Jau pusmetį su vėžiu kovojanti Nijolė Veličkienė savo sodyboje prie Margio ežero, Trakų rajone, kas rytą prabunda labai anksti ir eina pasitikti tekančios saulės, kuri jai teikia stiprybės.
Rytai būna vėsūs, tad verslininkė nebrenda basa per rasotą žolę, nors anksčiau grūdinimasis buvo vienas jos gyvenimo malonumų.
„Matyt, šią ligą man siuntė lemtis. Aš visada skelbdavau, kad esu sveika, maudydavausi šaltame vandenyje, grūdindavausi.
O gyvenimas mane pamokė, kad tai buvo mano puikybė. Nežinojau, kad esu negeležinė“, - „Lietuvos rytui“ sakė N.Veličkienė.
Pasitikusi tekančią saulę ir pasimėgavusi harmonija su gamta, šešiasdešimtmetė moteris mankštinasi, o po to maudosi Margio ežere.
Anksčiau ji maudynių sezoną pradėdavo jau balandžio mėnesį, šiemet - vėliau.
„Gydytojai man leido maudytis ežere, tik patarė nesušalti“, - paaiškino sveikos gyvensenos propaguotoja.
Sodybą prie Margio N.Veličkienė turi jau 33 metus. Nors ežerą gerai pažįsta, nerizikuoja jį perplaukti.
„Nemėgstu beprasmiškos rizikos ir savo artimiesiems neleidžiu šitaip rizikuoti.
Mano sūnus Liutauras turi lėktuvą. Aš pykstu, jei jis skraido žemai. Sakau sūnui: galima žūti dėl tėvynės ar gelbėjant kito žmogaus gyvybę, tačiau žūti iš kvailumo - netgi negarbinga“, - teigė N.Veličkienė.
Verslininkė neatrodo panaši į sunkią ligonę, nors šį pusmetį daug bendravo su onkologais, varstė Lietuvos ir užsienio ligoninių duris, ištvėrė chemoterapinį ir spindulinį gydymą.
Paskutinė spindulinės terapijos procedūra su narkoze jai buvo atlikta prieš dvi savaites. Atsakymo į svarbiausią klausimą, ar kova su vėžiu laimėta, dar reikia palaukti.
N.Veličkienė tiki, kad klastingą ligą pavyks įveikti. Ji neverkšlena ir nenori sulaukti gailesčio. Paklausta, kas suteikia jėgų kovoti su liga, pašnekovė atsakė: „Gamta, žmonės ir rūpesčiai“.
Ji planuoja ateitį, keliones, daug bendrauja su artimaisiais, draugais. Moteris nori būti visada užsiėmusi, nes veikla jai - gyvenimo variklis.
„Aš pradėjau skubėti gyventi, noriu dar daugiau veiklos, trokštu įprasminti save dvasiškai. Supratau, kad materialinės vertybės nėra labai svarbios. Daug svarbiau - palikti po savęs prasmingą pėdsaką“, - kalbėjo N.Veličkienė.
***
Anapus Atlanto gyvenantį lietuvių pianistą ir kompozitorių Gintautą Abarių sunki liga ne tik talžė, bet ir paskatino į gyvenimą pažvelgti nauju žvilgsniu, atrasti savyje slypinčią galią.
48 metų G.Abarius grūmėsi su gerklės vėžiu ir jį įveikė, nors JAV medikai, nustatę diagnozę, jam daug vilties nesuteikė. Jie atvirai pasakė, kad operuoti vėžį per vėlu, o gyventi lietuviui liko šešios savaitės.
Vienintelis gydymas, kurį JAV medikai skyrė pacientui, - chemoterapijos procedūros.
Praėjus kelioms savaitėms po chemoterapijos seanso, naktį pabudęs G.Abarius pajuto, lyg gerklėje kažkas būtų įstrigęs. Nuėjęs į vonią vyras atsikosėjo ir išspjovė auglį.
„Auglys buvo limfmazgyje ir tarsi vapsvų lizdas kabojo gerklėje.
Didžiausias stebuklas, kad jis nebuvo išplitęs į kitus organus“, - džiaugėsi G.Abarius.
Antrojo chemoterapijos seanso metu pavyko sunaikinti beveik visas vėžines ląsteles. Neseniai JAV medikai pacientui davė pažymą, kad jis yra visiškai sveikas.
Išsivadavęs iš ligos gniaužtų G.Abarius ėmė groti klasikos kūrinius. To nebuvo daręs pastaruosius 25 metus.
Kompozitorius dabar jaučiasi lyg gimęs antrą kartą, gavęs antrą šansą gyventi. Todėl jis nenori blaškytis. Gerokai susiaurinęs savo veiklos sritis, kūrėjas džiaugiasi vis daugiau laiko galintis praleisti prie fortepijono ir tarsi grįžęs į jaunystės laikus skambinti tai, kas jam labiausiai patinka.
JAV gyvenantis G.Abarius vis dažniau grįžta į Lietuvą.
Šį birželį G.Abarius beveik po dešimties metų pertraukos surengė pribloškiamą koncertą Vilniuje.
„Šis koncertas - mano aštuonerių metų svajonės išsipildymas“, - tikino G.Abarius.
Prieš tiek metų jis išvyko su šeima gyventi į Šiaurės Karoliną, esančią Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau tą birželio vakarą muzikas šventė ne tik sugrįžimą į Lietuvą - jis pristatė savo naują albumą „Džiaugsmo vartai“ - jo sugrįžimo į gyvenimą simbolį.
Daugiau kaip pusę šio albumo kompozicijų muzikas sukūrė grumdamasis su gerklės vėžiu.
Liga G.Abariui davė ir išmokė labai daug, to nesuteiktų joks universitetas.
„Pasikeitė vertybės ir gyvenimo prioritetai. Akimirksniu suvokiau, ko verti poelgiai, darbai, laimėjimai.
Liga suteikė daug skausmo, o jame gerai dega visa, kas yra beprasmiška. Dabar išmokau gyvenimą vertinti labiau negu sėkmę.
Dabar ramiai priimu bet kokią kritiką, išlieku laisvas nuo kitų nuomonių baimės“, - šią savaitę „Lietuvos rytui“ tvirtino G.Abarius.
Iš ligos gniaužtų išsivadavęs kompozitorius tiesia dar tvirtesnį tiltą į Lietuvą. Jo viešnagės Lietuvoje kaskart vis ilgės.
Pianistas netrukus dalyvaus Vilniuje rengiamame Kristupo vasaros festivalyje. Gerbėjai jį išvys ir Pažaislio festivalyje, vyksiančiame Kaune.
***
Vėžys - neįkainojama patirtis, kurios įgijo ir ja viešai dalijasi vilnietis aktorius Dalius Mertinas.
„Ką davė liga, ko išmokė? Į šiuos klausimus man nelengva atsakyti, nes pamokos tęsiasi. Negaliu užmiršti ligos, su kuria grūmiausi. Apie ją pagalvoju kiekvieną rytą keldamasis iš lovos“, - patikino D.Mertinas.
Medikai aktoriui prieš penkerius metus konstatavo limfos vėžį. Net ir prabėgus nemažai laiko, įveikęs sunkią ligą D.Mertinas iki šiol negali užmiršti šios diagnozės.
Su negailestinga liga grūmęsis kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko žentas D.Mertinas dabar trykšta puikia nuotaika, nuo jo veido nedingsta šypsena: „Mokausi gyventi įdomiai“.
Aktorius į savo kasdienybę įsileido daugiau pramogų: dalyvavo televizijų projektuose „Lietuvos šokių dešimtukas“, „Žvaigždžių duetai“.
„Džiaugiuosi, jog gyvenu“, - dalyvavimą televizijų konkursuose apibūdino D.Mertinas.
Liga aktorių išmokė tarsi užsiprogramuoti gerą nuotaiką. Išsiugdyti pozityvų mąstymą jam taip pat padėjo psichologinės treniruotės, kurių mokėsi dar studijų metais.
Pobūviuose D.Mertinas visuomet būna linksmas. Jis su daugeliu pažįstamų sveikinasi, šypsodamasis juos kalbina, pasiteirauja, kaip sekasi, kas gero.
Nors kartais vyrą ir be priežasties apima liūdesys, jis neleidžia, kad liūdna nuotaika jį užvaldytų. Tuomet Dalius pagalvoja apie ką nors gražaus. Bet jam ne visada pasiseka apsisaugoti nuo neigiamų emocijų.
„Praėjusią savaitę mirė mano bičiulė Jolita (onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė J.Dvareckienė. - Red.). Su ja esame gulėję vienoje ligoninėje - mus buvo užklupusi ta pati liga. Išgirdus apie jos netektį, mane prislėgė širdgėla“, - kalbėjo D.Mertinas.
Aktorius kartais suvaidina aplinkiniams, kad jam yra linksma, nors tuomet širdį drasko nemalonūs išgyvenimai.
„Nuolat gyventi su neigiamomis emocijomis būtų sunku. Prasta nuotaika gali užvaldyti ne tik dvasią, bet ir pakenkti sveikatai.
Dainų ir šokių projektuose dalyvavau, kad pasisemčiau kuo daugiau gerų emocijų“, - tvirtino pašnekovas.
Susigrūmęs su limfos vėžiu aktorius savo valgiaraštį dar labiau papildė daržovėmis.
D.Mertinas pamėgo iš brokolių ir špinatų ruošiamus valgius. Tačiau jis atsisakė mėsos ir alaus.
Liga aktorių išmokė dažniau tikrintis sveikatą: „Nemėgstu vizitų pas gydytojus. Bet esu nusistatęs datas, kada pas juos reikia apsilankyti. Pasitikrinus sveikatą man ramiau“.
***
Kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas taip pat buvo atsidūręs onkologų rankose.
Problemų dėl prostatos vėžio turėjęs aukštas politikas 2006 metais gydėsi Vilniaus universiteto Onkologijos institute.
A.Brazauskui visą mėnesį vakarais buvo atliekamas spindulinis gydymas.
2008-ųjų žiemą dėl rimtų sveikatos sutrikimų politikas dvi paras praleido Vilniaus universiteto Santariškių klinikose.
„Vasario mėnesį jūs patekote į ligoninę, buvo atlikti sveikatos tyrimai, įtariama melanoma (odos vėžys). Ar ši diagnozė pasitvirtino?“ - „Gyvenimo būdas“ paklausė A.Brazausko.
„Viską ištyrė ir padarė, ką reikia. Skambinkite gydytojams. Juk ne aš diagnozuoju ligas.
Esu toks sveikas, koks gali būti sveikas kiekvienas 75 metų sulaukęs žmogus“, - atsakė politikas.
Ligų užkluptas A.Brazauskas su jomis grūmėsi padedamas žmonos Kristinos. Sostinės viešbučio „Crowne Plaza Vilnius“ bendrasavininkė 59-erių K.Brazauskienė savo sutuoktinį globoja lyg angelas sargas. Ji - turiningo jųdviejų laisvalaikio, kuris padeda užmiršti išgyventą įtampą patekus į onkologų rankas, iniciatorė.
„Kol jis buvo aktyvus politikas, turėjo daug atsakingų darbų, įsipareigojimų šaliai, apie save negalvojo.
Jis savęs netausojo. Tuomet ir užklupo liga. Ji įveikta, todėl net ir namuose apie ją nekalbame, jos neprisimename.
Dabar viskas yra gerai: stengiamės kartu smagiai leisti laisvalaikį“, - patikino K.Brazauskienė.
Dabar A.Brazauskas kasdien pusdienį skiria susitikimams arba informacijos apie šalies ekonomiką bei statybas analizei. K.Brazauskienė verslo reikalams dažniausiai taip pat skiria pusdienį. Po to abu derina bendrą laisvalaikį.
„Algirdas - aktyvus pensininkas.Jis gyvena panašiu ritmu kaip ir anksčiau, tiktai neturi įsipareigojimų tautai. Todėl jo gyvenimas tapo ne toks intensyvus.
Laisvalaikiu mums irgi netrūksta veiklos.
Algirdas prieš keletą dienų buvo medžioklėje, nušovė šerną.
Praėjusį savaitgalį buvo kelios linksmos progos - artimų draugų gimtadieniai ir Algirdo proanūkės krikštynos“, - apie malonių užsiėmimų paįvairintą savo ir sutuoktinio kasdienybę pasakojo K.Brazauskienė.
Verslininkė sutuoktinį užkrėtė savo pomėgiu - žvejyba.
Taiklia ranka medžioklėse garsėjantis A.Brazauskas su žmona vakarus kartais leidžia su meškerėmis prie tvenkinių Kenos kaime, Vilniaus rajone.
Pora, kaip ir kasmet, liepos viduryje poilsiaus Nidoje. Pajūryje jie bus mėnesį. Per tą laiką juos aplankys vaikai ir anūkai su šeimomis.
Brazauskai jau dabar laukia plaukiojimų nuosava jachta, žvejybos ir maudynių jūroje.
„Kartais pasidžiaugiame, kad Algirdas nebeina aukštų pareigų, kad nebeliko įtampos. Tai - smagus jausmas. Dėl to pagerėjo jo miegas.
Negalime sakyti, jog be intensyvios veiklos mums dabar liūdna“, - patikino K.Brazauskienė.
Onkologinė liga dar labiau tausoti laiką paskatino ir folkloro dainininkę Veroniką Povilionienę.
61-erių atlikėjai pernai liepą buvo atlikta dešiniosios krūties operaciją. Po chemoterapijos seansų jai nuslinko plaukai.
Vilnietė dainininkė buvo priversta puoštis prie galvos prigludusiomis kepuraitėmis.
Su liga susigrūmusi moteris neprarado optimizmo ir tikėjimo, kad pasveiks.
V.Povilionienei nebuvo kada liūdėti, jog tenka galynėtis su klastinga liga. Dainininkė derino gydymąsi su jai daug džiaugsmo teikiančiais koncertais.
„Dievulis taip suderino, kad dėl gydymo procedūrų man neprireikė atidėti nė vieno renginio“, - tvirtino viena garsiausių šalyje folkloro atlikėjų.
Krūties vėžys nepažabojo V.Povilionienės veržlumo. Kovodama su liga ji organizavo renginius, neatsisakė gastrolių užsienyje.
Šiuo metu V.Povilionienė yra išvykusi į JAV.
Moteris Čikagoje mėnesiui įsikūrė lietuvių išeivių vaikų stovykloje. Atlikėja ne tik juos moko lietuviškų dainų, bet ir koncertuoja.
Tačiau jos ramybės uostu visuomet buvo namai, artimieji. V.Povilionienė, susigrūmusi su krūties vėžiu, išmoko džiaugtis kasdienybe ir gamta.
Ją džiugina ir lietus, ir saulė, besikeičiantys metų laikai.
„Man malonu ruošti valgį, sapnuoti gražius sapnus. Jei aplanko geri sapnai, jais tikiu. Jeigu blogi, vadinasi, ne mano“, - gyvenimo džiaugsmu dalijosi pašnekovė.