Ką gali kava?
Dar visai neseniai kavos mėgėjams buvo nelengva. Juodasis gėrimas buvo
kaltinamas tuo, kad ištraukia skysčius, ir neturėjo labai geros
reputacijos. Tai - jau praeitis! Vos ne kasdien mokslininkai atranda
vis naujų teigiamų per 1000 įvairių kavos sudėtinių medžiagų poveikių.
Tik viena galioja kaip anksčiau: kava mėgautis reikėtų saikingai.
Maždaug keturi puodeliai per dieną yra pakankamai.
Mažina vėžio riziką
Kavoje yra nemažas kiekis junginių, kurie įsiskverbia į agresyvias
deguonies molekules (vadinamuosius antioksidantus). Taip ji apsaugo
ląsteles nuo vėžį sukeliančių medžiagų.
Slopina galvos skausmą
Kava pasižymi kraujo cirkuliaciją skatinančiu efektu. Pajutę, kad tuoj
prasidės galvos skausmas, išgerkite puodelį kavos su 1 arbatiniu
šaukšteliu šviežiai išspaustų citrinos sulčių - ir skausmas praeis.
Pakelia nuotaiką
Juodojo gėrimo puodelis gali išsklaidyti depresinę nuotaiką. Panašiai
kaip nuo saulės šviesos, nuo kavos padaugėja serotonino smegenyse ir
kartu pasitaiso mūsų nuotaika. Adenozinas, žmogui būdinga medžiaga,
laikoma blogos nuotaikos šaltiniu, kavos gėrėjų kūne neturi šansų
pasireikšti. Ji paprasčiausiai išstumiama.
Stiprina nervus
Kava - vertinga niacino (B grupės vitamino) tiekėja. Jis susidaro
spraginant kavos pupeles. Mūsų kūnui niacinas reikalingas energijai
gauti. Niacino trūkumas pastebimas tiek išoriškai, tiek viduje.
Požymiai: šiurkšti sausa oda ir agresyvokas nervingumas.
Saugo nuo diabeto
Nauji tarptautiniai tyrimai parodė: kavos mėgėjams gresia 1-50
proc.???? mažesnė rizika susirgti II tipo diabetu nei žmonėms, kurie
negeria kavos. Mokslininkai spėja, kad dėl to kalti kofeinas ir
teofilinas. Jie stipriai skatina insuliną gaminančias kasos ląsteles.
Nuslopina raumenų skausmą
Džordžijos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad du puodeliai
kavos po sporto gali 48 procentais sumažinti raumenų skausmus. Šis
poveikis pirmiausia pasireiškia moterims.
Apsaugo nuo tulžies akmenų
Moterims, kasdien išgeriančioms keturis puodelius kavos, gresia mažesnė
rizika susirgti tulžies akmenlige. Kofeinas skatina susitraukinėti
tulžies pūslę, todėl tulžis nuolat juda - tai trukdo susidaryti
akmenims.
Stiprina atmintį
Kava naudinga atminčiai. Mokslininkai iš Prancūzijos nacionalinio
sveikatos instituto nustatė, kad trys ir daugiau puodelių kavos per
dieną sulėtina silpnaprotystės išsivystymą.
*****
Kofeinas: subtilūs skirtumai
Ko daug kas nežino: arbata taip pat turi kofeino! Tik jis ilgą laiką
buvo kitaip vadinamas.
Išgirdę žodį „kofeinas“, iškart pagalvojame apie kavą. Tačiau ir
arbatoje yra kofeino, kuris anksčiau buvo vadinamas teinu. Palyginkime:
vienas puodelis kavos turi 100 mg, o vienas puodelis juodosios arbatos
- 50 mg kofeino. Ši veiklioji medžiaga iš kavos greičiau patenka į
kraujo apytaką. Arbatos kofeinas yra prisijungęs prie rauginių
medžiagų, todėl jo pasisavinimas vyksta lėčiau. Stimuliuojantis
poveikis prasideda vėliau, tačiau trunka ilgiau (kai arbatžolių
prisitraukimo laikas - trys minutės). Be to, arbatos kofeinas neveikia
širdies ir kraujagyslių. Jis pagerina smegenų aprūpinimą krauju ir
paskatina medžiagų apykaitos procesus jose.
*****
Ką gali arbata?
Arbata džiugina sielą ir padaro gyvenimą gražesnį, rašė senovės kinų
filosofai. Šiandien mes žinome: ji gali net pailginti gyvenimą. Mat
juodojoje ir žaliojoje arbatoje gausu natūralių senėjimą stabdančių
medžiagų. Iki keturių puodelių juodosios arbatos per dieną yra sveika.
Žaliosios arbatos jų gali būti ir penki. Jei išgersime per daug,
rizikuojame pajusti nervinį drebulį...
Stiprina dantis ir kaulus
Viename žaliosios ir juodosios arbatos litre yra 1 mg fluoro.
Moksliniais tyrimais įrodyta: ši medžiaga trukdo daugintis kariesą
sukeliančioms bakterijoms. O kitos arbatos medžiagos, vadinamieji
polifenolai, slopina bakterijų dauginimąsi ryklėje ir pašalina negerą
burnos kvapą.
Padeda nuo streso
Juodoji arbata puikiai padeda stresinėse situacijose, nustatė ekspertai
iš Londono. Priežastis: ji slopina tokių streso hormonų kaip
kortizolis išsiskyrimą.
Saugo nuo vėžio
Žalioji arbata skelbia karą vėžiui. Jos antioksidantai apsaugo nuo
laisvųjų radikalų, atakuoja atsiradusius auglius, įrodė mokslininkai iš
Viskonsino universiteto (JAV).
Stiprina širdį
Per penkerius metus trukusius tyrimus olandų mokslininkai nustatė, kad
žmonėms, per dieną išgeriantiems keturis penkis puodelius žaliosios
arbatos, širdies infarkto rizika sumažėja iki 57 procentų. Arbatos
augalinės medžiagos (flavonoidai) atkemša ir išvalo kraujagysles.
Tačiau kraujagysles saugantis arbatos poveikis išlieka tik tuomet, kai
ji geriama be pieno.
Palaiko jaunystę
Kūnui būdinga medžiaga superoksidas pagreitina senėjimo procesus. O
žalioji arbata juos sulėtina ir yra net 20 kartų veiksmingesnė už
senatvę atitolinantį vitaminą E.
Stiprina imuninę sistemą
JAV mokslininkai išsiaiškino: arbata saugo nuo infekcijų, stiprina
imunitetą. Arbatos mėgėjų kraujo tyrimai parodė, kad jų kraujyje penkis
kartus daugiau antibakterinių proteinų nei žmonių, kurie jos negeria.
Juodoji arbata taip pat stimuliuoja mūsų imuninės sistemos ląsteles,
kurios aptinka kenksmingas medžiagas ir jas sunaikina.
Skatina riebalų deginimą
Kas kasdien geria žaliąją arbatą, tas sumažina savo kūno riebalų kiekį.
Japonų mokslininkai aiškina šį poveikį didele tam tikrų medžiagų
(katechinų) koncentracija žaliojoje arbatoje.
Saugo nuo reumato
Arbatoje esančios rauginės medžiagos ir polifenolai saugo nuo reumato,
podagros ir artrito. Daugiau kaip trys puodeliai arbatos per dieną 60
procentų sumažina reumatinio artrito išsivystymo riziką.
* * *
„Kava - mąstytojų ir šachmatininkų pienas“. Arabų patarlė
Ar žvalumui atgauti, ar prie torto - kavos ar arbatos puodelis tiesiog
nepamainomas.
„Vonia atgaivina kūną, arbata - sielą“. Japonų patarlė
Parengė Gražina Vasiliauskienė