Keliose populiariose interneto svetainėse neseniai pasirodė intriguojantis skelbimas: „Norite turėti kūdikį. Tačiau nenorite turėti vyro, su juo susijusių rūpesčių ir problemų. Puiku, sprendimas yra, mes jums padėsime.
Simpatiškas, švelnus, švarus, sveikas, nerūkantis, negeriantis, atletiškai nuaugęs 35 metų vyras padės susilaukti sveiko, gražaus kūdikio. Anonimiškumas ir užsakymo įvykdymas garantuojamas“.
Jo autorius pasivadino Andriumi, rašė, kad yra iš Šiaulių, ir nurodė savo mobiliojo telefono numerį.
Skelbime buvo nurodytas ir elektroninio pašto adresas, kurį vyras tikriausiai sukūrė specialiai šiam verslui: kūdikio@inbox.lt.
Skelbime vyras rašė, kad šios paslaugos kaina - 4 tūkstančiai litų.
Internete užtikusi šį skelbimą, juo susidomėjau. Tiesa, ne todėl, kad nuo nepažįstamo vyro norėčiau susilaukti kūdikio.
Vedama žurnalistinio smalsumo, autoriui nusiunčiau trumpąją žinutę. Paklausiau, ar šis skelbimas tikras, ar tai tik pokštas.
Atsakymo sulaukiau kitą dieną.
„Informuojame, kad skelbimas tikras. Prašome užsisakyti mūsų paslaugas ir liksite patenkinta“ - tokia SMS atskriejo į mano telefoną.
***
Netrukus vyras man paskambino. Pasisveikinęs ėmė klausinėti, ar mane iš tiesų domina jo teikiamos paslaugos. Patikinau, kad tikrai domina.
„Norėčiau su jumis susitikti Kaune ir viską aptarti. Ar jūs nieko prieš?“ - paklausiau.
Andriumi prisistatęs vyras man pritarė: be abejo, susitikti būtina.
Tačiau atvažiuoti į Kauną jis nesutiko.
„Man toloka. Gal jūs atvažiuokite į Šiaulius“, - paprašė.
Vėliau jis persigalvojo ir pasisiūlė atvykti pats, jei aš jam už tai duosiu šimtą litų. Neva tiek jam kainuos degalai.
Nusprendžiau į Šiaulius vykti pati. Sutarėme susitikti sekmadienį, vienoje Šiaulių degalinių.
***
Visą kelią, važiuodama į Šiaulius, mąsčiau, kaip atrodo vyras, kuris moterims garantuoja sveikus ir gražius kūdikius.
O gal tai - naujas Lietuvos vyrų verslas? Akivaizdu, kad ryžtis tokiam žingsniui - už nemažą užmokestį „gaminti“ vaikus - galėtų ne kiekvienas.
Svarsčiau ne tik tai, kaip atrodys mano tariamai būsimo kūdikio tėvas. Buvo įdomu ir tai, kodėl jis pradėjo tokį verslą, kiek šio vyro vaikų jau išvydo pasaulį, pagaliau - kur ir kaip visa tai vyksta?
Taip mąstydama atvažiavau iki Šiaulių. Paskambinau Andriui ir pasakiau, kad jau esu sutartoje vietoje.
Po kelių minučių atvyko ir jis. Išvydau aukštą, tvarkingai apsirengusį, iš gero automobilio išlipantį vyrą.
Ėmėme kalbėtis. Tačiau jau po pirmojo mano klausimo Andrius pasiūlė paskaityti sutartį.
„Tu paskaityk, o jei kas neaišku, tada paklausi“, - paaiškino ištiesdamas man popieriaus lapą.
***
Pradėjusi skaityti sutartį, kurią vyras yra paruošęs savo klientėms, turėjau tvardytis, mat jau perskaičius pirmąsias eilutes suėmė nevaldomas juokas.
Sutartyje privelta gramatinių klaidų, jos viršuje puikuojasi kūdikio nuotrauka.
„Aš, paslaugų suteikėjas, padarysiu, kad paslaugų gavėjas laimingai susilauktų sveiko, gražaus kūdikio“ - skelbė pats pirmas šios sutarties punktas.
Be to, joje buvo nurodyta, kad visas procesas užtruks iki dviejų mėnesių. Neva tiek laiko „paslaugų suteikėjas“ gyvens „paslaugų gavėjo“ namuose.
Šis punktas mane pribloškė. Tačiau „paslaugų suteikėjas“ Andrius suskubo nuraminti: jis gali ten ir negyventi, tik retkarčiais atvažiuoti.
„Aš tavo namuose nesukelsiu jokių rūpesčių“, - patikino „paslaugų suteikėjas“.
Kurpdamas šią sutartį vyras nurodė, kad prieš pradedant darbą aš jam turėčiau sumokėti avansą - du tūkst. litų.
Dar tiek pat turėčiau duoti tada, kai jis atliks savo darbą. Kitaip tariant, kai medikai patvirtins, kad aš tikrai laukiuosi.
Jei Andriaus paslaugos man patiks ir norėsiu „užsisakyti“ dar vieną vaiką, jis man suteiksiąs 50 procentų nuolaidą.
Įdomu ir tai, kad šioje sutartyje, anot Andriaus, nebūtų nurodyta nei mano, nei jo pavardė.
„Ši sutartis yra teisiškai negaliojanti. Ji skirta tik mums abiem“, - miglotai aiškino vyras.
Sutartyje įrašytas ir punktas, kad atlikus darbą mes vienas kitam jokių pretenzijų neturėsime. Jei kartais darbo atlikti nepavyktų, vyras įsipareigoja grąžinti avansą.
***
Atidžiai perskaičius sutartį man klausimų kilo dar daugiau. Kaip vyras galįs garantuoti, kad kūdikis gims sveikas ir gražus? Ar jis turi medikų patvirtintą pažymą apie savo sveikatos būklę?
„O tau reikia tokios pažymos? - nustebo Andrius. - Gerai, gausiu“.
Andrius aiškino, kad jis pats turi vaikų, jie yra gražūs. Vadovaujantis šia logika, gražūs bei sveiki turėtų būti ir kiti būsimi jo vaikai.
„Tačiau juk mes esame ne robotai, o žmonės. Gal po kelerių metų tau prabus tėviški jausmai, tu norėsi bendrauti su vaiku“, - kamantinėjau toliau.
Vyras patikino, kad apie jokius tėviškus jausmus net kalbėti neverta, to tikrai neįvyks.
„Tai yra tik darbas, nieko daugiau“, - paaiškino.
Tačiau, mano nuomone, po kelerių metų pretenzijas biologiniam tėvui galiu pareikšti ir aš, pareikalauti, kad jis mokėtų alimentus.
„Aš apie tai nepagalvojau“, - prisipažino „paslaugų suteikėjas“.
Vyras ėmė svarstyti, kad punktą apie tai derėtų įtraukti į sutartį.
„Aš esu geras žmogus ir tikiu, kad kiti žmonės - taip pat geri“, - toliau dėstė Andrius.
***
Jis nė karto nepasidomėjo, ar aš esu ištekėjusi, ar jau turiu vaikų. Jam nerūpėjo ir tai, kodėl nusprendžiau susilaukti kūdikio tokiu būdu.
Tuo tarpu mane domino daugelis dalykų. Todėl, aptarusi su Andriumi sutarties sąlygas ir pažadėjusi pagalvoti, ėmiau domėtis, kodėl tokiu verslu sumanė užsiimti jis pats.
„Gal jūs jau esate padėjęs kitoms moterims, gal galėčiau su jomis pasikalbėti, kitaip tariant, gauti rekomendacijų?“ - paklausiau.
Nusišypsojęs Andrius patikino, kad man neva labai pasisekė, nes aš būsiu pirmoji jo klientė.
Apie tai, kodėl sumanė imtis tokio verslo, vyras į kalbas leistis nebuvo linkęs. Jis tik prasitarė, kad tokia mintis galvon šovė po to, kai pamatė vieną televizijos laidą.
„Ten buvo rodoma tokia istorija, ir tada aš pamaniau, kad šį darbą galėčiau atlikti geriau nei tos laidos herojus“, - prisipažino.
Vyras aiškino į pasimatymus su manimi atvažiuoti galįs bet kada, nes jis - laisvas kaip vėjas.
„Niekur nedirbu, tačiau pajamas gaunu“, - paaiškino.
Dar paklausiau, ar vyras turi šeimą. Paaiškėjo, kad ne. Be to, Šiauliai nėra tas miestas, kuriame jis gyvena. Neva iki Šiaulių jis atvažiavo specialiai tam, kad susitiktų su manimi. Kokiame mieste ar rajone gyvena, jis atskleisti nepanoro.
„Andriau, šis mūsų bendravimas bus labai intymus. O kas bus, jei tu man patiksi, jei aš tave įsimylėsiu?“ - paklausiau.
Po keliasdešimties sekundžių tylos Andrius dar kartą pakartojo tą patį: tai tik darbas, apie jokius kitus mūsų ryšius negali būti net kalbos. Atsisveikinome. Pažadėjau jam paskambinti ir pranešti savo sprendimą.
Kelias dienas nesulaukęs mano skambučio, Andrius paskambino pats. Jis klausė, ar jau apsisprendžiau, ir ragino ilgai nedelsti.
Vakare jam parašiau žinutę, kad tokių paslaugų man nereikia.