Pasaulio čempionate Prancūzijoje 2000 metais asmeninėse lenktynėse, kuriose iš pradžių netgi neturėjo startuoti, išplėšusi bronzą R.Polikevičiūtė šaukė: „Šį medalį skiriu treneriui, savo sesutei ir Viačeslavui Jekimovui. Kodėl jam? Todėl, kad jis parodė, koks svarbus yra tikėjimas ir užsispyrimas. Jei Slava gali įveikti ulrichus ir armstrongus, galiu ir aš“.
Vos prieš kelias savaites V.Jekimovas buvo sukėlęs Sidnėjaus olimpiados sensaciją, grupinėse lenktynėse iškovojęs auksą ir palikęs už nugaros tokias ryškias dviračių sporto žvaigždes kaip vokietis Janas Ullrichas, amerikietis Lance’as Armstrongas, prancūzas Laurent’as Jalabert’as.
Po tokių R.Polikevičiūtės žodžių tada tikriausiai dilgtelėjo širdį kitam Rusijos dviratininkui Nikolajui Kovšui, nors oficialus lietuvės vyras žinojo apie tikruosius žmonos jausmus.
Didžioji Rasos meilė V.Jekimovas tais metais ne tik užsikabino antrąjį olimpinio čempiono medalį, bet ir paliko savo šeimą.
„Tačiau niekada nebuvau niekieno skyrybų priežastis. Nesibroviau į jokią šeimą, o ir savos negrioviau“, - patikino garsi dviratininkė, po keliolikos vedybinio gyvenimo metų nusprendusi likimą susieti su žmogumi, kuris dviračių trasose jai buvo idealas, gyvenime - geras draugas, o mintyse - nepasiekiama svajonė.
***
Dviratininkai R.Polikevičiūtė ir V.Jekimovas susitiko 1990 metais. Rasai buvo 19-ka ir mindama pedalus ji dar tiktai mokėsi būti lydere.
Nors buvo laimėjusi SSRS jaunimo čempionatą, didelių pinigų ir šlovės tais laikais tai dar nereiškė.
24 metų V.Jekimovas jau buvo dviračių sporto elite, 1988-aisiais Seulo žaidynėse su SSRS treko rinktine persekiojimo lenktynėse tapęs olimpiniu čempionu.
Pažinties istorija - vienintelis dalykas, kurį nutyli R.Polikevičiūtė: „Ji labai ilga, be to, į tai įsivėlę daugiau žmonių, mano sesuo Jolanta. O aš nesu tikra, kad Jolanta norėtų, jog apie ją kalbėčiau“.
Ta pažintis buvo lemtinga.
Būsimąją Rusijos dviračių sporto žvaigždę ir lietuvę tarsi elektros srovė persmelkė.
„Buvo kažkokia kibirkštis“, - iki šiol tos akimirkos negali pamiršti SSRS rinktinei tuomet dar atstovavusi R.Polikevičiūtė.
Tačiau, kaip ir meksikietiškame seriale, jis jau turėjo sužadėtinę, kurią po mėnesio ketino paskelbti savo žmona.
„Kitaip pasielgti Slava negalėjo.
Dabar filmuose rodo, kaip vyras arba moteris pabėga nuo altoriaus, tačiau tai ir yra tik filmai.
O tada apskritai buvo kiti laikai, vestuvės suplanuotos ir jis nieko negalėjo pakeisti“, - be kartėlio apie praeitį kalba R.Polikevičiūtė, mylimą vyrą atidavusi kitai moteriai ir nusprendusi pasitraukti.
Dar po aštuonių mėnesių ištekėjo ir Rasa.
Su Seulo olimpiados treko varžybų sidabro laimėtoju N.Kovšu jiedu buvo pora vos tris mėnesius. „Iš kur jaunystėje gali būti protas?“ - dabar kikena žinoma dviratininkė.
Netrukus Rasai ir Nikolajui gimė sūnus Artūras, kuriam dabar - jau šešiolika.
Beveik tuo pat metu sūnaus su žmona susilaukė ir V.Jekimovas.
Tais pačiais metais gimdė ir Rasos sesuo dvynė Jolanta, o jos sūnaus Viktoro krikštatėviu tapo Viačeslavas.
***
Daugybė metų prabėgomis susitinkant ir vėl išsiskiriant.
Rasa ir Viačeslavas pasimatydavo J.Polikevičiūtės ir jos vyro Viktoro Manakovo asmeninėse šventėse, kartais - varžybose ir treniruočių stovyklose.
Tačiau tie susitikimai buvo reti.
„Gal kartą per metus, - teigė R.Polikevičiūtė. - Ar širdis nesuvirpėdavo? Gal ir suvirpėdavo, bet kas iš to.
Kažką gyvenime prarandi, bet drauge šį tą ir atrandi.
Visada atvirai žiūrėjau žmonėms į akis, nieko negrioviau, tad dėl nieko nesijaučiu kalta“.
Visus tuos metus Rasa buvo gera žmona ir motina. Virė ir barščius, ir cepelinus, o dažniausiai vyrą namuose pasitikdavo su pyragais.
„Rasa - puiki šeimininkė, mėgsta ruošti valgį. Tiktai turi vieną savybę, kurios niekaip negali atsikratyti. Pasitinka mane prie durų ir sako: „Oi, ir vėl nieko neišėjo“. Aš jau susinervinu, kad tikrai nieko neišėjo, o, pasirodo, viskas labai skanu“, - yra pasakojęs N.Kovšas.
R.Polikevičiūtė niekada nemokėjo apsimetinėti, tačiau šeimoje apsimetinėti nereikėjo.
Sutuoktiniui ji jautė didžiulę simpatiją ir pagarbą, gerbė ir V.Jekimovo šeimą, todėl niekada net neleisdavo sau pagalvoti, kad lyg pleištas galėtų įsiterpti į jų santykius.
Gal ir pasvajodavo apie kitokį gyvenimą, bet niekada nemanė, kad galėtų būti kitaip, nei yra.
Tačiau V.Jekimovo šeimą vis dažniau draskė barniai. Metai po metų jo santykiai su žmona blogėjo, kol galiausiai dviratininkas nutarė palikti sutuoktinei ir sūnui namą Ispanijoje, o pats išsikėlė.
Kai 2000-aisiais Sidnėjaus olimpiadoje dviratininkui skambėjo Rusijos himnas, V.Jekimovas su šeima jau nebegyveno.
Ne viskas gerai klostėsi ir R.Polikevičiūtės šeimoje.
„Juk mažai yra šeimų, kurios gyventų petys į petį. Visose būna ginčų, didesnių ar mažesnių konfliktų“, - sakė Rasa.
Su V.Jekimovu moteris vis dažniau susitikdavo treniruočių stovyklose ir ilgai slopinti jausmai vėl ėmė karščiau liepsnoti.
„Pradėjau galvoti, kad ir man reikia skirtis.
Bet tikrai nebuvome vienas kito skyrybų priežastis“, - tvirtino dviratininkė, iki šiol oficialiai neįteisinusi skyrybų su N.Kovšu, nes tam vis neranda laiko.
Rasa neskubėjo, nes tikėjo, kad V.Jekimovui dar pavyks išspręsti nesutarimus su žmona. Tačiau įtampa vis augo, kol galiausiai tapo aišku, kad dukart olimpinis čempionas nebesulipdys šeimos.
Iki šiol V.Jekimovas sunkiai bendrauja su buvusia sutuoktine, kuri gyvena buvusiame šeimos name šalia Reuso miesto, o Viačeslavas netoliese nusipirko butą.
Tas nesusikalbėjimas su buvusia žmona V.Jekimovą verčia daryti spaudimą ir R.Polikevičiūtei, kuri tarp varžybų ir treniruočių neturi kada įteisinti savo skyrybų.
„Man atrodo, jog visiems ir taip aišku, kad esu su Slava. Su Nikolajumi jau seniai gyvename atskirą gyvenimą, apie mano santykius su Slava jis viską žino. Todėl antspaudas pase man atrodo toks nereikšmingas.
O kažkam, pasirodo, labai reikšmingas. Slavai mano statusas - lyg buliui raudonas skuduras“, - pasakojo R.Polikevičiūtė.
Nors su N.Kovšu ji negyvena jau penkerius metus, šis neturi kitos moters. Gal vis dar myli savo žmoną?
„Taip išeina, - nesiginčija R.Polikevičiūtė. - Ir dėl to man skaudu“.
Tačiau ir V.Jekimovas ją smarkiai myli. Taip smarkiai, kad, nepaisydamas karčios vedybų patirties, yra pasiryžęs dar kartą oficialiai įteisinti savo santykius.
***
Lyg tyčia kaip tik tada, kai V.Jekimovo šeimos pamatai pradėjo klibėti, R.Polikevičiūtei dviračių trasose užaugo sparnai.
Praėjus lygiai metams po to, kai Prancūzijoje iškovotą pasaulio čempionato bronzos medalį Rasa skyrė ir V.Jekimovui, Portugalijoje vykusiose planetos pirmenybėse lietuvė užkopė ant aukščiausio laiptelio.
Tais pačiais metais atlapaširdė ir karštakošė R.Polikevičiūtė išrinkta geriausia 2001-ųjų Lietuvos sportininke, už nugaros palikdama net lietuvių numylėtinį santūrųjį Virgilijų Alekną.
R.Polikevičiūtės populiarumo nemenkino net tai, kad iš karto po auksinio finišo Lisabonoje kitą Lietuvos dviračių sporto žvaigždę Editą Pučinskaitę ji apkaltino išdavyste.
Ši neva nepadėjo siekti pergalės, o paisė tik savo interesų.
R.Polikevičiūtė visada kovojo dėl teisybės ir rūpinosi ne tik savimi. Kai 1998 metais pasaulio čempione tapo Diana Žiliūtė, Rasa net anksčiau už nugalėtoją pergalingai iškėlė ranką į viršų. Komandos draugės pergalė buvo ir jos pergalė.
Kartą R.Polikevičiūtė net atsisakė fotografuotis su Lietuvos prezidentu, nes jai nepatiko, kad nebuvo įvertinti geriausių dviratininkių pirmieji treneriai.
N.Kovšas geriau nei kas nors kitas žinojo, kokia teisinga ir tiesmuka kartais būna žmona.
Gal nujautė, kas vyksta tarp Rasos ir Viačeslavo, bet neklausė, nes baiminosi galimo tiesaus atsakymo.
Per treniruotes N.Kovšas dažnai būdavo šalia Rasos ir mokė ją dar labiau susidraugauti su dviračiu.
Buvusio sprinterio N.Kovšo R.Polikevičiūtė dažnai prašydavo išmokyti ją finišuoti. Tačiau po pergalingo finišo Portugalijoje Rasa pamiršo paskambinti vyrui.
Šis iš televizijos naujienų sužinojo apie žmonos triumfą, o su ja pasikalbėjo tik po poros dienų.
***
Su V.Jekimovu kaip pora R.Polikevičiūtė viešumoje pradėjo rodytis 2005-aisiais, kai olimpinis čempionas oficialiai išsiskyrė. Anksčiau iki smulkmenų sustyguotas Rasos gyvenimas jau irgi buvo išjudintas. Širdis spurdėjo iš meilės V.Jekimovui, todėl abiem įsimylėjėliams atrodė aišku, ką jie turi daryti.
Tačiau viskas nebuvo taip paprasta, kaip atrodė iš pradžių. Žmogus, kurį daugybę metų ji įsivaizdavo šalia savęs, apie kurį paslapčia svajodavo, pasirodė visiškai kitoks, nei Rasa manė: „Geresnis ar blogesnis? Nežinau. Tiesiog kitoks“.
Ji įsimylėjo dar kartą. Dabar jau tą kitą žmogų, kurį nukėlė nuo pjedestalo ir pastatė ant žemės.
Nors ir pažįstami daugybę metų, jie liko romantiški, ir tai iki šiol yra poros santykių varomoji jėga.
„Slava - labai rūpestingas ir dėmesingas. Kai iš varžybų grįžtu namo, jis mane pasitinka su gėlėmis ir nors menkute dovanėle“, - pasakojo R.Polikevičiūtė.
O kur jos namai? „Mano namai - visas pasaulis, - greitakalbe išbėrė dviratininkė. - Man visur gerai: ir pas seserį Sankt Peterburge, ir pas Slavą jo namuose Ispanijoje, ir mano bute Maskvoje. O pase įrašyta, kad mano adresas: Panevėžys, Liepų alėja“.
Todėl R.Polikevičiūtė dažniau grįžta į kažkieno namus - po varžybų važiuoja į tuos, kurie yra arčiausiai. Lietuvė vis dar mina pedalus, o V.Jekimovas, kuris 2004 metais Atėnuose iškovojo ir olimpinį sidabro medalį, jau baigė sportininko karjerą.
Dabar Viačeslavas dirba Kazachstano komandos „Astana“ sporto direktoriumi. Tačiau dukart olimpinio čempiono dviratis vis tiek nedulka.
„Kad Slava nors dieną nepasitreniruotų, tiesiog neįmanoma. Jo gyvenimo būdas apskritai yra teisingas. Jis ir labai sveikai maitinasi, ir sportuoja. Aš labiau dėl to apsileidusi.
Kai baigsiu sportuoti, kurį laiką tikrai nesitreniruosiu. Tuomet nieko neveiksiu. Atsikelsiu rytais ir galėsiu pagalvoti apie artimus žmones, nueiti su draugėmis išgerti kavos.
O dabar kaip rasti tas porą valandų paprasčiausiam pasiplepėjimui?“ - klausė karjerą po šio sezono baigti ketinanti dviratininkė.
***
Su V.Jekimovu R.Polikevičiūtę sieja ne tik dviračiai, bet ir pedantiškumas. Dėl tvarkos pamišusių sportininkų namuose kiekvienas daiktas turi savo vietą, o Rasa augina tik tas gėles, kurios nemeta lapų ir žiedų. Todėl Viačeslavo apartamentuose Ispanijoje ir Rasos bute Maskvoje daugiausia - kaktusų, nes jų priežiūra paprasta ir nereikia dažnai laistyti.
R.Polikevičiūtė stebisi olimpinio čempiono tvarkingumu. „Jis viską padaro taip, kaip reikia. Mūsų vyrai dažniausiai tokie, kad moterims reikia paskui juos lakstyti: tai ten numetė, tai ne ten padėjo. O Slava ne toks - žinau, kad jis viską padarys taip, kaip reikia, o kartais net geriau už mane. Jis daug ką daro pats - pats tvarko, pats valo, pats verda. Daug metų jis gyveno vienas, todėl viską moka“.
Namuose jie mažai kalbasi apie dviračių sportą.
„Gyvenimas per daug įdomus, kad apie dviračius kalbėtumės. Slava turi savo problemų dėl darbo, aš - savo, todėl ir nelendu jam į akis.
Mes ir be to turime ką veikti. Abu mėgstame keliauti. Man įdomu pamatyti, pažinti žmones. Vis bandau Slavą įkalbėti nuvažiuoti į Indiją, o jis atsikalbinėja: „Kvaila važiuoti, kad susirgtume kokiu drugiu, o paskui visą gyvenimą gydytumės. O aš sakau: „Bet kaip ten įdomu. Kodėl mes turėtume susirgti?“ - juokėsi R.Polikevičiūtė.
Dvynės Polikevičiūtės visada buvo nenuoramos, norėjo viską pažinti ir į pasaulį žvelgė atviromis akimis.
„Mes ir ant asilo jotume“, - neslėpė Rasa.
O V.Jekimovas kitoks - racionalesnis ir labiau viską apgalvojantis. Rasai net sunku buvo jį prikalbinti skristi į Egiptą, nes buvusi dviračių sporto žvaigždė ir šioje šalyje matė gausybę pavojų.
Nuskridęs džiaugėsi, nes atrado povandeninį pasaulį.
Bet nuvažiuoti iki piramidžių Rasa Viačeslavo neįkalbėjo - visos transporto priemonės Egipte olimpiniam čempionui atrodė pernelyg nepatikimos.
V.Jekimovas irgi turi svajonių. „Jis vis mane įkalbinėja iš Reuso dviračiais važiuoti į Malagą - kone per visą Ispaniją. Sustoti miesteliuose, juos apžiūrėti, pernakvoti. O aš kratausi: ne, tik ne dviračiu. Nors ką gali žinoti, kaip bus“, - svarstė R.Polikevičiūtė. Ji gimusi po Svarstyklių ženklu, todėl ne visada iš anksto žino, kaip pasielgs.
Bet tikrai žino, kad dabar jos širdis priklauso vyrui, kuris kažkada buvo nepasiekiama svajonė ir su kuriuo dabar nori nugyventi likusius metus. Nesvarbu, ar abu dar mins dviračio pedalus, ar vaikščios pasiremdami lazda.