„Trauktis jau nebuvo kur, grėsė rimtos ligos. Todėl turėjo pasikeisti ir mano skonis“, - paaiškino „Kauno grūdų“ įmonių grupės vadovas. Pakeitęs įpročius jis atsikratė daugiau nei 30 kilogramų svorio.
Išmokęs pažaboti alkį T.Barštys ne tik atrodo dešimčia metų pajaunėjęs, bet ir jaučiasi kur kas geriau nei anksčiau. Jo eisena - energingesnė, o šypsena - platesnė.
Verslininkui dabar nėra sunku pasilenkti ir užsirišti batų raištelius. Teniso aikštėje jo sąnariai lankstesni, o baseine nereikia baimintis, kad greitai pritrūks kvapo.
49 metų vyrui lengviau rytais minti ir dviračio pedalus.
Anksčiau pirkdavęs apdarus didelių dydžių drabužiais prekiaujančiose parduotuvėse, dabar kaunietis turi įvairesnį pasirinkimą - jam tinka ir jaunystėje vilkėta apranga.
Duodamas interviu „Gyvenimo būdui“ T.Barštys juokavo, kad valgyti mažiau jį privertė infliacija: „Gal mažiau uždirbu, tad mažiau ir valgau, rečiau einu ir į vakarėlius“.
- Kas jūsų gyvenime įvyko, kad taip stipriai pasikeitėte? Kas privertė susirūpinti sveikata? - pasiteiravau T.Barščio.
- Mano gyvenimo tempas toks, kad fizinis krūvis yra būtinas. Anksčiau aš to nesupratau.
Gal iš šalies atrodo, kad verslininkui gyventi patogu - koją iškėlęs iš mašinos jis sėda į vadovo kėdę, visą dieną kalba.
Bet mažai kas suvokia, kad nervinė įtampa ir stresas yra kur kas žalingesni nei fizinis nuovargis.
Aš, kaip vadovas, kasdien susitinku su pavaldiniais, kurie turi įvairių problemų, būna nusivylę. Todėl turiu mokėti sugerti kitų neigiamas emocijas, turiu paguosti, nuraminti, netgi įžiebti viltį, kad ateityje viskas bus gerai.
Kasdien - pietūs, vaišės, svaigalai. Jeigu nesėsi su kitais prie pietų stalo, būsi nesuprastas. Taip neretai pas mus suprantamas lobizmas.
Tokios tradicijos turėjo pasekmių ir mano sveikatai - didėjo svoris, o man jau greitai bus penkiasdešimt metų.
- Kaip pavyko atsikratyti per 30 kilogramų?
- Tai nebuvo pasiekta vienu kartu. Teko pavargti porą metų. Mano dienotvarkė dabar yra labai griežta.
Keliuosi 5 valandą 15 minučių, ir nė minutės vėliau. 6 valandą jau būnu baseine, kasdien nuplaukiu po pusantro kilometro. 7 valandos 15 minučių prasideda susirinkimas.
Esu įmonių grupės „Kauno grūdai“ vadovas, todėl rūpesčių yra daug. Po pietų dažniausiai susitinku su valdininkais.
Vakare namo grįžtu įvairiu laiku. Kartais jau 20 valandą krintu į lovą. Visada laikausi griežtos taisyklės: po 18 valandos - nė kąsnio į burną.
Net gurmaniška vakarienė, jei ji paruošta vėlai vakare, manęs dabar nesuviliotų.
- Kokios dietos laikotės?
- Atsisakiau raudonos mėsos - jautienos, veršienos, kiaulienos, avienos. Renkuosi paukštieną, kuri lengviau virškinama, taip pat - žuvies patiekalus.
Svaigalus vartoju saikingai. Nebegeriau trečio ar penkto bokalo alaus, nes alus žadina apetitą. Nedaug ragauju ir vyno - tik tiek, kad pajusčiau jo skonį.
Stengiuosi mažinti ir bulvių, kruopų, miltinių patiekalų porcijas.
Galite parašyti, kad T.Barštys nebevalgo barščių, nes jie yra verdami su mėsa.
Ryte visada išgeriu stilinę šviežių morkų sulčių su šaukšteliu aliejaus, o po baseino - žaliosios arbatos, kartais suvalgau ir gabalėlį šokolado. Tokie yra mano pusryčiai.
Savaitgalį sultis spaudžiu ir iš obuolių, burokėlių, svogūnų, kartais - iš kopūstų, nes atsibosta vien sausus ir kietus kopūstus valgyti.
- Ar dėl naujų mitybos įpročių tarėtės su medikais?
- Žmogaus medžiagų apykaita bėgant metams lėtėja. Tačiau ne visi, įpratę sočiai prisivalgyti, įstengia laiku sustoti.
Aš susirūpinti sveikata turėjau dėl tam tikrų negalavimų - ėmė streikuoti žarnyno veikla, kamuodavo skrandžio gleivinės uždegimas, medikai man buvo įtarę ir podagrą.
Todėl jie patarė man reguliuoti svorį. Dabar sveriu apie 112-113 kilogramų, o daugiausia esu svėręs 148 kilogramus.
- Ar sunku laikytis dietos?
- Manau, žmonės labiau kenčia ne nuo fizinio, o nuo protinio nuovargio. Grįžę po darbo į namus jie puola prie šaldytuvo ne todėl, kad yra išalkę. Juos vargina psichologinis alkis.
Sukdamas ratus apie šaldytuvą ir vis dairydamasis, ko dar užkąsti, žmogus siekia atsipalaiduoti, atsikratyti įtampos, streso.
Anksčiau ir aš taip stengdavausi suvaldyti savo jaudulį, nerimą.
Spynos ant šaldytuvo durų nepakabinau, bet maisto su žmona ėmėme pirkti mažiau. Dabar sugrįžęs iš darbo nepuolu savo emocijų malšinti valgydamas.
- Atsikratęs antsvorio ėmėte ir daugiau judėti?
- Plaukioju kasdien, o jeigu turiu laiko, rytais važinėju dviračiu panemunėje. Man draugiją palaiko šuo.
Taip pat žaidžiu tenisą, mėgstu eiti ir į sporto klubą, plušu prie treniruoklių. Bent kartą per savaitę stengiuosi apsilankyti saunoje, nes gerai išprakaitavęs jaučiuosi lyg būčiau antrą kartą gimęs.
- Ar nebuvo minčių liautis taip aktyviai sportuoti ir varžyti save prie stalo?
- Manau, kiekvienas žmogus turi pasirinkti tai, kas jam labiausiai tinka.
Dėl didelio antsvorio buvo tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, man buvo sunku pasilenkti ir užsirišti batų raištelius.
Antsvoris kėlė vis didesnę grėsmę. Nuvykęs į kalnų slidinėjimo kurortą pajusdavau, kad leisdamasis pavojinga trasa nebesu toks vikrus.
Kai esi storas, sunkiau valdyti slides, bijai, kad gali susižeisti.
Šiemet žiemą slidinėdamas jaučiausi kitaip. Džiaugiausi, kad tapau lengvesnis, tada ir ekstremalūs pojūčiai teikia žavesio.
- Ar nepasiilgstate saldumynų?
- Ne, nes cukraus niekada nevartojau. Juodos kavos aš irgi nebegeriu. Mėgstu žaliąją arbatą, kartais įsidedu šaukštelį medaus, nes jame daug vitaminų.
Nežinau, ar cukrus yra baltoji mirtis. Bet perskaitęs nemažai medicininės literatūros, kurioje aprašytos įvairios dietos, supratau, kad sveikiau gyventi be cukraus.
Supratau, kad lieknėjant galima valgyti visko po truputį, svarbiausia - jausti saiką.
- Ar domėjotės dar kokiais nors gydymo metodais, kurie skiriami nutukusiems žmonėms? „Lietuvos ryto“ žiniomis, jums buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija.
- Kalbėjau su medikais ir apie tai, ar verta man svorį mesti taikant chirurginį gydymo būdą. Bet man jie sakė: „Jeigu gali valgyti mažiau, pradėk nuo to. Skrandžio tūrio mažinimo operacija irgi skirta tam, kad organizmas pasisavintų mažiau maistinių medžiagų“.
- Tai vis dėlto ar buvo atlikta ta operacija, ar ne?
- Supratau, kad neverta savęs apgaudinėti, reikia tiesiog stengtis mažiau valgyti ir tai daryti ne kartą per savaitę, o kasdien.
- Ką patartumėte žmonėms, kurie nori lieknėti, bet vis nežengia pirmojo žingsnio?
- Matyt, jų dar neprispyrė reikalas. Mes visi esame tinginiai.
Mano giminėje nuo seno buvo įprotis daug valgyti.
Ir mano tėvui gydytojai vis sakydavo: mažink svorį, jei numestum 30-40 kilogramų, būtum sveikas. Bet jis tokio patarimo neklausė.
Man keisti įpročius buvo būtina. Dabar gyvenimas teikia kur kas daugiau džiaugsmo, nes savijauta labai pagerėjo.