu. Ir šiaip bendrauju su visais ir visomis. Tenka ir paflirtuoti, žodžiu, viskas gerai“, - patikina.
Primename posakį, kad tikras vyras turi pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką, tačiau Mindaugo gyvenimo filosofija truputį kitokia.
„Pasiimti paskolą, nusipirkti butą, o apie vaikus dar kažkaip negalvoju. Dabar žmonės viską vėliau pradeda daryti. Ir aš gal vėliau pradėsiu daryti. Bet būtinai darysiu! Dabar imu paskolą.
Aišku, galėjau anksčiau, bet laukiau, kol pabrangs nekilnojamasis turtas, kad už paprastą butą galėčiau sumokėti solidžią sumą. O medis? Dar neturiu kur jo sodinti, o bet kur negalima - galiu būti nubaustas“, - juokiasi.
Nori raumenų
Įsivaizduojame, kad radijo stoties M-1, kurios šūkis „Gyvenkime linksmiau“, programų direktorius linksmybėmis tikrai nesiskundžia: vakarėliai, žvaigždės, linksmybės, bet... Pasirodo, radijuje irgi reikia ne tik liežuviu malti, bet ir dirbti.
„Laisvalaikio vis mažėja, nes dirbti radijuje dažnai tenka ir savaitgaliais. O į vakarėlius vaikščioti nemėgstu, nors manęs į juos niekas ir nekviečia, ačiū Dievui. O jeigu kas ir pakviečia, tai nueinu, pavalgau... Jeigu ateinu vėliau, jau viskas būna suvalgyta. Tada einu namo, ir tiek tų linksmybių“, - pasakoja.
Mindaugas dažniau negu vakarėliuose norėtų lankytis sporto salėje, tačiau vis neranda laiko.
„Jau kokius 5 metus ruošiuosi eiti į sporto klubą, nes noriu užsiauginti labai didelius raumenis. Čia yra truputėlį ironijos, bet aš jau senstu, po velnių! Vaikštau gatvėmis, bet nuo to raumenys neauga. O kuo toliau, tuo mažiau ir vaikštau. Būdamas studentas per dieną po 15 km nueidavau, o dabar atstumas sumažėjo iki 100 m per dieną“, - susikremta.
Energijos užtaisas - žirneliuose
M-1 programų direktorius skundžiasi raumenų stygiumi, tačiau energijos jam visada užtenka. Pažaliuojame sužinojusios, iš kur jos Mindaugas semiasi...
„Labai mėgstu, žiauriai mėgstu konservuotų žirnelių skystį. Būna, kad nusiperku keletą puslitrinių stiklainių, išgeriu skystį ir palieku šaldytuve. Žirneliai taip ir sugenda, nes man jie nereikalingi. Man labai skani ta žirnelių siela, kurią išsiurbiu iš jų. Gal tame skystyje kokios energijos yra? - susimąsto ir priduria: - Norėčiau žmonėms atiduoti daug geros energijos. Imkite! Viską!“ - plačiai nusišypso, o mes pasitiksliname: „Ir pinigus?“
- „Aš pinigų neturiu. Kai šiemet gegutė kukavo, neturėjau nė cento, ir tai viską pasako. Nors šiaip esu turtingas žmogus. Pinigai suteikia daugiau laisvės paprastiems žmogiškiems poreikiams įgyvendinti - nueiti su mergaite suvalgyti sušio ar nuvažiuoti į Nidą.
Aš nekalbu apie prabangias mašinas ar dar ką, bet kam taupyti? Reikia džiaugtis šia diena ir naudotis dalykais, kurių prabėgęs laikas nebesugrąžins“.