Svajonių vaikinas Soliaris krims mokslus žvaigždžių mekoje Holivude

Visą mėnesį jis stropiai varstys garsios popakademijos duris ir bandys išsinešti kuo daugiau naudingų patarimų ir dainavimo paslapčių iš juodaodžio vokalo mokytojo Mauli B.

Soliaris tikisi, kad nepigios mokslo šaknys (mėnesiui jos atsieis 10 tūkst. dolerių) duos saldžių vaisių.

„Daug dainuoju, mokausi, kad mano dainos būtų išskirtinės. Nenoriu, kad kiekvienas atlikėjas galėtų pasakyti: „Tavo daina man patinka, aš ją lengvai sudainuoju“. Noriu tobulėti“, – prisipažino jis.

Dalyvaudamas kaimynų realybės šou „Hello, Jūrmala“, Soliaris ne tik susirado draugų, užmezgė naudingų pažinčių, bet ir gavo garsių mokytojų galinčių padėti lavinti vokalą kontaktus.

„Mums davė daug gerų mokytojų kontaktų iš Rusijos, Italijos, Amerikos ir patarė, jeigu jie sutiks, nuvažuoti pasimokyti. Pamaniau, kad man tai būtų tikrai naudinga, todėl nusiunčiau elektroninį laišką amerikiečui Mauli B., kuris moko garsaus realybės šou „American Idol“ finalininkus, dirba su grupe „Ne-Yo“, taip pat yra padėjęs Chrisui Brownui, Jon Bon Jovi ir t.t.“, – pasakoja Soliaris.

„Tūkstantį kartų rašiau ir tūkstantį kartų tryniau, – šypsosi atlikėjas. – O paskui labai paprastai parašiau: atsiprašau už savo anglų kalbą, pasakiau, koks žmogus patarė kreiptis į jį, taip pat pridėjau gyvų įrašų, nes juose nieko negalima taisyti, kaip skamba daina, taip skamba“. Mauli B. nesiskubino atrašyti – atsakymo teko laukti apie mėnesį. Atsiųstame laiške vokalo mokytojas pasiteiravo, kuo galėtų padėti.

„Noriu išplėsti savo balso diapazoną. Yra dainininkų, kurie sugeba išdainuoti vadinamąsias moteriškas natas. Latvijoje su manimi dirbęs mokytojas sakė, kad jeigu pasieksiu pirmosios moteriškosios oktavos do natą tada viskas bus gerai. Juodaodžiai labai gerai yra įvaldę balso bėgiojimo (angliškai – sound running) techniką, moka jį kontroliuoti. Šių dalykų noriu išmokti ir aš.

Mauli B. atrašė, kad šiais klausimais gali padėti, ir atsiuntė tvarkaraštį, kada galėtų priimti mokinį. Soliariui tereikėjo surinkti reikiamą pinigų sumą, gauti Amerikos vizą ir susikrauti lagaminus.

„Holivude būsiu mėnesį. Galėčiau būti ir ilgiau, bet birželio 26 dieną manęs laukia „Hello, Jūrmala“ finalas, be to, mokslai labai brangiai kainuoja - 10 tūkstančių dolerių, kaip supratau, yra su didele nuolaida, nes mano vokalo mokytojas Latvijoje ir Mauli B. geri pažįstami, – sako Soliaris. – Skolintis neteko, padėjo ir vadyba, ir tėvai – visi, kam rūpi, kas iš manęs toliau bus“.

Mokslams Holivude atlikėjas ketina skirti didžiausią laiko dalį, kad kelionės pastangos ir pinigai nenueitų veltui.

„Beveik kiekvieną dieną skirsiu darbui su mokytoju, noriu sužinoti kuo daugiau, nes mokytojas, kuris su manimi dirbo Latvijoje, sakė kad galiu pasiekti daug daugiau. Anksčiau dainuodavau taip, kaip man patogu, o ne taip, kaip reikia. Kai „pagavau“ taisyklingą techniką mano balso diapazonas labai išsiplėtė. Visko galima išmokti, tik reikia norėti“, – įsitikinęs atlikėjas.

Soliaris neslepia, kad prieš kelionę jaučia nemažą jaudulį, nes nežino, kaip seksis sutarti su mokytoju, ar patiks jo pamokos, tačiau, kaip sakoma, kas nerizikuoja, tas... netraukia aukštų natų.

„Anksčiau maniau, kad neblogai dainuoju, o kai nuvažiavau į Latviją ir pamačiau tiek daug talentingų žmonių, supratau, kad man dar reikia labai daug mokytis. Kylant dainavimo kokybei kyla ir norai. Kuo sunkiau dainuoti, tuo įdomiau. Man labai patinka tokie atlikėjai kaip Mariah Carey – ne kiekvienas gali perdainuoti jos dainas geriau už ją. To ir aš noriu siekti. Nežinau, kada pasieksiu, bet einu šio savo tikslo link“, – ryžtingai kalba jis.

„Kam to reikia, kai tauta mėgaujasi „dviratukais“, „ričkomis“ ir...“ – provokuojame Soliarį tačiau dar nebaigus vardinti popšedevrų atlikėjas nutraukia mūsų samprotavimus.

„Aš galiu tai paneigti! Pavyzdžiui, Egidijus Dragūnas, Vaidas Baumila, Andrius Mamontovas nekuria „balalaikų, bet žmonės mėgsta jų muziką. Nemanau, kad sudėtingos vokalo partijos pakeistų dainos esmę, tiesiog pačiam atlikėjui prideda vertės ir prieš kitus „yra lygis“, kad sugeba taip dainuoti“, – paaiškina jis.

Pusę metų, praleistų Latvijoje, nenuėjo veltui. Soliaris džiaugiasi įgyta patirtimi ir gailisi, kad lietuviškame realybės šou „Dangus“ neišnaudojo visų jam suteiktų galimybių.

„Danguje“ į viską mano požiūris buvo labai vaikiškas. Galėjau daug ko išmokti ir pasiimti, bet dažniausiai laiką leidau būdamas su alaus buteliu rankoje – kad tik palakstyti, bet nesimokyti. Tai buvo man pamoka, nes viskas labai atsiliepė Latvijoje – teko trigubai daugiau dirbti negu kitiems“, – prisipažįsta Soliaris.

Latvijoje pirmaisiais mėnesiais atlikėją persekiojo slogios mintys, kad jis nieko nemoka ir nesugeba.

„Būdavo, ateinu į vokalo pamokas, o ten toks 29-erių italas, prestižinio San Remo festivalio nugalėtojas, aukštas natas iki kosmoso traukia. Atrodydavo, neįmanoma taip dainuoti, kaip jis, kildavo minčių, kam apskritai dainuoju. O paskui ir aš pasiekiau tokį lygį, kad ir mokytojas, ir tas italas sakė „Vau, gerai!“ – pasakoja atlikėjas.

Dabar Soliariui didžiausias komplimentas, kai paklausę jo naujausių dainų draugai nustemba: „Kodėl taip nedainavai „Danguje“?“ „Sakau jiems, gal mokslai padėjo?“, – šypteli Soliaris.

Dažnas atlikėjas pasibaigus realybės šou prisiekinėja, kad antrą kartą į tokią avantiūrą nebesiveltų, tačiau Soliaris, sulaukęs pasiūlymo tapti Latvijos šou dalyviu, ir vėl stačia galva nėrė į realybės vandenis.

„Hello, Jūrmala“ – kitoks realybės šou nei „Dangus“. Antrą kartą nežinau, ar ištverčiau uždarytas. Bet Latvijos šou buvo panašus į stovyklą. Nuo ryto iki vakaro buvo privalomi filmavimai, darbas studijose, dalyvavimas TV laidose, žodžiu, reikėjo linksmai leisti laiką su kamera. Po to turėdavome laisvalaikį. Naktimis mūsų niekas nefilmavo, galėjome eiti prie jūros pasivaikščioti.

Tik kad vėliau mūsų pasivaikščiojimus pradėjo riboti, nes įsismaginome, grįžti tik paryčiais“, – prisimena Soliaris.

Iš pradžių atlikėjas gražiai elgėsi ir beveik nekalbėjo, nes jo rusų kalbos žinios visuomet sukeldavo aplinkiniams juoko pliūpsnį.

„Jaučiau įtampą, nežinomybę, žinojau, kad važiuoju kaip Lietuvos atstovas, todėl bijojau padaryti ką nors ne taip, kad latviai nesakytų koks čia lietuvis kvailys. Pačioje šou pradžioje sėdėdavau, tylėdavau ir galvodavau, ką pasakyti, nes, kad ir ką pasakyčiau, bus juokinga. Aš dažnai žodžius ne tuo linksniu pavartodavau, tai visi žvengdavo iki ašarų. Po to išmokau kalbą ir pradėjau rimčiau juokauti“, – šypsosi jis.

Apsipratęs su nauja aplinka, Soliaris atsipalaidavo ir netrukus buvo pakrikštytas „geru chuliganu“. „Aš visą laiką ko nors prisigalvodavau, ką nors iškrėsdavau, todėl taip ir vadino. Aš visada juokaudavau, niekada rimtai į kamerą nekalbėdavau. Neišeidavo. Vis kas nors prajuokindavo, pro šalį praeidamas“, – linksmas akimirkas prisimena jis.