***
Vokiečių kalbos dėstytojos A.Gietenbruch laidotuvės kovo 27-ąją Vilniuje buvo kuklios ir kupinos nerimo. Jos artimuosius vis dar kankina daug klausimų, kurių svarbiausias - už ką buvo nužudyta lietuvė.
„Savo skausmą aš ir žmona uždarėme širdyje. Jį nešiosime iki savo gyvenimo pabaigos. Dabar laukiame, kada orai bus palankūs ant dukters kapo sodinti gėles“, - savo išgyvenimais dalijosi Astos tėvas Edmundas Šerpytis.
Jauniausios dukters žūtis 77 metų E.Šerpyčiui - nesuvokiama iki šiol.
Asta buvo jauniausia duktė šeimoje. Ji turėjo dar dvi seseris.
„Šiuo metu tiriamos tragedijos priežastys. Mūsų šeimai niekas nepateikia nužudymo aplinkybių.
Praradome dukterį. Tai yra skaudžiausia. Jos mums niekas nebesugrąžins. O mūsų skausmas nuo to, kokia bausmė bus paskirta nusikaltėliui, nesumažės.
Net ir nenorėčiau žinoti jos nužudymo detalių. Jai pradingus praradau ramybę - prisigalvoju visokių baisybių“, - kalbėjo vilnietis E.Šerpytis.
***
Astos žūtis - kraujuojanti širdies žaizda ir jos sutuoktiniui Torstenui Gietenbruchui, kuris liko našlys su dviem vaikais - aštuonmete dukterimi ir 11 metų sūnumi.
„Neturiu komentarų. Trūksta žodžių“, - kalbėjo Vilniuje į žmonos laidotuves iš Vokietijos atvykęs T.Gietenbruchas.
Asta buvo didžioji vokiečio Torsteno meilė, sutikta Vilniuje. Lietuvoje žmoną susiradęs T.Gietenbruchas ją išsivežė į savo gimtinę.
Vokietijoje Asta jautėsi taip pat gerai kaip ir Lietuvoje, nes ji puikiai mokėjo vokiečių kalbą ir greitai pritapo svetimoje šalyje.
Sėkminga santuoka su Torstenu, augantys sūnus ir duktė, patinkantis dėstytojos darbas, draugiški santykiai su kaimynais, daugybė draugų - tokį laimingos moters gyvenimą svetur susikūrė lietuvė.
Kodėl simpatinga moteris pernai rudenį tapo žudiko auka? Vokietijos pareigūnai iki šiol narplioja mįslingą jos žūtį. 2004 metais, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir Vokietijoje daug kas domėjosi mūsų šalimi, A.Gietenbruch Kempteno miestelyje, Bavarijoje, virė kaimynams cepelinus ir su meile pasakojo apie gimtąjį Vilnių.
Lietuvė su šeima Vokietijoje įsikūrė 2002 metais.
Gietenbruchai šeimos laimę kūrė Kemptene - viename seniausių Vokietijos miestelių, turinčiame apie 61 tūkst. gyventojų.
Kemptenas yra šiauriniame Alpių pakraštyje. Miestelio senamiestis - apie 672 metrus virš jūros lygio.
Lietuvės ir vokiečio šeimos, kaip ir daugumos kurortinio miestelio gyventojų, gyvenimas tekėjo ramiai. Asta augino vaikus, dėstė vokiečių kalbą užsieniečiams specialiuose kursuose.
***
Pernai rugsėjo 17 dieną Kempteną apskriejo kraupi žinia apie A.Gietenbruch dingimą.
Jos šeimą užgulė kankinanti baisi nežinia.
Praėjusių metų gruodžio 12 dieną meškeriotojas per atsitiktinumą aptiko moters kūną tvenkinyje Kempteno pakraštyje. Vandenyje jis pragulėjo beveik tris mėnesius.
Manoma, kad Astos nužudymas buvo kruopščiai suplanuotas.
Pareigūnams nebuvo lengva narplioti šį nusikaltimą.
Praėjusių metų rugsėjo 17 dieną, kai moteris dingo be pėdsakų, jos ieškoti sukilo ne tik kaimynai, bet ir aplinkinių miestelių gyventojai. Policija ne kartą skelbė moters paiešką. Besišypsančios simpatiškos šviesiaplaukės nuotrauka tris mėnesius nedingo iš policijos internetinio puslapio.
Policija netgi paskelbė sumokėsianti 5 tūkstančių eurų premiją tam, kuris padės tyrimui pasistūmėti pirmyn.
Buvo suburta speciali 17 žmonių darbo grupė „Asta“. Penki šios grupės pareigūnai iki šiol tikrina visas įmanomas detales, susijusias su lietuve.
Praėjus trims dienoms nuo Astos dingimo policija aptiko jos tamsiai mėlyną automobilį „Audi A4“, stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro „Aldi“.
Netrukus buvo sulaikytas žmogus, turėjęs pasakyti daugiau apie dingusią moterį: 28 metų marokietis, su kuriuo ji susipažino kalbos kursuose, buvo paskutinis, matęs Astą gyvą.
Šis vyras kol kas - vienintelis įtariamasis. Jis skundėsi, jog yra sulaikytas neteisėtai, tačiau skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Kol bus oficialiai pareikštas kaltinimas žmogžudyste, marokietis sėdės kardomajame kalėjime.
***
Sausio pradžioje policija apklausė daugiau kaip 200 žmonių, tikėdamasi apie žmogžudystę sužinoti daugiau. Pareigūnai dar kartą apieškojo tvenkinį, kuriame buvo rastas Astos kūnas.
Tačiau iki šiol lietuvės nužudymo byloje, ruošiamoje teismui, yra daug neatsakytų klausimų.
Apie Astos draugą marokietį žinoma tik tiek, kad jis jau seniai gyvena Vokietijoje ir dirbo samdomu darbininku vienoje bendrovėje, nuomojančioje darbuotojus.
Tačiau kodėl marokietis važinėjo automobiliu itališkais valstybiniais numeriais? Ko jis tikėjosi iš lietuvės? Kaip žuvo Asta? Ir svarbiausia - kodėl?
***
Mįslinga A.Gietenbruch žūtis - lyg perkūnas iš giedro dangaus ją gerai pažinojusiems kolegoms ir draugams Lietuvoje.
Vilniaus pedagoginio universiteto Užsienio kalbų fakulteto dekanas Algimantas Martinkėnas neseniai gavo šiurpų elektroninį laišką iš buvusio studento. Šis dėstytojui persiuntė vokiško laikraščio straipsnį apie A.Gietenbruch nužudymą.
A.Martinkėnas gerai pažinojo buvusią savo studentę, o vėliau ir kolegę Astą.
„Ji buvo gabi studentė. Ketinome išauginti perspektyvią mokslininkę“, - „Gyvenimo būdui“ pasakojo A.Martinkėnas.
Dekanas Astą įsiminė ir kaip labai simpatišką merginą - mėlynų akių, šviesių plaukų.
„Grožis galėjo ją pražudyti. Apie tai užsimenama ir straipsnyje, kurį gavau“, - atsiduso A.Martinkėnas.
Vilniaus pedagoginio universiteto Vokiečių kalbos ir metodikos katedros vedėjos Ernestos Račienės atmintyje A.Gietenbruch išliks talentinga ir simpatinga dėstytoja.
Vilniaus pedagoginiame universitete Asta vokiečių kalbą studijavo 1986-1991 metais. Po to ji liko dirbti šio universiteto Vokiečių kalbos ir metodikos katedros asistente.
„Asta buvo labai gabi ir darbšti studentė, todėl ją palikome dirbti universitete. Ji ketino rašyti disertaciją. Bet susipažino su vokiečiu, už jo ištekėjo ir išvyko. Kaip jos gyvenimas klostėsi svetur, nežinojau.
Ji pas mus neužsukdavo. Jos nebeviliojo mokslininkės karjera. Buvome numatę išauginti gabią mokslininkę. Tuomet vokiečių kalba buvo prestižinė specialybė.
Bet jai, matyt, mokslininkės kelias nebuvo toks svarbus kaip šeima, vaikai“, - svarstė E.Račienė.
Vokietijoje gyvenusi A.Gietenbruch nenutraukė ryšių su buvusiomis bendramokslėmis.
Asta pastaruoju metu laiškuose išreiškė nerimą dėl ją persekiojusio marokiečio.
Tačiau draugėms ji iki galo neatsivėrė, kas ją iš tiesų siejo su vokiečių kalbos kursuose sutiktu vyru.