Gabrielė Valiukaitė, sportinių šokių šokėja: „Mėgstu laisvą, sportinį stilių - kelnes, džinsus, bluzonus. Gal todėl, kad per pasirodymus, varžybas nuolat turiu būti su suknele? Sijonus pamėgau neseniai. Gal taip atsitinka bėgant metams? Tik kažkodėl kuo toliau, tuo labiau širdyje darausi jaunatviškesnė...
Prieš dvejus metus, kai gyvenau ir šokti mokiausi Italijoje, nusipirkau chaki spalvos džinsinį sijonuką su korsetu. Trumpas, ties klubais aptemptas, žemiau - platėjantis... Jį segėjau prie kaubojiškų batų ir taip pamėgau, kad kurį laiką tik jį ir nešiojau. Draugės net ėmė klausinėti: „Kiek tu gali?“
Anksčiau dėvėjau klasikinius drabužius, bet grįžusi iš Italijos pamėgau džinsus, žaismingas palaidinukes, nusipirkau kelis sijonus ir juos segėti pasirodė visai smagu. Tik bėda, kad prie jų reikia kojinių, kurių aš nemėgstu. Tinklines - kartais, bet kad jos nebemadingos... Žiemą reikės ieškoti storų, nepermatomų.
Be to, Lietuvoje taip ilgai būna šalta, kad sijoną seguosi tik iškilminga proga ar pakviesta į svarbų vakarą. Tada labiau tinka puošnios suknelės, bet gal vertėtų įsigyti ir ilgą sijoną? Būtų labai gražu: ilgas juodas sijonas ir balta klasikinio stiliaus palaidinė. Kažkada taip vestuvėse rengdavosi pamergės.
Užtat per treniruotes negaliu rinktis - visada turiu vilkėti trumpą suknutę ar segėti sijoną. Turi būti matomos kojos, išryškėti kūno judesiai, todėl darbinių sijonų, dažniausiai trikotažinių, turiu labai daug - platėjančių, iki kelių, žemiau kelių, trumpų. Daugelį nusipirkau Londone, ten kartais po treniruočių ištaikau užbėgti į parduotuvę. Ką nors visada išsirenku, prisitaikau. Pati siūti niekada nebandžiau - neturiu kantrybės.
Mėgstu juodą ir baltą spalvas. Tai - mano spalvos. Vasarą renkuosi ryškesnius tonus - geltoną, žydrą, rausvą. Drabužius rengiuosi pagal nuotaiką, žiūriu, koks lauke oras, kas manęs laukia - darbas ar susitikimas. Mėgstu įvairaus ilgio sijonus. Dažniausiai - iki kelių. Mėgstu ir trumpus, tik kad nerėžtų akies. Mini išdrįsčiau užsisegti tik eidama į paplūdimį, bet į rimtą susitikimą - tikrai ne.
Eurovizijoje su tautiniu sijonu iš pradžių buvo keista, bet paskui pati sau atrodžiau labai žaismingai. Aplinkiniams jis irgi patiko. Išsiskyriau juo iš kitų.
Kodėl sijonus dažnai užmirštame? Galbūt kompleksuojame dėl savo figūros, o gal norime praktiško drabužio? Gaila, bet gatvėje sutikti moterį, kuri nedėvėtų kelnių - retenybė. Bet vyrams patinka, kai moterys segi sijonus. Apnuogintos kojos yra gražu“.
Eglė Mickevičienė, stilistė: „Sijonų pilna mano spinta. Visokių formų ir spalvų. Škotiškų, gotiškų, romantiškų. Trumpų, ilgų, iki kelių. Sijonus mėgstu ir jų turiu labai daug. Dažnai savo sijonus užsegu net modeliams, juos skolinu. Negaila - toks mano darbas...
Vienus sumodeliuoju pati, kitus nusiperku, dar kitus gaunu dovanų. Pavyzdžiui, mano mėgstamą škotišką sijoną dovanų man atvežė draugė. Liaudiški motyvai visada madingi, tik dabar jį labai retai segiu. Norėčiau jį paskolinti kokiam nors vyrui. Laukiu, kol toks drąsuolis atsiras. Ant scenos jau pasitaiko sijonuotų vyrų, bet gyvenime - labai retai. Pasaulyje sijonai seniai madingi, bet mūsų vyrai labai nedrąsiai juos segasi. Lietuvoje tai - dar naujiena.
Man gražūs gotiški sijonai. Jie primena kunigų sutanas... Gaila, bet gotai su jais pasirodo tik per savo šventes. Aš pati nesu gotė, man patinka įvairūs stiliai. Kai einu į gotų vakarėlį, visada rengiuosi gotiškus drabužius - trumpą raudoną aptemptą sijoną, juodus marškinėlius, aunuosi juodus ilgaaulius.
Pati sijonus renkuosi priklausomai nuo nuotaikos. Visus metus dėvėjau tik sukneles ir segėjau sijonus, bet mano romantiškasis periodas baigėsi. Dabar pamėgau juodus tiesius sijonus iki kelių. Romantiškos suknelės ir sijonai sukabinti spintoje laukia, kol vėl ateis jų laikas. Senų drabužių neišmetu. Bet kada galiu juos išsitraukti ir vėl atrodyti madingai. Įdomių sijonų randu dėvėtų drabužių parduotuvėse. Nusiperku, ką nors persiuvu, perdarau, pridedu madingų detalių - niekas net nesupranta, kad jie nenauji.
Kai šalta, po šiltu sijonu seguosi kitą lengvą, plazdantį. Labai patinka sijonus segėti ant kelnių. Arba iškart du sijonus: ant ilgo - trumpesnį. Arba net tris. Viršutinį lengvą sijoną surišu mazgu ant šono arba jo apačią užsikišu už diržo... Sijonai - labai gražu, leidžia maskuoti figūros trūkumus - paslepia plačius klubus, storas kojas. Man nepatinka tik ilgi gėlėti: turgaus stilius - ne man. Mėgstu klostytus sijonukus. Tokie niekada neišeis iš mados. Klostytas sijonas, mokykliniai bateliai, balti marškinukai. Super!
Sijonuotos moterys sulaukia daugiau vyrų dėmesio. Vyrams patinka moteriškai atrodančios moterys. Jie gali pamatyti tai, ko patys neturi ir negali turėti. Trumpą sijoną seginti moteris, užsimetusi koją ant kojos, leidžia atsiskleisti visam savo grožiui“.
Laimutė Užkuraitienė, muzikologė: „Sijonus labai mėgstu dėl to, kad jie suteikia galimybę keistis. Pakeitus palaidinę ar švarkelį, sukuriamas visiškai naujas įvaizdis. Suknelė teikia mažiau galimybių.
Dažnai po sijonais segiu puošnius pasijonius. Jie pakeičia sijono siluetą, suteikia įdomumo, šarmo. Tas pats sijonas su pasijoniu tinka iškilmingai progai, be jo - paprastesnei, einant į darbą. Sijoną visada renkuosi pagal nuotaiką. Iš vakaro nežinau, kokį segsiuosi rytoj. Svarbiausia, kad gerai su juo jausčiausi.
Iš prigimties esu romantikė, bet dėl darbo pobūdžio dažnai tenka dėvėti klasikinius kostiumėlius. Prisitaikau - jei reikia, tai reikia... Užtat vasarą per atostogas leidžiu sau kur kas daugiau.
Sijonus dažnai susimodeliuoju pati. Netiesa, kad tai kainuoja daug laiko. Vienos augina ir prižiūri gėles, o aš to nedarau, visą laisvalaikį skiriu kitiems dalykams. Grįžusi iš renginio kad ir dešimtą valandą vakaro pasiimu popieriaus lapą, nusibraižau man patinkantį modelį ir susikuriu naują drabužį. Pati nesiuvu, nes tam reikia laiko ir kruopštumo - tai duodu padaryti profesionalioms siuvėjoms, bet visada žinau, ko noriu. Modeliavimas man - saviraiškos būdas. Kadangi jaunystėje svajojau tapti drabužių dizainere, tai man - atgaiva.
Perku ir gatavus sijonus, bet užėjusi į parduotuvę visada žinau, kokio noriu. Atmintinai žinau savo drabužių spalvų gamą, todėl iš anksto nusprendžiu, prie kokios palaidinės, megztuko ar švarkelio jį derinsiu.
Esu ištikima romantiškai klasikai. Mėgstu drabužius su godė, jie man tinka. Jei jie ir išeina iš mados, tai tik trumpam. Po 3-4 metų vėl juos išsitraukiu - ir atrodau naujai. Drabužiai su godė suteikia moteriškumo, grakštumo. Turiu vieną vakarinį raudonojo vyno spalvos sijoną, kurį segiu su labai puošniais pasijoniais. Jis atkreipia aplinkinių dėmesį. Jį segėdama visada sulaukiu komplimentų.
Prie jo derinu įvairias palaidines, rankines, papuošalus, aksesuarus, kuriuos pati mėgstu gaminti, tik tam vis trūksta laiko. Bet jau išmokau vienu metu daryti kelis darbus - skaityti, žiūrėti televizorių ir siuvinėti. Jeigu koks vakarėlis užtrunka, pajuntu diskomfortą - norisi bėgti namo ir daryti ką nors gražaus“.