***
Vesdamas klaidžiais Vitorijos „Fernando Buesa“ arenos koridoriais „Tau Ceramica“ krepšininkų pagalbininkas Rubenas svarstė: „Ne kartą kalbėjau su Simu. Jis - geras žmogus. Ir labai geras krepšininkas, tik gal truputį ant suolo užsisėdėjo“.
„Simas! Simas! Simas!“ - tą patį vakarą riaumojo salės komentatorius po dar vieno taiklaus S.Jasaičio tritaškio.
26 metų lietuvis nedarė nieko, kad dar labiau užvestų įkaitusią publiką, bet ši, rodos, mėgavosi vien puolėjo buvimu aikštėje.
Kai starto penkete rungtynes pradėjusiam S.Jasaičiui treneris N.Spahija pirmąsyk leido pailsėti, raudona ir mėlyna spalvomis mirganti minia tiesiog pašėlo - iš aikštės 202 cm ūgio krepšininką palydėjo triukšmingais plojimais.
„Kadangi dažniausiai varžybas pradedu nuo suolo, kai pakylu, būna daugiau ovacijų. Gal žmonės tada džiaugiasi, kad gaunu žaisti?“ - kuklinosi „Tau Ceramica“ puolėjas ir krestelėjo banguotus plaukus.
Tas judesys varo iš proto Vitorijos komandos gerbėjas. Dar gerokai iki rungtynių jos išsirikiuoja „Fernando Buesa“ rūmų 11-ojo sektoriaus pirmojoje eilėje, rankose gniaužia S.Jasaičio nuotraukas ir tikisi, kad lietuvis prieis pasirašyti.
Nuo tribūnos iki aikštės galinės linijos - bent pora metrų, todėl krepšininkai, kad pabendrautų su gerbėjais, turi tyčia pasukti į šalį.
Vienas kitas trumpam prieina. Aikšte žingsniuodamas komandos suolo link N.Spahija jaučiasi lyg Holivudo aktorius ant raudono kilimo, visą laiką plačiai šypsosi ir moja šėlstančioms tribūnoms. O S.Jasaitis bėga tiesiai prie krepšio, griebia kamuolį ir pradeda pramankštą.
Bendravimas su gerbėjais jam visada buvo sunkus darbas. Pasakoti apie savo gyvenimą? Tai - nemalonu ir neprivaloma. Todėl ir nepasakoja. Nei Ispanijos žurnalistams, nei sirgaliams.
Bendravimą su aistruoliais sunkina ir kalbos barjeras.
„Būna, kad gatvėje sirgaliai mane atpažįsta. Bet jie daugiausia kalba ispaniškai, todėl nieko nesuprantu ir tik šypsausi“, - pasakojo ispaniškai nedaug mokantis S.Jasaitis.
***
Vitorijos-Gasteizo (dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos kovojantys baskai miesto pavadinimą rašo ir savo kalba) senamiestis nedidelis: gotikinė Šv.Marijos katedra, XV amžiuje statytas namas „Casa del Cordon“, Gamtos muziejui dabar priklausantis bokštas „Tore de Dona Otxanda“.
Į pietus nuo senamiesčio - „De la Virgen Blanca“ skveras su Šv.Migelio bažnyčia, netoliese - Nuevos aikštė, kurioje kiekvieną sekmadienio rytą veikia turgus.
Visame mieste - ir daugybė muziejų: meno, ginklų, kortų.
„Vitorijoje yra ką pažiūrėti. Jei pritrūksta pramogų, gali važiuoti į Bilbao ar San Sebastianą.
Bet turiu mažai laisvalaikio, o po treniruočių būnu pavargęs, todėl nelabai norisi kur nors eiti ir ką nors veikti, - tvirtino S.Jasaitis. - Net į kino teatrą nenueisi, nes ten viskas ispanų kalba, o aš jos nesuprantu.
Kartais nueiname nebent į didžiulį pramogų centrą, kuriame galime nemokamai pavalgyti ar pažaisti boulingą“.
Nuomojamame bute Vitorijos centre krepšininkas praleidžia dar daugiau laiko po įvykio, apie kurį ilgai rašė Ispanijos ir Lietuvos laikraščiai.
Sausio pabaigoje su komandos draugais paryčiais grįžtant iš Bilbao sprogo S.Jasaičio vairuojamo automobilio padanga. Krepšininkas išsikvietė pagalbą kelyje, o su ja prisistatė ir policija.
5-osios klasės BMW vairuojantis „Tau Ceramica“ puolėjas į matuoklį pripūtė 0,37 promilės alkoholio.
Lietuvoje tai nebūtų problema, nes čia leistina norma yra 0,4 promilės. Tuo tarpu Ispanijoje leidžiama vairuoti, jei kraujyje esama ne daugiau nei 0,25 promilės alkoholio.
S.Jasaitis stengiasi pamiršti šį įvykį ir nenori apie jį kalbėti: „Burbulus pučia, ir viskas. Tikrai buvo ne taip, kaip rašė laikraščiai“.
Sutapimas, bet po nutikimo prie Bilbao krepšininkas iš Lietuvos dažniau pakyla nuo „Tau Ceramica“ atsarginių suolo.
N.Spahija nebeturėjo kitos išeities, nes negalėjo remtis net dviem S.Jasaičio pozicijos žaidėjais: Jamesas Singletonas susižeidė dar per pirmąsias sezono rungtynes, o kitas amerikietis Pete’as Mickealas - vos prasidėjus Eurolygos „Top 16“ varžyboms.
Tiesa, abu jau grįžo į aikštę, ir kova į lengvojo puolėjo poziciją vėl paaštrėjo.
***
Beveik visą sezoną lietuvis aikštėje gaudavo nedaug laiko - vos kelias minutes, per kurias kartais net nespėdavo mesti į krepšį.
„Man pirmi metai tokie... - nutęsia S.Jasaitis. - Tai pirmas kartas, kai žaidžiu tiek mažai. Sunku sėdėti ant suolo, kartais apima liūdnos mintys. Bet yra kaip yra, reikia stengtis per treniruotes, dirbti, įrodyti treneriui, kad esu vertas žaisti“.
„Simas sirgo ir buvo praradęs komandoje vietą, o ją susigrąžinti nelengva. Bet jis yra svarbus ekipai ir mes puikiai žinome, kad Simas gali žaisti geriau“, - savo sprendimus apriboti lietuvio laiką aikštėje aiškino N.Spahija.
Bet jei gaudavo progą, S.Jasaitis stengdavosi ja pasinaudoti.
Pavyzdžiui, pernai prieš pat Kalėdas Ispanijos lygoje per rungtynes su Valjadolido „Grupo Capitol“ lietuvio puolėjo naudingumo balas pirmą kartą buvo dviženklis (10). Dėl traumos tuomet nerungtyniavo P.Mickealas, o S.Jasaitis aikštėje praleido beveik pusvalandį.
Būtent tada, kai Vitorijos komandos starto penketo „trečias numeris“ P.Mickealas nežaidžia, S.Jasaičio minučių aikštėje padaugėja.
Į tą pačią poziciją konkuruojančių amerikiečio ir lietuvio spintelės „Tau Ceramica“ drabužinėje lyg tyčia stovi greta.
P.Mickealo vieta šalia S.Jasaičio pastaruoju metu buvo tuščia, nes puolėjas vėl gydėsi traumą.
Būtent tokiais momentais, kai amerikietis traumuotas, lietuvis turi galimybę įrodyti, dėl kokių priežasčių baskų klubas jį prisiviliojo iš Izraelio, Tel Avivo „Maccabi“ komandos.
Kai po antrojo Eurolygos „Top 16“ turo P.Mickealas iškrito dėl kojos traumos, S.Jasaitis įsižaidė ir Europoje.
Per rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu“ kovo pradžioje puolėjas pirmąkart pelnė daugiau kaip 10 taškų (12), pataikė visus 3 tritaškius, dvitaškį, o taiklumo procentą sugadino tik 1 iš 2 pramestų baudų.
***
Legionieriaus kelią S.Jasaitis 2006 metais pradėjo būtent iš „Lietuvos ryto“ komandos, kai drauge su N.Spahija iškeliavo į Tel Avivą.
Lietuvis nepamiršta buvusios komandos.
Drabužinėje jis pasikabino „Lietuvos ryto“ gairelę. Susitikęs su buvusiais bendražygiais, kurių dabartinėje Vilniaus ekipos sudėtyje liko nebedaug, „Tau Ceramica“ puolėjas būtinai stabteli pasikalbėti.
„Kas naujo?“ - S.Jasaitis gaudo kiekvieną iš Vilniaus atvežtą naujieną, o rankoje gniaužia krepšį su lietuviška spauda.
„Aš tai jums nemesiu, bet kaip įtikinti komandą, kad to nedarytų? - kvatoja „Tau Ceramica“ puolėjas, o prieš rungtynes priminus apie pažadą nebausti vilniečių tolimais metimais, vėl nusijuokia. - Ramiai! Nekelkite panikos“.
***
Kai rungtynių pabaigoje Mirza Teletovičius išnešė iš aikštės kelį susižeidusį S.Jasaitį, N.Spahija plekštelėjo lietuviui per petį: dvikova dar nebuvo laimėta, bet treneris dėkojo puolėjui už gerą žaidimą.
S.Jasaitis laikomas N.Spahijos numylėtiniu. Kai kroatas treneris 2006 metų vasarą vogčiomis iš Vilniaus paspruko į Tel Avivą ir ten pasirašė sutartį su „Maccabi“, netrukus su legendiniu Izraelio klubu rankomis sukirto ir S.Jasaitis.
Kai pernai vasarą N.Spahija persikraustė į Šiaurės Ispaniją, netrukus Vitorijoje atsidūrė ir S.Jasaitis, nors turėjo dar galiojančią sutartį su „Maccabi“.
Trejų metų 2,4 mln. JAV dolerių kontraktą su Tel Avivo klubu lietuvis pasirašė 2006-ųjų vasarą, tad Izraelyje puolėjas turėjo žaisti dar dvejus metus. Tačiau „Maccabi“ vadovai, taupydami pinigus, nutarė perleisti S.Jasaitį „Tau Ceramica“ komandai.
„Į Vitoriją atvažiavau tikrai ne dėl N.Spahijos, - tikino krepšininkas. - Dėl Tel Avivo sutinku - maniau, kad geriausia karjerą užsienyje pradėti pas pažįstamą trenerį.
O dėl „Tau Ceramica“ paprasčiausiai sutapo: kai sutariau su šia komanda, sužinojau, kad ir N.Spahija ten bus. Ar apsidžiaugiau? Nežinau. Jis - geras treneris, neturiu su juo jokių problemų“.
***
Vitorijos pakraštyje stovinčioje „Fernando Buesa“ arenoje kartais vyksta roko koncertai arba motociklininkų šou, bet dažniausiai čia karaliauja krepšinis.
Raudonai ir mėlynai margintų rūmų sienos nukabinėtos buvusių ir dabartinių „Tau Ceramica“ žvaigždžių nuotraukomis.
Viršutiniame arenos aukšte šalia spragintų kukurūzų aparatų, vaisvandenių ir sumuštinių prekystalių įsikūrusios suvenyrų parduotuvės, kuriose galima įsigyti tik „Tau Ceramica“ atributikos. Arenoje yra viskas, ko reikia krepšininkams.
Pavyzdžiui, skalbykla, į kurią po kiekvienos treniruotės nešama prakaituota sportinė apranga.
Patalpoje, kurioje nuolat dūzgia kelios skalbyklės, išrikiuoti ir „Tau Ceramica“ iškovoti trofėjai: penkios Ispanijos taurės, šalies čempionų ir R.Saportos taurė.
Vitorija turi ir Ispanijos antrojoje lygoje žaidžiančią futbolo komandą „Deportivo Alaves“, bet krepšininkai mieste - didesnės žvaigždės nei futbolininkai.
Legionieriai dažniausiai laikosi drauge, nes jie geriausiai vienas kitą supranta būdami toli nuo namų.
Bet S.Jasaitis neišskiria geriausio bičiulio „Tau Ceramica“ komandoje: „Su visais normaliai sutariu, komanda draugiška, nėra jokių problemų. Gal tiktai su Lucho Fernandezu daugiau pasikalbame, nes per išvykas gyvename viename kambaryje“.
Vitorijoje neretai šviečia saulė, būna šilta. Tačiau tą dieną pūtė stiprus šiaurės vėjas, o lietų keitė sniegas.
Prie tokių orų nepratęs S.Jasaitis kaip visada vilkėjo tik treningą, todėl po treniruotės žingsniuodamas automobilio link gūžėsi nuo šalčio.
„Man viskas čia gerai. Ar esu laimingas? Ne tai, kad laimingas, bet nesiskundžiu“, - sakė puolėjas.
Toli nuo namų vienas įsikūręs krepšininkas atsideda tik „Tau Ceramica“ reikalams. Artėjant vasarai jis susimąstys ir apie Lietuvos rinktinę: „Kol kas nieko nežinau. Treneris Ramūnas Butautas man dar neskambino, bet ir nereikia.
Po sezono reikės operuoti nuospaudą ant rankos. Nors tai neilgam, porai savaičių. Matysime, kaip bus dėl tos rinktinės“.