Garsios manekenės kelyje - slaptos skyrybos

Apie romantišką vakarą su šia jauna moterimi svajoja nemažai vyrų. Jos nuotraukos puošia žurnalų puslapius ir reklaminius stendus, o madų pristatymuose ir elito vakarėliuose jos vardas - vienas populiariausių.

23 metų manekenė, televizijos laidų vedėja ir modelių agentūros vadovė Giedrė Rusytė vadinama viena gražiausių Lietuvos pramogų pasaulio atstovių. Bet viešumoje dažnai pasirodanti moteris itin slepia savo bei jos trejų metų sūnaus Majaus tėvo, 36 metų verslininko Arūno Savukyno, gyvenimą.

Šią porą retai galima išvysti vakarėliuose - fotografų dėmesio nevengianti G.Rusytė pobūviuose dažniausiai pasirodo viena. A.Savukynas ją tik atveža iki durų.

Kai šią vasarą manekenei Vilniaus universiteto Šv.Jonų bažnyčioje iškilmingai buvo įteiktas Tarptautinio verslo mokyklos diplomas, A.Savukyno irgi šalia nebuvo - gėlių jis įteikė namuose.

Šis tik į uždarus vakarėlius užsukantis kaunietis kadaise buvo patekęs į teisėsaugininkų akiratį dėl kokaino kontrabandos.

„Lietuvos rytą“ pasiekė ir daugiau intriguojančių faktų iš šios žurnalistų medžiojamos poros gyvenimo. Pasirodo, G.Rusytės ir A.Savukyno santuoka, sudaryta prieš trejus metus, yra teisiškai nebegaliojanti.

Per bendro gyvenimo su A.Savukynu metus G.Rusytė tapo ne tik buto prestižinėje sostinės vietoje savininke. Su vyro pagalba ji įgijo ir nepigų universitetinį išsilavinimą, įsteigė modelių agentūrą, poilsiauja egzotiškų šalių kurortuose, važinėja Latvijoje registruotu prabangiu BMW markės automobiliu, rengiasi garsių dizainerių rūbais.

Neseniai pora įsigijo butą sostinės centre, ką tik pastatytame prabangiame name.

Prestižiniame name „Taurakalnio perlas“ šiuolaikiškai įrengti butai - vieni brangiausių Vilniuje.

Giedrei ir Arūnui priklausantis maždaug 50 kvadratinių metrų ploto būstas, ekspertų vertinimu, kainuoja daugiau nei pusę milijono litų.

Naujausias G.Rusytės ir A.Savukyno gyvenimo posūkis - itin netikėtas.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, prieš penkerius metus iš Kauno į Vilnių persikėlusios poros 2004 metais įregistruota santuoka šiuo metu yra teisiškai negaliojanti.

2005 metų lapkričio 3 dieną Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme pora bendru sutikimu išsiskyrė ir taikiai sutarė dėl vaiko finansinių reikalų.

Teismo sprendimu G.Rusytė savo sūnui Majui išlaikyti iš A.Savukyno kas mėnesį gauna po du tūkstančius litų. Visi šios poros skyrybų formalumai buvo sutvarkyti slaptai ir labai greitai.

Nors pora vengia viešumoje pasirodyti drauge, kartais juos galima pastebėti šokių muzikos vakarėliuose.

Neseniai G.Rusytė ir A.Savukynas lankėsi sostinės verslo, pramogų ir sporto centre „Forum Palace“, kur vyko mados ir šokių fiesta „Black Future“.

Tai - gana uždaras vakarėlis, todėl į šią porą nebuvo laidomi smalsūs aplinkinių žvilgsniai.

Garsenybių susibūrimuose retai šalia gražuolės G.Rusytės pasirodantis A.Savukynas tą vakarą nenoriai bendravo su žurnalistais.

Išgirdęs „Lietuvos ryto“ prašymą duoti interviu, A.Savukynas iš pradžių šmaikštaudamas paklausė: „Gal jūs norite apie mane parašyti penktojo puslapio kronikoje?“

Vis dėlto atvykęs į susitikimą su žurnalistu, praeityje žinomas dziudo meistras, o dabar verslininkas A.Savukynas priėjo savotiška eisena, kuri atrodo šiek tiek nerangi.

Tai - atsargūs dziudo meistro, ieškančio patogios puolimo pozicijos, žingsniai. Jis įdėmiai klauso, daug žino, įsimena kiekvieną detalę. Jis kontroliuoja kiekvieną gestą, žodį, šypseną.

„Žurnalistai man nuolat skambinėja ir prašo susitikti, tačiau aš nenoriu. Nematau tikslo pasakoti apie savo gyvenimą.

Nesu nei pramogų verslo atstovas, nei menininkas, todėl nemanau, kad apie mane reikėtų rašyti“, - pareiškė A.Savukynas.

Paklaustas, kodėl vengia viešumos, vyras pakartojo nepageidaujantis reklamos.

„Jūs ne pirmieji man sakote, kad slapstausi. Gal išties nuo šiol reikės į visus renginius lydėti Giedrę?

Ją vieną leidžiu visur ir niekada nepriekaištauju, jei koks vyras jai įpila šampano ar ją draugiškai pašnekina.

Nejaučiu pavydo, nes puikiai sutariame ir abu vienas kitu pasitikime“, - tikino A.Savukynas.

Santuoka su Giedre Arūnui - antroji. Pirmoji verslininko žmona gyvena ir dirba Kaune. Ji augina du Arūno sūnus. Beveik dešimt metų kartu gyvenę sutuoktiniai ir dabar palaiko draugiškus ryšius.

Pastaruoju metu A.Savukynas, jo paties teigimu, vadovauja dviem Lietuvos ir užsienio bendrovėms.

Šios įmonės verčiasi medienos įvežimu į Lietuvą ir namų statyba Islandijoje. Veikla, kuria dabar užsiima, Arūnui yra įdomi.

Giedra pašnekovo nuotaika dingo tik išgirdus klausimą apie devynerių metų senumo istoriją dėl kokaino kontrabandos bylos, kurioje jis buvo minimas. Pašnekovas patikino, kad su nusikaltėliais neturi nieko bendra.

„Aš niekada neužsiiminėjau tokiais nešvariais reikalais“, - tvirtino A.Savukynas.

Anot jo, tokia byla buvusi sufabrikuota siekiant pakenkti jo reputacijai bei tuomečiams verslo reikalams.

Atrodo, jog A.Savukynui nemalonūs praeities faktai dėl nelegalaus verslo niekada nebūtų išvydę dienos šviesos, jei šiandien nebūtų taip išpopuliarėjusi jo sūnaus motina G.Rusytė.

Kai 1998 metų balandį visi Lietuvos laikraščiai savo kriminalinėse kronikose paskelbė apie kontrabandinę narkotikų siuntą, niekas neatkreipė dėmesio į šioje istorijoje minimas pavardes.

Tarp jų - ir A.Savukyno, kuris, kaip nustatyta per tardymą, buvo tarp siuntinį paėmusių asmenų.

2001 metų vasario 19-ąją Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendžius kokaino kontrabanda kaltintiems A.Savukynui, Romanui Arapovui, Gintarui Kupei bei Audriui Leščiui.

A.Savukynas ir A.Leščius buvo išteisinti, o R.Arapovas bei G.Kupė nuteisti aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

Bylą prokuratūra iškėlė 1998 metais, kai iš Vokietijos muitinės gavo pranešimą, kad į Lietuvą iš Panamos siunčiamas didelis kiekis kokaino.

Trijose į Lietuvą siunčiamose dėžėse Kelno oro uosto muitininkai vietoj kopijavimo aparatų miltelių aptiko per 19 kilogramų granulių, kurias išgryninus būtų galima gauti apie 10 kilogramų kokaino.

Gramas šios narkotinės medžiagos Lietuvoje dabar kainuoja nuo 180 iki 200 litų.

Pakeitę narkotikus milteliais ir perspėję Lietuvos teisėsaugininkus, vokiečiai dėžes pasiuntė nurodytu adresu.

Kriminalistai ėmė stebėti Klaipėdoje esantį pastatą, kuriame buvo siuntos gavėjos - tada jau likviduotos vienos bendrovės, kontora.

Šios bendrovės steigimo dokumentus bei antspaudą tebeturėjo A.Leščius.

Siuntinį priėmė šiame pastate esančios parduotuvės pardavėjas.

Po valandos pas jį atvyko G.Kupė ir pasiėmė siuntinį. Dėžes G.Kupė nuvežė į Kauną ir perdavė R.Arapovui.

Per tardymą buvo nustatyta, kad tarp siuntinį su tariamais kvaišalais paėmusių asmenų buvo ir A.Savukynas. Bet teisme tai neįrodyta.

Šią bylą Šiaulių apygardos teismas pirmą sykį išnagrinėjo 1999 metais.

Tada A.Savukynas taip pat buvo išteisintas. A.Leščius ir G.Kupė buvo nuteisti 10 metų, o R.Arapovas - 10 metų ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Tačiau vėliau nuosprendis buvo panaikintas.

Per šiuos teismo procesus kaip liudytoja buvo apklausta ir Arūno motina Ramutė Noreikienė, tuometė Kauno apylinkės teismo teisėja.

A.Savukyno motina R.Noreikienė su „Lietuvos rytu“ sutiko pasikalbėti savo darbo kabinete.

Spintoje - anūko Majaus krikštynų nuotrauka, kurioje įamžintas ir sūnus Arūnas bei marti Giedrė.

Kiti du jos sūnus, kaip ir Arūnas, jau seniai gyvena savarankiškai: 40-metis Rolandas uždarbiauja užsienyje, o 24 metų Karolis darbuojasi viename Kauno prekybos centre.

R.Noreikienė neslėpė, kad po Arūnui mestų kaltinimų ją užgulė sunki dalia - ji neteko teisėjo pareigų, todėl buvo priversta griebtis advokato praktikos.

Prisistačiusi kaip daugiausia itin sudėtingų Kauno bylų išnagrinėjusi teisėja, R.Noreikienė teigė, kad minėta byla buvusi teisėsaugos sistemos gudriai suregztas sąmokslas siekiant ją pašalinti iš tuo metu einamų aukštų pareigų.

R.Noreikienei šypseną kelia rašiniai spaudoje apie A.Savukyno ir G.Rusytės sukauptus pasakiškus turtus. Ji tvirtino, kad poros naujasis būstas sostinėje nupirktas paėmus banko paskolą ir užstačius jai priklausantį butą.

„Jie abu verčiasi nelengvai. Galbūt Giedrė jauna, todėl kai kada ir nori pasigirti žurnalistams?“ - traukė pečiais G.Rusytės anyta ir A.Savukyno motina.

2001 metų pavasarį narkotikų byloje, kurioje buvo kaltinamas ir A.Savukynas, valstybinį kaltinimą palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.

Jis su smulkiausiomis detalėmis gali papasakoti apie šios bylos peripetijas.

„Manoma, kad, pasibaigus spirito gabenimo erai, narkotikų kontrabanda per Lietuvą itin suaktyvėjo būtent 1998 metais. Tada šalį buvo pasiekusi viena didžiausių narkotinių medžiagų siuntų.

Siuntos gavėjai prieš sulaikymą krovinį išmetė į šiukšlių dėžę.

Per kratas vieno jų namuose buvo surasta tokių įkalčių, kurie leido manyti, kad jie buvo užmezgę glaudžius ryšius su šešėlinio verslo atstovais iš Panamos“, - taip bylą pakomentavo prokuroras A.Kliunka.

Pareigūnas dar prisiminė, kad vieno kaltinamųjų giminaitė buvo teisėja.

„Neatmetama, jog, siekiant objektyvumo ar dėl kitų motyvų, byla iš Kauno buvo perkelta į Šiaulius“, - pridūrė prokuroras.

Kaune gimusios ir užaugusios G.Rusytės dabartinis gyvenimas primena Holivudo vakarėlių liūtės kasdienybę.

Žaviai tamsiaplaukei pavyko paversti realybe daugelio šalies merginų svajonę - tapti podiumo karaliene. Sulaukusi penkiolikos, ji pradėjo dirbti modeliu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Giedrės biografijoje - ne vieno grožio konkurso titulai. 2000 metais Italijoje vykusiame „Mis Mare“ ji tapo „Mis elegancija“, 2001-aisiais - „Mis laikinoji sostinė“.

Skrydžiai į Europos didmiesčius tapo kaunietės kasdienybe.

Nuosavoje modelių agentūroje projektų vadove dirbanti moteris dar labiau išgarsėjo, kai pernai vasarą debiutavo TV3 laidoje „Policijos akademija“.

Šią vasarą ji buvo populiarių televizijos laidų „Daktarė Aiskauda“ ir „9,5 savaitės“ vedėja.

Nuo rugsėjo ji pradėjo vesti laidą „Paparacai.lt“.

Užklupta klausimų apie jos sūnaus Majaus tėvą, G.Rusytė atrodė sutrikusi.

- Negaliu savo vyro mąstymo, įsitikinimų pakeisti ar daryti jiems kokią nors įtaką. Jis niekada nemėgo viešo gyvenimo.

Jis tikrai nesislepia nuo aplinkinių - mes kartu buvome TV3 naujojo sezono pristatyme.

- Apie asmeninį gyvenimą ar meilės istorijas niekada nepasakojome nė vienam leidiniui ir tikrai niekada nepasakosime.

Nemanau, kad tai būtų įdomu. Ar verta pasakoti, kaip mes drauge miegame ar valgome?

- Mes esame vyras ir žmona.

Nenorėčiau komentuoti detalių, nes gyvenime pasitaiko visko.

Anksčiau mano vyras buvo vedęs. Dėl turtinių reikalų kartkartėmis žmonėms tenka priimti įvairius sprendimus.

- Nuvažiuokite į metrikacijos skyrių ir patys pamatysite.

Taip, mes esame žmona ir vyras netgi pagal dokumentus.

Nenoriu pasirodyti nedraugiška, tačiau kai taip lendama į asmeninį gyvenimą, prisipažinsiu, man nėra malonu.

- Tačiau mes turime duomenų iš Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo apie tai, kad juridiškai jūsų santuoka su Arūnu nutraukta dar prieš dvejus metus.

- Nenorėčiau komentuoti. Gyvenime visko pasitaiko. Taip buvo pasielgta dėl finansinių dalykų. Nemanau, kad čia išskirtinis įvykis.

Kas žino, gal rytoj mes vėl susituoksime. Esame šeima, kuri gyvena kartu, ir tiek.

O popieriai - buvę nebuvę. Juos galima įmesti į krosnį, ir viskas. Tai nieko nekeičia mano gyvenime.

- Daug žmonių yra turėję reikalų su teisėsauga.

Aš pati ne sykį esu buvusi policijoje, keliskart esu pažeidusi kelių eismo taisykles. Turbūt kas antras šalies gyventojas yra buvęs policijos komisariate.

- Nesigilinau į vyro praeitį.

Į prokuratūras nevaikštinėjau ir nerinkau apie jį duomenų. Apie jokias bylas nesu girdėjusi.

Jis, kaip ir aš, nėra turėjęs rimtų susidūrimų su teisėsauga.

Jei pradėčiau kapstytis po kiekvieno žmogaus praeitį, tai pats žinote...

Be to, gyvenu ne praeitimi, o ateitimi.

- Tada man buvo 18 metų. Abu esame kauniečiai. Susitikome viename restorane. Pradėjome bendrauti, o galiausiai viskas pasibaigė tuo, kad sukūrėme šeimą.

- Lietuvoje visuomenė įsitikusi, kad merginos už vyresnių vyrų išteka tiktai dėl pinigų.

- Mus su Arūnu skiria tik trylika metų. Mano vyras tikrai nėra milijonierius.

Žinoma, pinigai gerai (juokiasi), tačiau Lietuvoje yra gerokai daugiau merginų, gyvenančių su kur kas turtingesniais vyrais.

Draugauti su Arūnu tik dėl pinigų niekada net mintis nekilo.

Mes gyvename vidutiniškai, pinigais nesišvaistome, prašmatnių jachtų dar neįsigijome.

Kaip ir daugelis ambicingų žmonių, daug dirbame, viską siekiame įgyti sąžiningai.

Pastaruoju metu esu tikra darboholikė: vedu televizijos laidą, vadovauju modelių agentūrai, su verslo partneriais dažnai susitinku užsienyje, vedu renginius, tad gaunu kiek didesnį nei minimalų 700 litų per mėnesį statistinio lietuvio atlyginimą.