Kad deserto laukimas neprailgtų, sugrąžinome Violetą ir Vilių į pirmąsias dienas po apsišaudymo amūro strėlėmis...
– Kai pirmą kartą susitikote, kokia pirma mintis šovė į galvą?
Violeta: „Aukštas, išvaizdus, simpatiškas vaikinas“. (Šypsosi.)
Vilius: „Neblogai būtų padraugauti“. (Juokiasi.)
– Prisimenate savo pirmąjį pokalbį?
Violeta: „Net neprisiminsiu visų pačių pirmiausių pokalbių, kurie vykdavo koncertų metu. Tuo metu Vilius man atrodė truputėlį drovus, bet kai užsimezgė SMS bendravimas, supratau, kad jis yra žodžio kišenėje neieškantis žmogus. Bendraudama nesijaučiau nejaukiai, nes buvome šiek tiek pažįstami, o kad sulaukdavau jo dėmesio ir žinučių, jausdavausi pamaloninta ir pakylėta“.
Vilius: „Jei kalbėtume apie paplepėjimus koncertų metu, tai tiesiog visi bendraudavo ir nebuvo nei pirmo, nei antro pokalbio, o jei kalbėtume apie mudviejų santykius, tai, ko gero, aš parašiau jai pirmą SMS ir pasveikinau su gimtadieniu. Tada ir prasidėjo mūsų SMS bendravimas, kvietimai kartu pavakarieniauti, nors pirma vakarienė įvyko tik po kokių 4 mėnesių. Jokių jaudulių ir nepatogumų nejaučiau. Juk ne vaikas buvau“. (Juokiasi.)
– Kaip pasikeitė jūsų nuomonė apie vienas kitą po pirmosios pažinties?
Violeta: „Pažinau jį kaip paprastą, lengvai bendraujantį, turintį savotišką humoro jausmą ir labai vyrišką vyrą“.
Vilius: „O man kažkur dingo pasikėlusi arogantiška šiknė. (Juokiasi.) Pažinau ją kaip labai šeimynišką žmogų“.
– Siuntėte vienas kitam dėmesio signalus?
Violeta: „Signalai buvo mūsų SMS, kuriuos mes suprasdavome ir atsakydavome vienas kitam“.
Vilius: „Jokių žaidimų nebuvo, parašydavau SMS, visada sulaukdavau atsakymo, ir atvirkščiai. Nors į atviresnius mano SMS Violeta atsakydavo ne tiesiai šviesiai, o subtiliai moteriškai ir kartais keisdavo temą. Būdavo ir atvirkščiai, ir aš kartais „plaudavausi“. (Juokiasi.)
– Kuris pirmasis pasakė „Aš tave myliu“?
Violeta: „Sunkiai prisimenu, bet kiek pamenu – aš, o Vilius man atsakė tuo pačiu. Jaučiau, kad abu jaučiame tą patį, jei atvirai, to net sakyti nereikėjo. Mūsų akys tai sakė vienas kitam“.
Vilius: „Tai tiesiog įvyko bendravimo metu ir man tie žodžiai nenuskambėjo kaip nors naujai ar taip, kad aš nesitikėčiau, jaučiau jai meilę, ji man, tad viskas įvyko natūraliai“.
– Kada supratote, kad norite būti kartu?
Violeta: „Tai supratau labai greitai, nes po kelių dienų intensyvaus bendravimo ir buvimo kartu, kai Viliui reikėjo grįžti į Klaipėdą, jutau neapsakomą tuštumą ir ilgesį, man jo trūko šalia. Norėjau ir dieną, ir naktį būti su juo, tai jam ir pasakiau“.
Vilius: „Nuo kokios antros dienos būnant kartu mes jautėmės vienodai, todėl toliau kalbėti apie tai tiesiog nereikėjo, viskas vyko savaime, o po Naujųjų metų Violeta pirmą kartą atvažiavo pas mane ir, pabuvę kokią savaitę kartu, nusprendėme, kad čia ir norime likti“.
– Išduokite savo meilės receptą!
Violeta: „Nežinau, kas tai yra ir kaip jis gaminamas, bet jei myli, tai mylėk visa širdimi!“
Vilius: „Visada klausyk savo širdies ir niekada nebijok jos balso!“
Kol porelės burnose dar tirpsta šokoladas, prašome jų prisiminti saldžias akimirkas.
– Prisimenate savo pirmąjį susitikimą?
Vaida: „Man Andrius iškart krito į akį: atrodė draugiškas, linksmas, geras ir nuoširdus. Todėl labai panorau su juo susipažinti ir įsitikinti, ar pirmas įspūdis buvo tikslus“. (Šypsosi.)
Andrius: „O man užteko vieno Vaidos kerinčio žvilgsnio... Pajutau jos nuoširdžią simpatiją ir iš jos sklindančias nematomas bangas – tikriausiai būtent tai vadinama gera aura! Pajutau, kad Vaida yra žmogus, su kuriuo aš be galo noriu būti“.
– Kuris pirmasis užkalbinote?
Vaida: „Misija pradėti bendrauti teko man: užkalbinau Andrių, kadangi turėjau puikią progą – draugų prašymą gauti iš visų „keliukų“ autografus. Šiek tiek jaudinausi, bet tik todėl, kad mes buvome nepažįstami“.
Andrius: „Taip, mano brangiausioji pati mane užkalbino, prisimenu. Gal tie autografai buvo tik pretekstas, ką? (Nusijuokia.) Prisipažinsiu, tau priėjus mane užplūdo toks maloniai baugus jausmas...“
– Kaip pasikeitė jūsų nuomonė apie vienas kitą po pirmosios pažinties?
Vaida: „Visi mano lūkesčiai išsipildė su kaupu: Andrius pasirodė esąs dar puikesnis, nei jį įsivaizdavau!“
Andrius: „Labai tuo džiaugiuosi – juk ir mano susidarytas įvaizdis pasiteisino“. (Šypsosi.)
– Siuntėte vienas kitam simpatijos ženklus?
Vaida: „Abu buvome dėmesingi, siekėme užkariauti vienas kito širdį. Aišku, Andrius, kaip tikras vyras, ėmėsi iniciatyvos ir pasitelkė visus džentelmeno vertus būdus, todėl jaučiausi išties pakylėta: jis lepino mane netikėtomis ir labai maloniomis staigmenomis!“
Andrius: „Taip, stengiausi parodyti, kad Vaida man labai patinka. Intrigą siekiau išlaikyti nuo pat pažinties pradžios: vilkinau laiką – vis nedaviau autografo, po to, gudriai gavęs Vaidos telefono numerį, parašiau jai SMS, kitas ženklas buvo sidabrinė grandinėlė dovanų, ir tada jau visko daug...“ (Šypsosi.)
– Ar ilgai teko siekti vienas kito?
Vaida: „Tas laikas buvo itin smagus ir jaudinantis, juk pati draugystės pradžia būna be galo graži! Tikiuosi, kad šis laimės pojūtis mūsų nepaliks labai ilgai...“
Andrius: „Jeigu kas ir užtruko, tai tik dėl to, kad tai buvo be galo malonu. Juk žinot, kokia saldi meilės pradžia. Aišku, tikiuosi, kad ir savo brandą pasiekusi ji neapkars!“
– Kuris pirmasis pasakė „Aš tave myliu“?
Vaida: „Tai pasakė Andriukas. (Nusišypso.) Manau, tąkart atrodžiau apstulbusi. Pamenu, paklausiau: „Nejaugi taip greitai?“
Andrius: „Taip, tikrai pirmasis ryžausi prisipažinti... Vaida akimirką net sustingo“. (Šypsosi.)
– Kada supratote, kad norite būti kartu?
Vaida: „Mums nereikėjo apie tai kalbėti – abiem norėjosi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Ir viskas susiklostė savaime“.
Andrius: „Taip, santykiai prasidėjo labai gražiai ir nuosekliai rutuliojosi toliau. Nepatyrėme abejonių ar poreikio atsitraukti“.
– Išduokite savo meilės receptą!
Vaida: „Neįmanoma, nes jame daug žavesio magijos, kurios niekaip neišmatuosi“. (Plačiai šypsosi.)
Andrius: „Negalime – asmeniška. (Nusijuokia.) Tik galiu užsiminti, kad tai nežmoniškai saldu. Tiksli receptūra svarbi tik mums, nes kiekvienos poros meilė – vis kitokia ir savaip graži. Taigi branginkite vienas kitą ir būkite laimingi!“
***
Andriaus ir Vaidos saldžioji širdelė
„Mūsų desertas – lengvai pagaminamas ir drauge dieviškai gardus. Jam tereikia daug daug šokolado. Išlydyk jį ir supilk į širdelės formą. Skanaus!“
Violetos ir Viliaus trupininis su persikais
Desertui reikės:
750 g persikų (šviežių arba konservuotų) pusės stiklinės cukraus pusės stiklinės rudojo cukraus 3/4 stiklinės miltų 100 g sviesto 120 g kapotų migdolų šaukštelio malto cinamono
Paruošimas
Migdolus, cinamoną, miltus, rudąjį cukrų ir susmulkintą atšaldytą sviestą suberk į dubenį, išmaišyk ir sutrupink pirštais. Persikų puseles sudėk į riebalais išteptą apkepo indą ir užberk trupinių sluoksnį. Kepk 45 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Patiek karštą su vaniliniais ledais ar plakta grietinėle.