Sveiko maisto kultas Europoje klesti seniai, nes ekologiški produktai
skanesni ir labiau tausoja aplinką. O Kalifornijoje ši mada turi ir
kitą priežastį. Ten mokslininkai iš 400 universitetų ir mokslinių
tyrimo institutų nustatė, kad sveiki maisto produktai padeda greičiau
atgauti liekną figūrą, neprarandant žvalumo ir energingumo.
Priežastis ta, kad natūraliai sveikoje žemėje užaugę ir sunokę maisto
produktai turi tris kartus daugiau riebalus tirpdančių medžiagų už
analogišką produktą iš prekybos centro. Obuoliuose iš ekologinių sodų
būna tris kartus daugiau vitamino C!
Daktaras Theo Clarkas iš Trumano valstybinio universiteto paskelbė:
„Nors ekologiškai užauginti apelsinai būna mažesni už įprastinius, juose
būna iki 30 procentų daugiau vitamino C“. Mokslininkai iš Sietlo
universiteto patvirtino: „Organiškai užaugintuose produktuose rasta iki
78 procentų daugiau chromo, 63 procentais daugiau kalcio, 138 procentais
daugiau magnio ir net 390 procentų daugiau seleno“.
Esant tokiam naudingųjų medžiagų kiekiui, visai logiška, kad natūralūs
maisto produktai greičiau padeda sublogti, pagreitina riebalų deginimą
ir iki 40 procentų pagreitina medžiagų apykaitą.
7 svarbiausios biologinės medžiagos
Yra septynios biologinės medžiagos, kurių mums būtinai reikia, kad
riebalų deginimas vyktų sklandžiai. Šios medžiagos papildo viena kitą
medžiagų apykaitos procese. Lieknėjame tik tuomet, kai gauname visą jų
komplektą.
Jei trūksta vienos ar kelių medžiagų, riebalų deginimo procesas ima
strigti. Todėl labai svarbu kiekvieną dieną gauti pakankami medžiagų iš
visų septynių grupių.
1. Vitaminas C suaktyvina fermentus
Poveikis: vitaminas C stimuliuoja riebalus veikiančių hormonų
(adrenalino, noradrenalino, dopamino, serotonino ir kt.) gamybą
posmegeninėje liaukoje bei audiniuose ir suaktyvina fermentus, kurie
perneša į ląsteles riebalines rūgštis, kad jos ten būtų sudegintos.
Mums reikia: 100 mg vitamino C kasdien. Veiksmingiausias - natūralus
vitaminas C, gaunamas iš citrusinių vaisių, obuolių, kivių, pomidorų,
paprikų. Dienos poreikį patenkina pusantro didelio apelsino. Geriausia
valgyti šviežius apelsinus, nes šis vitaminas jautrus karščiui.
2. Omega riebalinės rūgštys skatina kraujo tekėjimą
Poveikis: omega riebalinės rūgštys yra nesočiosios riebalinės rūgštys,
tai reiškia, kad medžiagų apykaitoje jos reaguoja su kitomis molekulėmis
ir palaiko kraujo skystumą. Todėl maistingosios medžiagos gali greičiau
patekti į visas kūno ląsteles.
Mums reikia: 300 mg nesočiųjų riebalinių rūgščių. Daug omega
riebalinių rūgščių yra žuvyse - pavyzdžiui, lašišose, upėtakiuose,
menkėse, ešeriuose, taip pat - avokaduose, alyvuogėse, riešutuose ir
sėklose. 10 alyvuogių per dieną patenkina svarbiausių riebalinių rūgščių
poreikį.
3. Augimo hormonas naktį degina riebalus
Poveikis: užmigus maždaug po 70 minučių mūsų posmegeninė liauka pradeda
gaminti augimo hormoną. Hormono užduotis: atverti riebalų ląsteles ir
paruošti riebalines rūgštis kaip energijos kurą ląstelėms dalytis
(mitozei).
Mums reikia: baltymų. Augimo hormonas (HGH) susideda iš baltymų, jo
sintezei reikia daug vitamino C. Augimo hormono kiekis mediciniškai
sunkiai nustatomas. Kad jo pakaktų, daktarė Martha Leibowitz iš
Kalifornijos universiteto rekomenduoja prieš miegą suvalgyti 30 g
neriebių baltymų (pavyzdžiui, kalakuto krūtinėlės) ir bent ketvirtadalį
citrinos, nes joje yra augalinių medžiagų, kurios 20 kartų padidina
vitamino C poveikį.
4. Cinkas reikalingas streso hormonams
Poveikis: šis mikroelementas dalyvauja visų riebalus naikinančių streso
hormonų gamyboje. Ekologiškuose produktuose būna iki 300 procentų
daugiau cinko.
Mums reikia: 10 mg cinko per dieną. Geriausi cinko šaltiniai -
kietasis sūris, kviečių, rugių grūdai, grikiai, ryžiai. 200 g kietojo
sūrio patenkina dienos cinko poreikį.
5. Folio rūgštis naujoms ląstelėms
Poveikis: svarbi pagalbinė medžiaga augimo hormonui yra šiais laikais
deficitinė tampanti folio rūgštis. Kai trūksta šio vitamino B9,
ląstelės negali tinkamai regeneruotis, sutrinka medžiagų apykaita. Be
to, folio rūgštis dalyvauja streso hormonų gamyboje, kurie svarbūs
riebalų deginimo procesui.
Mums reikia: 400-1000 mikrogramų folio rūgšties. Ji yra vienas iš
vitaminų, labiausiai nukenčiančių moderniame žemės ūkyje. Ypač daug jo
turi sojos, pankoliai, grūdai, ryžiai, lęšiai. Dienos poreikį patenkina
100 g kviečių daigų.
6. Geležis transportuoja deguonį
Poveikis: kai trūksta geležies, deguonis, kurio mums būtinai reikia
riebalų deginimo procesui, negali būti perneštas į ląsteles. Taip pat
šis mikroelementas labai svarbus medžiagų apykaitos fermentų gamybai.
Riebalinių rūgščių pernešimas į mitochondrijas (savotiškas deginimo
krosnis ląstelėse) pavyksta tik padedant geležiai ir vitaminui C.
Mums reikia: 15 mg geležies. Jos yra moliūgų sėklose, sorose,
baravykuose, lęšiuose, raudonoje mėsoje. Geležis būna veiksminga tik
tuomet, kai netrūksta vitamino C. Todėl produktus geriausia derinti.
Dienos poreikį patenkina 110 g moliūgų sėklų.
7. Deguonis spartina riebalų deginimą
Poveikis: kai įkvepiame, mūsų plaučiuose suaktyvėja apie 750 milijonų
miniatiūrinių pūslelių (alveolių). Jos perduoda į kraują deguonį ir
paima anglies dioksidą. Deja, dauguma kvėpuoja netinkamai, pernelyg
paviršutiniškai ir per greitai. Tada deguonies kraujyje niekada nebūna
pakankamai, riebalų deginimas sulėtėja iki 80 procentų.
Mums reikia: pakankamai deguonies. Vieno įkvėpimo tūris sudaro apie 10
ml vienam kg kūno svorio, tai yra sveriančių 75 kg - apie 750 ml.
Ramybės būklės mes įkvepiame 12-16 kartų per minutę. 75 kg sveriantis
žmogus įkvepia apie 10-12 litrų oro per minutę. Pusę valandos
pasivaikščioję po mišką, ypač po lietaus, gauname keturis kartus daugiau
deguonies nei pusę valandos prakaituodami ant bėgimo takelio.
Kartkartėmis padarykite tokias 5 minučių kvėpavimo pertraukėles:
atsigulkite ant nugaros, rankas susidėkite ant pilvo, giliai įkvėpkite,
kad rankos pakiltų į viršų, iškvėpkite.
Žaibiška 24 valandų dieta
7 val. pirmieji pusryčiai
Vaisių salotos, pavyzdžiui, 1 apelsinas, 1/2 papajos, 1 kivis, 1 arb.
šaukštelis razinų, 1 šaukštas moliūgų sėklų ir sezamo.
> Gaunama vitamino C, cinko, geležies, folio rūgšties, omega riebalinės
rūgšties.
9 val. antrieji pusryčiai
1 maža grūdėtoji duonelė su varške ir žalumynais.
> Gaunama folio rūgšties, cinko, baltymų.
11 val. priešpiečiai
2-3 džiovinti vaisiai.
> Gaunama geležies, cinko.
13 val. pietūs
100 g su lupenomis virtų mažų bulvių, 150 g trumpai apvirtų daržovių,
pavyzdžiui, morkų, kopūstų, cukinijos, ir 80 g virtos žuvies.
> Gaunama vitamino C, skaidulų, baltymų, omega riebalinių rūgščių.
17 val. ankstyva vakarienė
Žalių daržovių lėkštė, pavyzdžiui, paprika, agurkas, pomidorai. Taip pat
30 g kalakuto krūtinėlės.
> Gaunama vitamino C, baltymų, skaidulų.
Po 18 val. - jokio maisto!
Kad medžiagų apykaita pailsėtų ir per naktį optimaliai pasigamintų
augimo hormono, vakare reikia nieko nebevalgyti.
Jei visai negalite ištverti, suvalgykite 1/2 mango ir 100 mg nesaldaus
jogurto.
> Gaunama vitamino C ir baltymų.
Parengė Gražina Vasiliauskienė