Nors ledo ritulininkas Sankt Peterburge šeimininkauja vienas, kartais jį aplanko Italijoje žaidžianti draugė krepšininkė.
Jausmai suliepsnojo ten, kur dažnai susitinka poros, - restorane. Tačiau tą vasaros vakarą Niujorke susipažinę ledo ritulininkas ir krepšininkė vakarieniauti ėjo anaiptol ne romantiškai nusiteikę.
Į restoraną D.Kasparaitį su bičiuliais pakvietė garsus dizaineris italas Roberto Cavalli.
Prie to paties stalo sėdėjo ir Lisa Carrol - Fordhamo jėzuitų universitetą Niujorke bebaigianti krepšininkė.
Tą vakarą jie mažai kalbėjosi apie madą. Bent jau apie R.Cavalli drabužius. „Man jie nepatinka - per daug ryškūs“, - paaiškino D.Kasparaitis.
Bet 35 metų lietuvis, kažkada garsus NHL ledo ritulininkas, ir 24erių švedė, dar tik siekusi pirmosios krepšinio profesionalės sutarties, greitai rado kitų bendrų temų.
Nuo to vasaros vakaro prabėgo pora mėnesių, ir Darius buvo priverstas palikti kosmopolitiškąjį Niujorką ir keltis už Atlanto - į Sankt Peterburgą, kuriame taip pat nestinga pramogų, bet retai šviečia saulė. Lisa iškeliavo į Italiją.
Atrodė, jų keliai išsiskyrė. Tačiau atstumas tapo tiktai menka kliūtimi naujiems jausmams.
„Lisa nėra išprotėjusi, bet kartais ji iš Romos atskrenda vakare, o išskrenda kitą rytą“, - D.Kasparaitį stebina nenuspėjamas mylimosios elgesys.
Švedijoje gimusi 175 cm ūgio gynėja L.Carrol dabar atstovauja Italijos čempionato autsaiderei Romos „Pomezia“ komandai, todėl dažniau nei ledo ritulininkas turi laisvo laiko.
Sankt Peterburgo SKA gynėjui kartais nėra kada atsikvėpti tarp treniruočių, kelionių, varžybų.
O gal tiesiog nesinori skubėti su naujais jausmais, nes dvejos skyrybos išmokė atsargumo. „Su Lisa dar trumpai bendraujame, tad nežinau, kas iš to išeis. Žiūrėsime“, - nespėliojo 180 cm ūgio D.Kasparaitis.
Ledo ritulininkas 2006ųjų vasarą padėjo tašką santuokai su bendraamže švede Ingela Munter, kuri iš milijonieriaus vyro prisiteisė didelę dalį jo turto.
„Kartais moterys įsimyli ne tave, bet geras tavo gyvenimo sąlygas. Man dabar sunku suprasti: mylėjo mane ar susižavėjo mano pinigais“, - po skyrybų svarstė D.Kasparaitis.
Po turto dalybų jau praėjo kiek laiko, ir lietuvis su buvusia žmona vėl pradėjo bendrauti be priekaištų vienas kitam. Su pirmąja žmona 42 metų ruse Irina Kuznecova D.Kasparaitis susilaukė dukters Elizabeth Marios, kuriai dabar - 10 metų.
„Abi mano žmonos šiuo metu - geriausios draugės“, - šypsojosi ledo ritulininkas.
Po antrųjų skyrybų, kurios ne tiktai paliko gilių dvasinių žaizdų, bet ir patuštino banko sąskaitą, D.Kasparaitis į visas jį supančias moteris žiūrėjo tik kaip į drauges ir neketino skubėti.
„Reikia pabūti ir vienam“, - pernai liepą viešėdamas Lietuvoje tikino ledo ritulininkas.
Tačiau vienam jam būti neišėjo.
„Matyt, kitaip nebemoku“, - nusijuokė D.Kasparaitis.
Draugija ledo ritulininkui svarbi kaip oras. Jam nepatinka vienam kiurksoti namuose, todėl net laisvalaikį stumia sportuodamas.
„Treniruojuosi daugiausia iš komandos, - pasigyrė SKA gynėjas. - Minu dviratį, kasdien pabėgioju, nusipirkau abonementą į sporto klubą. Bandau palaikyti gerą sportinę formą, o ir vienam nėra ką veikti“.
Vienas lietuvis būna labai retai. Jei Sankt Peterburge nevieši L.Carrol, vakarus D.Kasparaitis leidžia su kitais SKA legionieriais.
„Užsieniečiai Rusijoje vieni, be žmonų, tad ir laiko turi. Visi kartu kur nors einame. O rusai gyvena su šeimomis, po treniruočių skuba namo“, - aiškino Sankt Peterburge pritapęs lietuvis.
Jau pirmosiomis dienomis naujame mieste jis aptiko lietuviškų patiekalų restoraną „Gintaras“.
Nors barmenas ir padavėjai ten rusai, virtuvėje šeimininkauja lietuvis - gamina tikrus šaltibarščius, cepelinus ar bulvinius blynus.
„Maistas ten - kaip namie. Pats cepelinų prisikirtau ir komandos draugus nusivedžiau. Prisivalgėme kugelio su „Švyturio“ alumi. Visiems viskas labai patiko“, - sakė D.Kasparaitis, bet kurioje komandoje akimirksniu susirandantis bičiulių.
Tačiau ledo ritulininkui pačiam reikėjo laiko vėl apsiprasti Rusijoje. Beveik 15 metų, praleistų už Atlanto, paliko antspaudą.
Rusijoje dar daug kas liko taip pat, kaip buvo 1992aisiais, kai D.Kasparaitis iš Maskvos „Dinamo“ komandos išvyko į „New York Islanders“.
Į Rusiją lietuvis buvo sugrįžęs tiktai 2004-2005 metų sezoną, kai NHL kaustė lokautas ir šios lygos čempionatas nebuvo rengiamas. D.Kasparaitis atstovavo Kazanės „Ak Bars“.
Tiesa, lietuvis į Rusiją vykdavo ir tada, kai būdavo kviečiamas į šios šalies rinktinę. Su ja D.Kasparaitis 1992 m. tapo Albervilio olimpiniu čempionu.
Rusijos nacionalinės ekipos marškinėlius lietuvis iš viso vilkėjo ketveriose olimpinėse žaidynėse. Bet prie daugelio tik Rusijai būdingų dalykų ledo ritulininkas niekaip nepriprato.
D.Kasparaitis taip ir nesusitaikė su keistoka sistema Sankt Peterburgo kavinėse, kai norėdamas išgerti puodelį rytinės kavos turėdavo laukti, kol padavėja išmuš čekį, perduos jį barmenui ir tik tada šis paruoš kavą.
Laukti atsibodo, todėl dabar kavą D.Kasparaitis verda pats.
Nuolat tykantys valdininkų spąstai, keistos taisyklės net parduotuvėse ar ilgai užtrunkantys formalumai oro uostuose, nors SKA komanda į Rusijos superlygos varžybas skraido nuosavu lėktuvu.
D.Kasparaitį tai erzina. Tačiau galimybė žaisti ledo ritulį jam daug svarbesnė. O Rusija po NHL - geriausia vieta tai daryti. Todėl, kad Rusijoje, kaip ir Amerikoje, ledo ritulyje sukasi didžiuliai pinigai.
Bet milijoninį atlyginimą D.Kasparaičiui moka ne rusai. 2002aisiais su NHL klubu „New York Rangers“ lietuvis pasirašė šešerių metų 25,5 mln. JAV dolerių vertės sutartį.
Paskutinį sezoną, kuris baigiasi šiemet, „Rangers“ gynėjui turi sumokėti beveik 3 mln. dolerių.
Jau pernai Niujorko klubas norėjo atsikratyti brangaus veterano. Dukart siuntė jį į antrinę komandą „Hartford Wolf Pack“, žaidžiančią AHL lygoje. Ieškojo, kas perpirktų lietuvio sutartį.
Bet D.Kasparaitis taip ir liko „Rangers“ narys. Pagal NHL taisykles, klubas negali nutraukti sutarties, nes taip pasielgęs vis tiek turėtų sumokėti visą kontrakte numatytą sumą.
Vasarą gynėjas treniravosi Amerikoje ir Europoje, numetė svorio ir jautė jėgų antplūdį. Tačiau vietos „Rangers“ sudėtyje jam taip ir neatsirado.
„Noriu žaisti ledo ritulį, todėl labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad turiu važiuoti į Rusiją, - tvirtino D.Kasparaitis. - Pats sau pasakiau: bus kaip bus. Važiuoju treniruotis ir iš gyvenimo gauti kuo daugiau pamokų“.
Sportininkas susirado butą pačiame Sankt Peterburgo centre, šalia Ermitažo.
Rusijoje, kaip ir NHL, gyvenimo sąlygomis ledo ritulininkai turi pasirūpinti patys.
Rasti brangų butą D.Kasparaičiui nebuvo sunku. O automobilio milijonierius ledo ritulininkas neieškojo: „Kam man jis? Į treniruotes ir varžybas mane nuveža komandos draugas Dmitrijus Riabykinas.
O šiaip važinėju taksi arba metro. Sankt Peterburge - didžiulės automobilių grūstys, todėl skubėdamas metro nuvažiuoji greičiau“.
Niujorke lietuvis vairavo prabangų „Bentley Continental Flying Spur“, net atšiauriausią žiemą išsiversdavo su lengva striuke, o stilinguose JAV restoranuose vakarieniaudavo su žvaigždėmis - ne tik iš NHL.
Sankt Peterburge irgi nestinga prabangių restoranų, bet vykdamas žaisti į atšiaurius Rusijos regionus D.Kasparaitis ne tik velkasi klubo duotą šiltą striukę, bet ir vilnonį megztinį.
Amerikoje jis niekada nematė tiek sniego, kaip prieš porą savaičių Toljatyje, kai SKA komandos autobusas įstrigo pusnyje.
Lietuvis Rusijoje buvo priverstas ir kitaip pažvelgti į ledo ritulį.
Aštriu žaidimu NHL garsėjęs gynėjas dažnai nebegali elgtis taip, kaip Amerikoje - kūnu atakuoti varžovų, spausti jų prie borto.
„Rusijoje lyga nebloga, bet teisėjai labai minkšti ir neleidžia kietai žaisti. Vos tik kas, iškart gauni dvi baudos minutes, - piktinosi D.Kasparaitis, kuris Rusijos žurnalistams pažadėjo kada nors rusams teisėjams paaiškinti ledo ritulio taisykles. - Amerikoje leidžiama daugiau, nes kraujas traukia žiūrovus“.
Pernai lapkritį į Sankt Peterburgą atvykęs D.Kasparaitis per 23 mačus Rusijoje pelnė 1 įvartį, atliko 5 perdavimus, surinko 72 baudos minutes.
Pagal šį rodiklį lietuvis atsilieka tik nuo Jamie Hewardo (90 baudos minučių), tačiau kanadietis žaidė dvigubai daugiau rungtynių.
„Nenoriu būti švelnus“, - juokėsi D.Kasparaitis, neketinantis keisti savo žaidimo stiliaus ir dėl to dažnai skalpuojamas teisėjų.
SKA komanda Rusijos superlygoje su 91 tašku per 47 rungtynes dabar užima ketvirtąją vietą.
„Puikiai ginamės, bet niekaip negalime įmušti, nes keli svarbiausi mūsų puolėjai yra traumuoti“, - didžiausią SKA bėdą nurodė D.Kasparaitis.
Jis norėtų tapti Rusijos čempionu ir į Ameriką grįžti iškelta galva. Gal ten jis parskris tik į savo butą Niujorke ir niekada nebus vėl pakviestas į NHL, kur praleido kone 15 sezonų.
Bet D.Kasparaitis ir nebeturi tikslo dar kam nors ką nors įrodyti: „Rusijoje pats sau įrodžiau, kad galiu gerai žaisti. O visiems kitiems tai nerūpi.
Žaisiu, kol galėsiu ir būsiu kam nors reikalingas. Jei būsiu nebereikalingas Rusijoje, važiuosiu į Italiją“.
Darius Kasparaitis: karjeros laiptai
* Gimė 1972 m. lapkričio 16 d. Elektrėnuose.
* Žaidė Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Ak Bars“, Sankt Peterburgo SKA (visi - Rusija), „New York Islanders“, „Pittsburgh Penguins“, „Colorado Avalanche“, „New York Rangers“ (visi - NHL), „Hartford Wolf Pack“ (AHL).
* Į NHL pateko 1992 metais, kai naujokų biržoje 5uoju šaukimu jį pasirinko „New York Islanders“.
* Tarptautinės varžybos: pasaulio jaunimo čempionas (1992 m.) ir vicečempionas (1991 m.), Europos vicečempionas (1990 m.).
* Olimpinės žaidynės: 1992 m. Albervilio olimpinis čempionas, 1998 m. Nagano žaidynių sidabro medalio laimėtojas, 2002 m. Solt Leik Sičio žaidynių bronzos medalio laimėtojas.