***
Onkologas A.Česas ir atlikėjas V.Kernagis susipažino praėjusių metų liepą. Tuomet maestro Vilniuje jau buvo atlikta skrandžio operacija ir paaiškėjo, kad dalis limfmazgių yra pažeisti vėžio - būtina taikyti chemoterapiją.
Medikas džiaugėsi, kad jau pirmojo jųdviejų pokalbio metu pavyko rasti bendrą kalbą, užsimezgė jų draugystė. A.Česas pajuto, kad V.Kernagis juo pasitiki ne tik kaip specialistu, bet ir kaip žmogumi.
Iš asmeninės patirties klaipėdietis žino, kad radus kontaktą su pacientu daug lengviau pasiekti geresnių gydymo rezultatų.
Tačiau jau po pirmo pašnekesio su maestro A.Česas suprato, kad vien padėti V.Kernagiui kovoti su liga neužteks.
Onkologas su dainininku kalbėdavosi atvirai, vengdamas švento melo. To prašė pats V.Kernagis. Ligonis norėjo žinoti, kaip jo organizmas reaguoja į gydymą, kokia ligos eiga, medikų prognozės.
„Prieš susirgdamas vėžiu Vytautas neturėjo rimtų sveikatos sutrikimų, dirbo visomis jėgomis.
Todėl į ligą jis žiūrėjo tarsi į naują potyrį, patirtį, domėjosi ja. Mes daug diskutuodavome.
Kai prarandi tokį pacientą, būna labai sunku. Negaliu girtis, kad buvome geriausi draugai, tačiau pažinau jį artimiau nei kitus savo pacientus. Chemoterapijos kursas trukdavo nepertraukiamai penkias šešias paras, todėl turėjome daug laiko pokalbiams“, - „Gyvenimo būdui“ pasakojo klaipėdietis A.Česas.
***
Onkologas ir pacientas kalbėjosi ne tik apie ligą, bet ir apie kūrybą.
A.Česui pernai rudenį V.Kernagis padovanojo penkių kompaktinių plokštelių rinkinį „Klasika“ su savo autografu.
Keturiasdešimtmečio proga gauta dovana itin pradžiugino chemoterapeutą - A.Česas augo klausydamas maestro dainų.
„Klausykit, Vytautai, kodėl rinkinyje „Klasika“ nėra kabareto „Tarp girnų“? Manau, kad jį buvo svarbiausia įtraukti“, - V.Kernagiui tada pasakė A.Česas.
Po šio pokalbio V.Kernagis nutarė iš naujo išleisti kabaretą „Tarp girnų“, džiaugėsi parinkęs jam originalią išvaizdą - kompaktinis diskas atrodo tarsi vinilinė plokštelė.
Maestro planavo, kad pagaminus didesnes rinkinio „Klasika“ dėžutes jo dainų gerbėjai galės džiaugtis visu jo albumų komplektu, tačiau pats jo nebesulaukė.
Dainininkui A.Česas patardavo, kaip maitintis, kiek ilsėtis, kad pavyktų kuo greičiau atsigauti po chemoterapijos kursų. Tačiau patarimų V.Kernagis skrupulingai nepaisė - netausojo jėgų, skubėjo įgyvendinti savo planus.
„Vytautas atvažiuodavo į Klaipėdą laimingas, bet pavargęs. Klausdavau, ar vėl dirbo. O jis pasakojo turėjęs svarbių susitikimų, aranžavęs albumą.
Tiesiog negalėjo nustygti vietoje.
Galbūt teisingai sakoma, kad žmogus jaučia, jog jo laikas senka, ir skuba kuo daugiau nuveikti“, - svarstė A.Česas.
V.Kernagis nebuvo iš tų onkologo pacientų, kurie skųstųsi sunkia savo padėtimi.
„Aš pasistengsiu, aš tai padarysiu - nieko baisaus“, - tokius maestro žodžius pamena gydytojas.
A.Česas šyptelėjo prisiminęs apsilankymus V.Kernagio palatoje.
Atsigavęs po chemoterapijos, dainininkas nuolat naršydavo internete, o su dienos naujienomis supažindindavo ir bičiulį gydytoją.
„Man nereikėdavo net laikraščių skaityti, nes viską papasakodavo Vytautas“, - pasakojo onkologas.
***
Lietuvoje skrandžio vėžys pagal sergamumą - ketvirtoje vietoje po prostatos, plaučių ir storosios žarnos.
Nors kasmet skrandžio vėžio atvejų Lietuvoje šiek tiek mažėja, tačiau daugėja agresyvią jo formą turinčių ligonių. Ji aptinkama maždaug penktadaliui visų skrandžio vėžio paliestų žmonių. Tarp jų buvo ir maestro V.Kernagis.
Pasitarę su kolegomis iš užsienio, Lietuvos medikai nutarė maestro taikyti stiprų gydymą. Jie žinojo, kad nesiėmus veiksmų dainininko būklė tik prastės.
Iš pradžių gydymas davė rezultatų ir liga pasitraukė, tik buvo neaišku, kuriam laikui.
Netrukus paaiškėjo, kad liga atsinaujino. Sutriko kai kurių kitų organų funkcijos, todėl į V.Kernagio gydymą įsitraukė garsūs šalyje kitų sričių specialistai.
„Kiek galėdami stengėmės kontroliuoti ligą, bet nutiko taip, kaip nutiko. Vėžys kol kas nėra visiškai išgydomas. Galime jį tiktai kontroliuoti - kartais tik kelis mėnesius, kartais - ir keliasdešimt metų.
Aš stebuklais netikiu, tačiau kartais ir mes patys, onkologai, negalime paaiškinti, kodėl organizmas sureaguoja vienaip ar kitaip“, - kalbėjo chemoterapeutas.
Skrandžio vėžį gali sukelti blogi mitybos įpročiai ar lėtinė infekcija, kurios priežastis būna skrandyje besidauginanti bakterija Helicobacter pylori.
Patekusios į skrandį šios bakterijos greitai dauginasi ir sukelia gleivinės uždegimą - gastritą. Ilgainiui skrandyje atsiranda žaizda - opa.
Veiksmingai gydant opaligę galima išvengti skrandžio vėžio.
Bet žmonės linkę skrandžio skausmus numalšinti vaistais, o liga nėra gydoma iš esmės.
Diagnozuoti ankstyvąją skrandžio vėžio stadiją galima reguliariai, maždaug kartą per metus atliekant fibrogastroskopijos tyrimą - tuomet lanksčiu vamzdeliu apžiūrima stemplė ir skrandis.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo rezultatai būna geresni. Tačiau nemaloniai procedūrai dauguma ryžtasi tik kilus rimtam įtarimui.
***
Sausio pradžioje medikai dideles viltis siejo su iš V.Kernagio kraujo paimtomis ląstelėmis.
Iš jų Austrijos sostinėje Vienoje buvo pagaminta speciali injekcija - vadinamoji vėžinių ląstelių žudikė.
„Tai šalutinis gydymas, neatstojantis chirurginio ar terapinio gydymo.
Ląstelės turėjo stabilizuoti ligos eigą, kad vėliau būtų galima tęsti pagrindinį gydymą. Vytauto kraujo spaudimas buvo geras, širdis plakė tvirtai, ir tai netgi stebino. Tačiau liga pakeitė kitų organų veiklą, ir iš Austrijos atskraidinta injekcija nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės“, - apgailestavo pašnekovas.
Žinia, kad užgeso 56 metų V.Kernagio gyvybė, jo gydytoją pasiekė kovo 15-osios naktį.
Išvakarėse klaipėdietis onkologas buvo Santariškių klinikose Vilniuje, bendravo su kolegomis ir V.Kernagio artimaisiais.
„Niekada negali prognozuoti, kada išmuš paskutinė žmogaus gyvenimo diena. Prognozuoja meteorologai, o mes iki paskutinės Vytauto gyvenimo minutės darėme tai, kas buvo numatyta. Buvome suplanavę dar ne vieną gydymo žingsnį į priekį“, - kalbėjo A.Česas.
Chemoterapeutas matė, kad Vytautas nė akimirkai nesiliovė tikėti, jog gydymas baigsis gerai.
Net ir paskutinis pablogėjimas, kai likus savaitei iki mirties maestro atsidūrė intensyvios priežiūros palatoje, jam atrodė laikinas.