Tuo įsitikinę savo vienturtę dukterį palaidoję jonaviečiai Virginijus ir Aldona.
Penkiolikametė Bernadeta lapkričio 27-ąją žuvo po traukinio ratais.
Mašinistas tik spėjo pamatyti pykčio iškreiptą paauglės veidą, tačiau nieko negalėjo padaryti.
Atsisveikinimo raštelio mergina nepaliko, tačiau netoli nelaimės vietos, ant garažų masyvų sienos, buvo aptikti juodu žymikliu parašyti pranašiški žodžiai: „Tėti, prašau manęs nesmerkti. Mama, prašau dėl manęs neverkti“.
Ar tai yra Bernadetos atsisveikinimo žodžiai, iki šiol neaišku jos tėvams.
Juos kasdien kankina klausimai: ar tai buvo savižudybė, ar tyčinis, neatsargus nužudymas, o gal nelaimingas atsitikimas?
Patyčių vaizdai — internete
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros darbuotojai nenoriai kalbėjo apie šią nelaimę. Jų oficiali versija — savižudybė.
Dar laukiama ekspertų išvadų.
Aiškinamasi, ar mirtis nebuvo smurtinė. Ant nepilnametės kūno per pirminę apžiūrą smurto žymių nebuvo aptikta.
Daugiau atsakymų galima rasti internete. Vaizdo klipuose, pavadintuose „Jonavoj“, buvo nufilmuota apleistame angare ir atokesniame gamtos prieglobstyje vaikinų bei merginų stumdoma ir spardoma Bernadeta. Ji buvo apsupta krizenančių bendramokslių.
Trys egzekucijos buvo nufilmuotos, o vėliau vaizdai išplatinti internete.
Pamatė smurto scenas
Šoką patyrusi jonaviečių šeima iš pradžių nenumanė, kodėl jų duktė pasirinko mirtį.
Tačiau po kelių dienų daug kas paaiškėjo, kai vieno Jonavos moksleivio sukurtame interneto tinklalapyje buvo išplatintos vaizdo žinutės.
Čia buvo galima stebėti keliolika minučių trunkančias smurto scenas.
Šiuos vaizdus pamatė ir nusižudžiusios paauglės artimieji.
Smurto scenų vaizdo įrašai dabar guli Jonavos teisėsaugininkų stalčiuose — po merginos savižudybės šio miesto rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Neseniai pareigūnai iš merginos namų išgabeno jai priklausiusį kompiuterį, asmeninę užrašų knygelę.
Bandė stabdyti traukinį
Tarpstotėje Gaižiūnai—Jonava, 56-ajame kilometre, išvydusi atvažiuojantį krovininį traukinį, ji atsistojo ant bėgių.
Už 100 metrų išvydęs bėgiais vaikštančią paauglę mašinistas įjungė garsinį signalą ir bandė sustabdyti traukinį.
Mirtinas smūgis merginą nubloškė į šalį.
Traukinys sustojo maždaug 300 metrų nuo nelaimės vietos.
„Manau, kad reikia būti labai stipriam žmogui, kad taip drastiškai baigtum savo gyvenimą.
Ją parbloškusio traukinio mašinistas tyrėjams pasakojo, kad prieš pat žūtį Bernadeta atrodė labai supykusi ant viso pasaulio“, — „Lietuvos rytui“ tragedijos vietoje kalbėjo nusižudžiusios moksleivės motina Aldona.
Moksleiviai vadino išdavike
Vienoje bendrovėje šaltkalviu dirbantis Bernadetos tėvas Virginijus ir vieno prekybos centro kasininkė Aldona gyvena su slegiančiais atsiminimais.
„Kai prieš metus mano dukterį sumušė kelios bendraamžės, mes kartu nuėjome į policiją ir parašėme pareiškimą.
Po to ją mokiniai visame mieste pradėjo vadinti „stukačka“ (išvertus iš rusų k. — išdavikė).
Jie labai už tai supyko. Dabar manau, jog tai buvo mano lemtinga klaida“, — įsitikinęs žuvusiosios tėvas.
Tėvai pasakojo, kad jų duktė dėl smurtaujančių bendraamžių perėjo į Senamiesčio gimnaziją, ten gerai mokėsi.
Jos pasiekimų knygelėje mirgėjo tik aukščiausi balai. Tačiau ji nebuvo linkusi pagelbėti prasčiau besimokantiems ar tinginiaujantiems klasės draugams.
Darbšti mergina tikėjosi geresnio gyvenimo, kūrė ateities planus. Ji kruopščiai planavo, kaip švęs Kalėdas ir sutiks Naujuosius metus. Pavasarį šeima ketino išvykti į kelionę po užsienį.
„Baigusi mokyklą ji norėjo išvykti studijuoti į Vilnių. Duktė svajojo tapti psichologe arba teisininke.
Ji dažnai sakydavo, kad nenori dirbti tokių trečiarūšių darbų kaip mes. Kartais duktė pasvajodavo apie nuosavą automobilį ir didžiulį prabangų namą“, — pasakojo Aldona.
Paauglę stebino veidmainiai
Vienturtės dukters gedintys tėvai pasakojo, kad Bernadeta mėgo stilingai rengtis.
Prieš pusmetį Virginijus dukteriai padovanojo egzotiškos išvaizdos Sibiro haskių veislės šunelį. Mergina jį pavadino Tobiu.
Savo užrašuose moksleivė mėgo pažymėti svarbias mintis, pamąstymus apie gyvenimą.
„Neseniai pavarčiusi jos užrašus pastebėjau, kad ją labai stebino bendraamžių veidmainiškumas.
Mano duktė negalėjo suprasti, kodėl jos bendramoksliai vienaip elgiasi ir bendrauja su draugais, o kitaip — su tėvais.
Radau tokį įrašą: „Geriau turėti nedaug pinigų, bet švarią sielą“. Galbūt dėl tokių įsitikinimų dukteriai sunkiai sekėsi rasti ją suprantančių bendraminčių“, — svarstė dukters gedinti motina.
Krizeno ir šalia karsto
Bernadetos tėvai negalėtų pasakyti, kurie dukters bendraamžiai galėjo ją pastūmėti savižudybės link.
„Nekaltinu tų vaikų, kurie žiauriai elgėsi su mano dukra. Kiek yra prisidėjusių prie jos savižudybės, negalėčiau tiksliai įvardyti.
Internete išplatintose egzekucijose dalyvavo keliasdešimt vaikų. Didelė dalis jų buvo iš jos mokyklos, — teigė Virginijus. — Tačiau kol kas yra vienintelė įtariamoji“.
Aldona pasakojo, jog į dukters laidotuves atvyko daug egzekucijose dalyvavusių moksleivių.
Sukrėsti artimieji girdėjo, kaip šarvojimo salėje krizeno paauglės, kurios draugų akivaizdoje anksčiau žemino Bernadetą.
Sadistai — iš padorių šeimų
Dėl egzekucijų iškelta baudžiamoji byla, bet dukters netekę tėvai abejoja, ar daugeliui kaltųjų bus pareikšti įtarimai.
Dauguma jų dar nėra sulaukę 16 metų, tad už paauglių elgesį atsako tėvai arba globėjai.
Aldona įsitikinusi, kad jos dukterį žemino tvarkingose šeimose augantys jonaviečiai.
Todėl savižudybės priežastys niekada nebus ištirtos.
Jei tyrėjai įrodys kaltę, tėvai pinigais gali bandyti išpirkti prasikaltusias atžalas.
Jonavoje jau kalbama, kad kelių smurto scenose dalyvavusių paauglių tėvai eina atsakingas pareigas.
„Vieno skriaudiko motina eina aukštas pareigas Jonavos švietimo skyriuje, o kito tėvas — stambios verslo įmonės savininkas“, — „Lietuvos rytui“ prasitarė dukterį palaidoję tėvai.
Motina buvo išjuokta
Po žiaurių egzekucijų namo sugrįždavusi Bernadeta tėvams nebuvo linkusi pasakoti apie patirtas kančias. Spėjama, jog skriaudėjai prigrasindavo tylėti.
„Sykį kartu su ja išėjome apsipirkti į parduotuvę ir mums kelią pastojo keli mažamečiai, kurie ant mano dukters paniekinamai šaukė: „O, arklys eina!“
Pabandžiau juos sudrausminti, bet buvau išjuokta. Esu įsitikinusi, kad, pasitaikius dar vienai progai, jie vėl taip pat pasielgs.
Peržiūrėjusi tuos vaizdo įrašus buvau sukrėsta. Nesuvokiama, kai mušamas silpnesnis, o penkiasdešimt bendraamžių tai stebi su malonumu.
Sunku patikėti, kad šiais laikais vaikai gali būti tokie žiaurūs“, — kalbėjo Aldona.
Įsigijo juodų drabužių
Po Bernadetos žūties jos artimieji prisiminė keistus sutapimus.
Likus dviem savaitėms iki dukters žūties Aldona įsigijo juodos spalvos striukę, megztinį ir rankinę.
„Tuos juodos spalvos rūbus nusipirkau net nesusimąstydama, kam man jų reikia. Anksčiau visada rengdavausi ryškių, nuotaikingų spalvų drabužiais“, — tvirtino moteris.
Dukters žūties dieną motina nejautė įtampos ir nerimo. Priešingai — visą dieną buvo gerai nusiteikusi, smagiai leido laiką su bendradarbėmis.
Duktė pasijuto užguita
Aldona teigė, kad Jonavos paauglių niekinta Bernadeta maždaug kartą per mėnesį lankydavosi pas psichologę.
Per pokalbius mergina dažniausiai prasitardavo apie ją slegiančią vienatvę, aplinkinių nepagarbą ir smurtą.
Jonavos moksleivė atrodė kasdien vis labiau užguita.
„Paskutiniais mėnesiais ji vis dažniau kalbėdavo, kad jai nėra vietos šiame mieste.
Reikėjo išsikelti gyventi į kitą miestą ar net į Ameriką emigruoti, kur niekas mūsų nepažintų. Bet apie tai tuo metu nesusimąstėme“, — braukdama ašaras kalbėjo paauglės motina.
Šalia bėgių — suplėšyta knyga
Nuo tragedijos vietos — geležinkelio bėgių — iki Bernadetos namų yra maždaug pusvalandis kelio.
Ši vieta itin mėgstama Jonavos moksleivių. Nusižudžiusios moksleivės tėvai sakė, kad čia bet kuriuo paros metu galima sutikti paauglių. Daugelis jų kažkodėl mėgsta įsiamžinti prie bėgių.
Virginijus sakė, kad jo duktė irgi mėgdavo su draugėmis fotografuotis prie geležinkelio.
„Vos išgirstu atriedančio traukinio garsus, per nugarą šiurpas nubėga. Pačiai norisi šokti po traukinio ratais“, — stovėdama šalia nelaimės vietos kalbėjo Aldona.
„Lietuvos ryto“ žurnalisto lydimi paauglės tėvai nelaimės vietoje prie gėlių puokštės ir degančių žvakių netikėtai aptiko ir H.Mnišek romaną „Raupsuotoji“ išplėšytais lapais.
Keliuose lapuose jie perskaitė širdį veriančias mintis apie mirtį, vienatvę ir skausmą.
Mašinistui — sukrėtimas
„Lietuvos rytas“ surado ir bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo valdybos Radviliškio prekinių vagonų depe dirbantį mašinistą Juozą, po kurio valdomo traukinio ratais žuvo paauglė.
42 metų mašinisto statistika kraupi — po jo valdomais traukiniais žuvo keturi žmonės.
Visais atvejais tyrėjai nustatė, kad mašinistas nekaltas.
Įvykus mirtinai avarijai, mašinistai patys turi traukti iš po ratų sumaitotus kūnus ir toliau tęsti kelionę. Tačiau kai žuvo Jonavos paauglė, Juozas taip nepasielgė.
— Geležinkelyje dirbu jau dvidešimt metų, ir tai jau ketvirtas toks įvykis. Bet tokių drastiškų atvejų kaip šis pasitaiko retai.
Būdavo nelaimingų atsitikimų: viena alkoholio padauginusi moteris netyčia palindo po bėgiais, panašiomis aplinkybėmis žuvo ir senolė.
Tokiu būdu savo gyvenimą nutraukė ir nesveikos psichikos būklės žmogus.
Kai žuvo ši jonavietė, susimąsčiau, ką reikia padaryti penkiolikametei, kad ji pultų po traukinio ratais?
Manau, kad tikrosios problemos slypi toje šeimoje, aplinkoje. Juk viskas prasideda nuo auklėjimo. Supratau, kad tą mergaitę slėgė gyvenimo našta.
— O kaip dabar jaučiatės jūs?
— O kodėl klausiate? Mano dabartinė būsena yra kaip sunkią avariją išgyvenusio žmogaus. Supraskite — kaip galiu kitaip reaguoti po tokios skaudžios nelaimės?
— Ar dažnai pasitaiko tokių atvejų mašinistų kasdienybėje?
— Nuvykite prie bet kurios geležinkelio pervažos ir pamatysite, kiek stovi krepšelių su gėlėmis. Žmonės nesuvokia, kad geležinkelis — itin pavojinga zona.
Pažįstu kolegų, kuriems panašias nelaimes ant bėgių teko išgyventi 10—15 kartų.
— Ar jums nekilo minčių pakeisti profesiją?
— Ne. Dirbu savo darbą ir ketinu jį dirbti tol, kol leis sveikata.