Jei šiomis dienomis Vilniaus Senamiestyje išvystumėte žinomą krepšinio komentatorių Liną Kunigėlį arba grupės ŽAS narį Liną Zarecką-Chorą „jodinėjančius“ ant kieno nors pečių - nenustebkite.
Tam būtų vienintelis paaiškinimas: draugai taip bando įsiteikti L.Kunigėliui ir L.Zareckui, kad gautų bilietus į Europos futbolo čempionato finalo ir pusfinalio rungtynes.
Žemyno pirmenybės Austrijoje ir Šveicarijoje prasideda šiandien, bet žinomi Lietuvos pramogų pasaulio atstovai jau geras mėnuo gyvena laukdami svarbiausio metų futbolo įvykio.
Juokais ir visai rimtai jie lažinasi dėl rezultatų, traukia per dantį užkietėjusius Vokietijos rinktinės aistruolius, velkasi mėgstamiausių komandų marškinėlius, dėlioja kelionės į čempionatą paskutines smulkmenas ir dalijasi bilietus į svarbiausias varžybas.
Laimės kūdikiai L.Kunigėlis ir L.Zareckas jau turi bilietus į lemiamas čempionato rungtynes.
Oficialioje UEFA loterijoje muzikantas laimėjo galimybę įsigyti keturis bilietus į pusfinalį, o krepšinio komentatoriui buvo suteikta teisė nusipirkti keturis bilietus į čempionato finalą.
„Kai sužinojome, kad gavome bilietus, su Kunigu pasvarstėme, kad dabar visi su mumis labai norės draugauti ir rodys išskirtinį dėmesį.
Galvojame, kokias sąlygas iškelti tiems, kurie tų bilietų labai nori.
Buvau sumąstęs, kad Marčius (žinomas televizijos ir radijo laidų vedėjas Martynas Starkus. - Red.) su Bilu (ŽAS muzikantas Gidonas Šapiro. - Red.) tegul po miestą mane nešioja - sutaupysiu degalų, galėsiu bare taurę vyno išgerti. Bent jau tokia nauda būtų.
Tiesa, tie, kurie važiuoja į Austriją, dar nesuprato, kad turėtų tą dėmesį rodyti.
Bet iki paskutinės dienos bilietai bus mūsų rankose ir visada galėsime valdyti tų žmonių likimą“, - krizeno Choras.
Jų draugija tokia pat marga, kaip ir į čempionatą iš visos Europos jau sugužėję futbolo sirgaliai: „rėkianti driblingo mašina“ R.Skaisgirys, „svajonių jaunikis ir svajonių futbolininkas“ Marijus Mikutavičius, „bėganti apgaulė, įvaldžiusi tokius futbolo judesius, kad apgauna ne tik priešininkus, bet ir pats save“ L.Zareckas bei kitos pramogų pasaulio įžymybės.
Smagiausia futbolo dalis jiems yra lažybos. O lažinamasi dažniausiai dėl vienos rinktinės - Vokietijos pasirodymo.
Draugijoje yra du užkietėję vokiečių aistruoliai: L.Kunigėlis ir R.Skaisgirys.
Tyčiotis iš jų, anot L.Zarecko, jau tapo smagiu įpročiu: „Net nežinau, kada susiformavo tradicija nesirgti už Vokietiją. Tai jau legendinė nuostata. Nesergi už vokiečius, ir viskas.
O yra du, kurie serga. Serga už tikrus vokiečių žaidėjus: Luką Podolskį, Miroslavą Klose, Keviną Kuranyi“.
Choras, kaip visada, kirto per skaudžiausią vietą. L.Podolskis ir M.Klose yra lenkų, o K.Kuranyi - brazilų kilmės.
Tačiau Vokietijos rinktinę dievinantiems R.Skaisgiriui ir L.Kunigėliui tokios patyčios tik dar labiau kaitina kraują įrodyti, kad jų mėgstama komanda - pati geriausia.
„Ką gali sakyti žmonės, kurie per čempionatą serga už dvi, tris, o kartais netgi penkias rinktines?!
Sakyčiau, kad jie neapsisprendę ne tiktai dėl futbolo, bet ir dėl viso savo gyvenimo“, - kirto atgal 39 metų R.Skaisgirys.
Buvęs krepšininkas savo karštu būdu pagarsėjo dar aikštėse, kai kone per kiekvienas rungtynes aiškindavosi santykius su teisėjais, varžovais ir net komandos draugais.
Todėl vos prabilęs apie vokiečių rinktinę jis akimirksniu pasišiaušia, ir siūlo lažintis.
Norinčiųjų lažintis paprastai atsiranda.
Šįsyk R.Skaisgirio mestą pirštinę pakėlė žinomas ralio šturmanas Kęstutis Girštautas, pareiškęs, kad Europos čempionate vokiečiams greitai bus „kaput“.
Tie, kurie neišdrįso priimti R.Skaisgirio iššūkio, vis tiek neliko nuošalyje ir entuziastingais komentarais dar labiau pakurstė lažybas.
Sandoris toks: jei Vokietijos rinktinė Austrijoje ir Šveicarijoje netaps Europos čempione, R.Skaisgirys savaitę, lygiai vidurdienį, viešai melsis prie vokiečių ambasados Vilniuje.
L.Kunigėlis pažadėjo bent kartą palaikyti bendraminčiui draugiją.
Ir nors dauguma draugijos narių tiki K.Girštauto sėkme, galima ir kitokia lažybų baigtis.
Tada ramusis ralio šturmanas Vilniaus Vokiečių gatvėje ir prie Vokietijos ambasados turės rėkauti „Deutschland, Deutschland!“ (išvertus iš vokiečių k. - Vokietija).
„O mes vaikščiosime iš paskos ir žiūrėsime, kaip viskas vykdoma“, - kikeno Bilas.
„Taigi tas, kuris iš šono stebi, daugiausia ir loja, - turėdamas galvoje ir save kalbėjo Choras. - Kažkaip manau, kad lažybų rezultatas bus toks, jog Rolas visą savaitę turės klūpoti prie ambasados“.
„Tikiu savo rinktine, todėl tikiu ir savo sėkme“, - nenusileido R.Skaisgirys.
Šiemetės lažybos - tik vaikų žaidimai, palyginti su tuo, ko pasitaikydavo anksčiau.
Pavyzdžiui, 2006-aisiais buvo sugalvota tokia užduotis: nuogam pereiti Vokiečių gavę.
Lažybų kirto R.Skaisgirys ir advokatas Linas Songaila. Lažintasi, žinoma, dėl vokiečių rinktinės pasirodymo. Rolas buvo tikras, kad Vokietijos rinktinė pasaulio čempionate pasirodys geriau nei Anglijos. Tam prieštaravo L.Songaila.
Kadangi Vokietija užėmė 3-iąją vietą, o Anglija suklupo jau ketvirtfinalyje, nuogas pereiti Vokiečių gatvę turėjo L.Songaila.
Dar per pasaulio čempionatą kažkuriame Vokietijos miestelyje, kurio pavadinimo bičiuliai nebepamena, advokatas rodė, kaip tai padarys Vilniuje.
Kai advokatas niekaip nepasiryžo nuogas išeiti į Vokiečių gatvę Vilniuje, R.Skaisgirys sušvelnino užduotį: lažybas pralaimėjusiam bičiuliui leido nuogumą pridengti Vokietijos vėliava, bet pareikalavo pridėti ir šūkį „Deutschland“.
Ir ši užduotis L.Songailai pasirodė per drąsi: „Negalėjau nusižengti principams, nes sirgau už anglus“. Tuomet futbolo sirgalių draugija „pažemino“ advokatą į asiliukus.
„Norėdamas būti paaukštintas į arklius, kaip mes, visa sena gvardija, jis turėjo atlikti lažybų užduotį. Tačiau Vokiečių gatve neperėjo, todėl liko asiliukas.
Galiausiai tai jis padarė per Kalėdas, per „Prelegentų“ balių uždarame vakare, todėl įšventinome į jauną arklį. Balso jis dar neturi, bet prie arklių jau gali prieiti“, - sirgalių hierarchijos laiptus nupiešė Choras.
Kad ir kaip šaipytųsi iš arkliams priklausančių Vokietijos futbolo sirgalių R.Skaisgirio bei L.Kunigėlio, kiti draugijos nariai kartais nusileidžia „vokiečiams“.
Kad ir per pastarąją kompanijos kelionę į futbolo Meka tuomet virtusią Vokietiją.
Tada ant mažojo autobuso, kuriuo važiavo, iškilmingai buvo iškelta Vokietijos vėliava.
Kas rytą ir kas vakarą, M.Mikutavičiui traukiant improvizuotus „Tris milijonus“ - įterpiant vieną kitą vokišką žodį ir suvokietinant galūnes - vykdavo vėliavos iškėlimo ir nuleidimo ceremonijos.
Naujų ritualų linksmoji draugija dar neaptarė. Bet jau žino, kad birželio 18-osios naktį arba ankstų birželio 19 dienos rytą patrauks Vienos link: vieni įsitaisys mažajame autobuse, kuriame yra 9 vietos, kiti - automobilyje.
Bičiuliai jau išsinuomojo du butus šalia Vienos centro, nors neketina būti vien Austrijoje, kurioje stebės Europos čempionato ketvirtfinalį, pusfinalį ir finalą.
„Tarp rungtynių bus laisvų dienų, tad per jas gal nuvažiuosime į Čekiją alaus, o į Vengriją - vyno“, - planus atskleidė 33 metų Bilas.
Pagrindinis kelionės organizatorius - kitas ŽAS narys Choras. Po tokių aistruolių kelionių į čempionatus 34 metų L.Zareckas net įsteigė nuosavą verslą: ėmėsi rengti motyvacines keliones įstaigų darbuotojams.
Organizuoti kelionę į čempionatą Chorui, žinoma, paprasčiau ir maloniau: „Kaip viskas vyksta? Pasiimi kalendorių, pasižiūri, kada Europos čempionatas, kada - pasaulio, ir kelionės organizavimas prasideda.
Kai tik baigėsi pasaulio čempionatas Vokietijoje, pradėjome galvoti apie Austriją. Dar neišvykome į Austriją, bet jau užmezgiau kontaktą dėl 2010 metų pasaulio čempionato.
Neseniai buvau turizmo parodoje Vokietijoje. Nuėjau prie Pietų Afrikos Respublikos stendo, šnektelėjau, sutariau dėl įvairių nuolaidų“.
Jeigu netikite, kad margaspalvėje futbolo aistruolių iš visos Europos minioje saujelė lietuvių gali būti itin pastebima, birželio pabaigoje Vienoje aplankykite pagrindinius sirgalių barus.
Jei netikėtai išgirsite skanduojant: „Ilgai kankinosi bobutė/Ant aukštos įtampos laidų/Jos apanglėjęs juodas kūnas/Ilgai dar gąsdino paukščius“, pakelkite akis. Gali būti, kad ant kažkurio stalo išvysite užsirioglinusį geltonais Lietuvos rinktinės marškinėliais vilkintį sirgalių. Didelė tikimybė, kad jo veidas bus pažįstamas iš televizijos ekrano.
„Pagrindinė mūsų skanduotė neturi nieko bendra su futbolu, bet ji išskanduojama taip, kad visi iškart suklūsta ir klausia, ką mes čia skanduojame“, - pasakojo Choras.
Aiškinimas, kad skanduotėje nėra nė žodžio apie futbolą, kitų šalių sirgalius nustebina ne taip smarkiai, kaip skanduotojų tautybė - lietuviai.
„Visi išsižioja: ką jūs čia veikiate, jūsų komandos juk nėra čempionate? O mes išdidžiai atsakome: mums dzin, nes turime labai daug mėgstamų komandų ir visada laimime. Niekada neišeiname iš rungtynių liūdni, nes vis tiek laimi kuri nors iš mėgstamų rinktinių“, - tvirtino L.Zareckas.
Žinomų pramogų verslo atstovų draugija, 1996-aisiais susibūrusi į futbolo klubą „Prelegentai“, nusprendė: „Jei darbas trukdo futbolui, mesk darbą!“
Nė vienas jų darbo dėl futbolo turbūt dar nemetė, tačiau priesako nuoširdžiai laikosi: už futbolą negali būti nieko svarbiau.
Grupės ŽAS nariai ir M.Mikutavičius tomis dienomis, kai vyksta varžybos, neplanuoja koncertų, R.Skaisgirys dėl susitikimų tariasi tik tomis valandomis, kai yra tikras, kad spės iki transliacijos pradžios, L.Kunigėlis pamiršta krepšinio reikalus.
„Mūsų kelionė į Austriją sutaps su Joninėmis, todėl sulaukėme bent kelių pasiūlymų koncertuoti. Kadangi jau prieš porą metų žinojome, ką veiksime tą dieną, net nesvarstome, kad galėtų būti kitaip“, - sakė Bilas.
Bilietus įsigijo be vargo
* Į pirmąjį futbolo čempionatą draugija išsirengė 2004-aisiais, kai Portugalijoje vyko žemyno pirmenybės. Tuomet bičiuliai labiausiai nerimavo, ar pavyks patekti į rungtynes, nes oficialiai visi bilietai jau buvo parduoti. „Bet pamatėme, kad bilietų galima nusipirkti ir prie stadionų. Net už savikainą“, - pasakojo G.Šapiro.
* Nuo atkrintamųjų varžybų bilietų gauti daug lengviau nei čempionato pradžioje. Į grupės varžybas važiuoja aistruoliai, kurie žino, kad jų komanda sužais mažiausiai trejas rungtynes. Kuo toliau, tuo mažiau rinktinių lieka, todėl mažėja ir aistruolių. Tada lengviau užsisakyti viešbučio kambarį ir gauti bilietų.
* Už trečiosios kategorijos, kuri dar nėra pati žemiausia, bilietus į pusfinalį L.Zareckas mokėjo po 80 eurų (apie 276 litus), už tos pačios kategorijos bilietus į finalą L.Kunigėliui teko pakloti po 120 eurų (apie 414 litų).