Choreografinių projektų teatro „Vilniaus baletas“ vadovas 52 metų Jurijus Smoriginas - populiarus televizijos žmogus. Bet jo brolis kaunietis Viktoras Smoriginas nė už jokius pinigus nenorėtų būti garsenybė, į kurią gatvėje atsigręžtų smalsūs praeiviai.
Kauno muzikinio teatro budėtojas 57 metų V.Smoriginas kandžiomis replikomis ir šmaikštumu nenusileidžia televizijoje išgarsėjusiam choreografui. Susitikę abu broliai mėgsta vienas kitą patraukti per dantį, tačiau jiedu niekada nesipyksta.
„Abu esame karštakošiai, nes mėgstame teisybę. Ją įrodinėjame vienas kitam, o ne viešose vietose - troleibuse, parduotuvėje. Ten nemandagu rėkauti, nes gali patekti į policiją ar beprotnamį“, - šmaikštavo V.Smoriginas.
Nors Viktoras už Jurijų yra vyresnis, jaunėlis mėgsta vyresniajam patarinėti ir vadovauti. Viktoras paiso Jurijaus nuomonės, paklūsta jo valiai, nes brolis jam - autoritetas.
Viktoras Jurijų autoritetu laiko dėl to, kad brolis yra daugiau matęs pasaulio negu jis.
J.Smoriginas vyresnėliui ne kartą tiesė pagalbos ranką ir traukė iš girtuoklystės liūno.
Per girtavimą V.Smoriginas išsiskyrė su žmona, buvo praradęs darbą. Bedarbį brolį pinigais šelpė J.Smoriginas.
„Jei giminėje atsiranda blogybių, rengiamas šeimos teismas. Tokį teismą man yra surengęs Jurijus su savo žmona Dalia. Jie mane moralizuodavo klausdami, kas man svarbiau - palaidas gyvenimas ar jie. Nedvejodamas atsakydavau, kad man svarbiau ne gėrimas, o artimieji.
Neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi, jei manęs būtų išsižadėję artimieji, mes nebendrautume ar jiems tektų manęs gėdytis“, - patikino V.Smoriginas.
Viktoras įsitikinęs: kad ir kaip aukštai karjeros laiptais būtų pakilęs Jurijus, jiedu vienas į kitą visada galės atsiremti, vienas iš kito išgirsti paguodos žodį.
„Mano ir brolio vaikystė buvo vargana, todėl nuo mažens vienas prie kito glaudėmės.
Vaikystėje matėme girtaujantį tėvą. Jis mušdavo mūsų motiną. Ar galite įsivaizduoti, kaip mums, mažiems, buvo skaudu ir sunku? Su broliu matėme skurdų gyvenimą, todėl tapome labai artimi“, - tvirtino V.Smoriginas.
Viktoras iš tėvo perėmė tai, kas blogiausia.
„Mano gyvenimas buvo palaida bala. Aš, kaip ir tėvas, girtavau, rūkiau, o Jurijus neturi žalingų įpročių. Tuo jis panašus į mūsų jau anapilin išėjusį senelį, motinos tėvą“, - teigė V.Smoriginas.
Viktoras dabar dėkingas Jurijui, kad jis ne tik ištraukė jį iš blogybių liūno, bet ir neatstūmė.
V.Smoriginas - jaunesnio brolio talento gerbėjas. Viktoras nepraleidžia J.Smorigino baleto premjerų, televizijos laidų, kuriose jis dalyvauja.
J.Smoriginas įtraukė brolį ir į savo bičiulių būrį. Viktoras pažįsta garsių dainininkų, aktorių, šokėjų.
„Mūsų motina, Valentina Lisauskaitė, buvo Kauno muzikinio teatro balerina. Turbūt todėl mus, abu jos vaikus, scena ir užkulisiai traukia“, - kalbėjo V.Smoriginas.
Seserų būna atlaidžių, užjaučiančių, guodėjų ir net pamokslautojų. Tačiau reta smarkiu charakteriu prilygtų Stasei Maurušaitienei, vyriausiajai 52 metų Antano Sireikos, „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos trenerio, seseriai ir Pakruojo šašlykinės savininkei.
„Kai Pakruojyje ėmiausi verslo, tikrintojai grasindavo: atsidursi Panevėžio moterų kalėjime!
Aš jiems atkirsdavau: Panevėžys man bus sanatorija, palyginti su gyvenimu, kurį jūs man nuodijate!“ - kalbėjo karinga moteris.
58-erių pakruojietė tikino, kad iš jos šašlykinės visi geravaliai žmonės išeina sotūs, tačiau už nosies vedžiojama ji nėra leidusis nė karto.
S.Maurušaitienė išdėstė garbingo verslo principus: nekąsk, nekeršyk ir liežuvį laikyk už dantų. Šito ji išmoko dirbdama prekybininke.
Pakruojietė mano, kad versle labiausiai gelbsti tiesumas ir atvirumas: „Visi žino, kad savo žodį ištesėsiu. Aš ne iš tų, kurias myli vyrai. Bet jie mato, kad su manimi lengva tvarkyti reikalus.
Švelni moteris verslo neįsuks - tam reikia kiaušinių“.
„Gal garsusis brolis parėmė jūsų verslą, kad taip tvirtai jaučiatės?“ - pasiteiravau.
„Antanas prieš penkiolika metų nebuvo žvaigždė, kad galėtų padėti! Mūsų giminėje galioja taisyklė: vienas į kito reikalus nesikišti. Mano verslas - šašlykai, brolio - krepšinis.
Susitikę šiltai bendraujame, bet apie reikalus - nė žodžio“, - teigė vyriausioji A.Sireikos sesuo Stasė.
Jauniausioji Sireikų sesuo 47 metų Vitalija gyvena Verbūnų kaime su 87 metų motina Bronislava.
Motina jauniausiajai dukrai padėjo auginti vaikus, dabar ši slaugo ją, sunkiai vaikštančią.
„Sireikų giminėje lyderiauja moterys. Aš anksti šeimos vairą paėmiau į savo rankas. Vaikystėje pliekdavau Antaną diržu, kad mokytųsi.
O Antanas turėjo pedagogo gyslelę ir rodė pavyzdį, kaip elgtis su žmonėmis“, - pasakojo moteris.
Kai A.Sireika rinkosi profesiją, Stasės vyras Rimvydas patarė jam gyvenimą susieti su krepšiniu, o ne futbolu. Vyrai iki šiol tebėra draugai, vienas kitą gerbia.
„Kai aš tekėjau, Antanui tebuvo dvylika metų. Dabar mano brolis - visos giminės pasididžiavimas“, - kalbėjo pašnekovė.
Trijų kelių sankirta šalia Pakruojo, vedanti į Pasvalį, Panevėžį ir Šiaulius, nuo seno garsėjo apleistu milicijos, o vėliau - policijos postu. Aplink jį vešėjo piktžolės.
Kai judrioje sankryžoje S.Maurušaitienė įkūrė šašlykinę, ši vieta pagaliau buvo sutvarkyta.
A.Sireika pas vyriausiąją savo seserį į šašlykinę prie Pakruojo užsuka po sėkmingų rungtynių, per giminės jubiliejus.
„Brolis kiekvienąsyk čia tikisi pailsėti, tačiau nepavyksta. Kaimynai ir nuolatiniai lankytojai prašo iš anksto pranešti, kada Antanas atvažiuos. Jei nepasakysiu, labai įsižeis“, - prisipažino šašlykinės savininkė.
Nors sesers šašlykinės virtuvė garsėja įdomiu valgiaraščiu, A.Sireika renkasi vis tą patį patiekalą.
„Atneši Antanui puikiausią kepsnį, o jis kiekvienąkart išpučia akis: „O kur šašlykai?!“ Kartais net pikta: ruošiame tiek skanėstų, o jis nori vis to paties“, - guodėsi sesuo.
S.Maurušaitienė šašlykinėje, savo darbo kabinete, turi brolio dovanotus vardinius krepšinio marškinėlius. Ant jų parašyta: „Sesei - 55“. Juos moteris parodo tik artimesniems svečiams.
„Negaliu kiekvienam rodyti. Kai aš švenčiau 55 metų jubiliejų, svėriau 30 kilogramų daugiau. Dabar laikausi dietos ir laukiu, kol Antanas padovanos mažesnius marškinėlius“, - pokštavo trenerio A.Sireikos sesuo.
Į šašlykinę įėjęs lankytojas pirmiausia pamato garsiojo brolio diplomus ir garbės raštus. Jie sukabinti palubėje priešais įėjimą.
Ar sesuo žiūri visas krepšinio rungtynes, kuriose žaidžia brolio vadovaujama komanda?
„Tai kankynė, gadinanti nervus. Įsijungiu tik pradžią ir pabaigą pasižiūrėti į brolio veidą. Jeigu pamatau brolį išbalusį, tuoj pat išjungiu televizorių, nes ir man širdį suskausta“, - aiškino pakruojietė.
Moteris į krepšinį žiūri tik kaip į brolio pragyvenimo šaltinį.
Vyriausioji A.Sireikos sesuo verslo išbandymus atlaiko lengviau nei brolio treniruojamų komandų varžybas.
Generalinio prokuroro pavaduotoją 44 metų Gintarą Jasaitį sesuo Nijolė mėgsta palepinti čekišku guliašu ir vyno ar migdoliniais sausainiais.
Vilniuje, Čekijos ambasadoje, virėja dirbanti 49-erių N.Jasaitytė į tėvų namus atvykstančio vienintelio savo brolio ir jo šeimos visuomet laukia priruošusi vaišių.
Čekijos ambasados virtuvėje keturiolika metų besisukanti Nijolė namiškiams dažnai verda ar kepa šios šalies tradicinius valgius, kepinius. Daugiausia pagyrų Nijolė išgirsta ne tik dėl čekiško plovo, bet ir kniedlikų, orkaitėje iškepto karpio.
„Brolis, prieš vykdamas į svečius, kartais paklausia, kas bus pietums“, - pasakojo N.Jasaitytė.
Nijolę šis klausimas pamalonina. Moteriai jis skamba kaip jos kulinarinių sugebėjimų įvertinimas ir pagyrimas.
Vilniečiai Nijolė ir Gintaras Jasaičiai - skirtingų charakterių. Jų laisvalaikio pomėgiai taip pat skiriasi.
„Jis - lėtas, ramus, o aš - priešingybė jam. Esu karštakošė“, - patikino pašnekovė.
Nijolė laisvalaikiu dažniausiai skaito knygas, o Gintaras mėgsta žvejoti, leistis parašiutu.
Seserį ir brolį sieja tik motinos sodas, kuriame jie vasarą susitinka padirbėti ir pailsėti.
Generalinio prokuroro pavaduotojo sesuo įsitikinusi, jog brolis karjeros aukštumų pasiekė kantriai dirbdamas.
„Gintaras charakteriu ir išore labai panašus į amžiną atilsį mūsų tėvą, dirbusį prokuroru.
Vaikystėje Gintaras palįsdavo po tėvo darbo stalu ir sakydavo: „Būsiu prokuroras“. Aš nesekiau nei tėvo, nei motinos, medikės, pėdomis. Pasirinkau tokią profesiją, kuri man labiausiai tinka“, - aiškino N.Jasaitytė.
Susitikę Gintaras ir Nijolė retai kalbasi apie darbus.
Jasaičių šeimoje galioja nerašyta taisyklė, jog susitikus reikia maloniai leisti laiką, o ne dalytis darbo rūpesčiais.
Bet G.Jasaičio šeima praeityje yra patyrusi išgyvenimų dėl jo profesinės veiklos.
Jų šeimą labiausiai palietė „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės sušaudymas 1994-ųjų rudenį.
„Gintaras tyrė žurnalisto Vito Lingio nužudymo bylą. Mes jo per daug apie tyrimą neklausinėjome. Bet tuo metu jis mus perspėjo, kad vėlai vakarais vengtume vaikščioti po miestą, vieni neatsidurtume lifte“, - apie tuomet didelio atgarsio sulaukusios bylos užkulisius pasakojo N.Jasaitytė.
Nijolė įsitikinusi, jog ji dirbti prokuratūroje, kaip Gintaras, negalėtų. Moteris džiaugėsi, kad jos darbas - ne toks atsakingas kaip brolio.
„Jis ramiai kalba. Kalbėdamas pasveria kiekvieną žodį. Aš tokioms pareigoms tikrai netikčiau - prikalbėčiau, ko nereikia“, - juokėsi N.Jasaitytė.
Kulinarė džiaugėsi ir tuo, kad ji nėra tokia garsi kaip brolis, kad gatvėje jos neatpažįsta praeiviai.
„Kartą kavinėje per televizorių išvydau reportažą, kuriame kalbėjo Gintaras. Aplinkiniai jį stebėjo, aptarinėjo. Man toks visuomenės dėmesys nepatiktų“, - patikino pašnekovė.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis ledo ritulininkas 30 metų Dainius Zubrus savo vyresnį brolį Audrių vadina geriausiu draugu.
Broliai dalijasi rūpesčiais, paslaptimis ir kartu leidžia laisvalaikį.
Klubo „New Jersey Devils“ ledo ritulininkas D.Zubrus Naujajame Džersyje nuosavame name gyvena su sužadėtine Nathalie, sūnumi Tomu, dukterimi Emma ir broliu Audriumi.
„Savaime susiklostė, jog esu arti brolio“, - tikino nuo 1997-ųjų JAV gyvenantis A.Zubrus.
Arenos „Prudential Center“ prekybos vadybininkas 32 metų A.Zubrus išore, pomėgiais ir charakteriu yra panašus į savo garsųjį brolį.
Buvęs ledo ritulininkas A.Zubrus, nors tokių sporto aukštumų ir nepasiekė kaip Dainius, nesijaučia esąs jo šešėlyje. Audriui ledo ritulys yra viena mėgstamiausių sporto šakų, todėl jis ir pasirinko vadybininko darbą arenoje, kurioje dažnai rungtyniauja „New Jersey Devils“.
Audrius šioje arenoje stebi kiekvienas rungtynes, kuriose žaidžia Dainius. Po sėkmingų varžybų broliai, grįžę namo, rūko cigarus ir dalijasi varžybų įspūdžiais.
„Cigarus namo kieme traukiame, kai yra apie ką kalbėtis arba pokalbis yra ne visai lengvas. Mums tai tapo brolišku ritualu“, - sakė Audrius.
Nuvykę atostogų į Kanados miestą Monrealį, kuriame Dainius turi nuosavą namą, broliai traukia į golfo laukus. Jiedu mėgsta leisti laiką prie televizoriaus - abu brolius visuomet prikausto „Formulės 1“ rungtynės.
Tvirto jųdviejų draugiško ryšio šaknys siekia vaikystę.
„Tarp mūsų tėra dvejų metų skirtumas, todėl nuo mažens esame artimi. Vaikystėje visur, kur ėjau, vedžiausi jį. Būdami moksleiviai kartu lankėme ledo ritulio ir teniso treniruotes, žaidėme futbolą“, - teigė A.Zubrus.
Elektrėnuose gimę ir augę broliai neatitolo, kai Dainius prieš vienuolika metų įsitvirtino JAV. Tuomet paskui jaunėlį į Ameriką leidosi vyresnysis.
A.Zubrus, Filadelfijos valstijoje įgijęs sporto vadybininko specialybę, JAV visuomet dirbo ledo ritulio srityje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Audrius įsikurdavo arba Dainiaus name, arba nuomodavo butą arti jo namų.
„Dainius turi sužadėtinę, vaikų, bet ir su manimi nori kartu būti. Jis man pats siūlė vykti paskui jį, susirasti darbą ten, kur jis įsikuria.
Mes vienas kitam neatsibostame, o šiuo metu gyvendami po vienu stogu nejaučiame trinties“, - patikino pašnekovas.
Sužadėtiniai Nathalie ir Dainius savo atžalas patiki prižiūrėti ne kam kitam, o Audriui.
„Savo vaikų neturiu, bet juos moku prižiūrėti: prausti, valgydinti, sauskelnes keisti“, - tvirtino A.Zubrus.
D.Zubrus broliui yra minėjęs, jog norėtų, kad jis taptų arba penkiamečio Tomo, arba pusantrų metų Emmos krikštatėviu. Bet Dainius ir Nathalie kol kas neprisiruošia nei savo vestuvėms, nei vaikų krikštynoms.
„Esu viengungis. Man tinka viengungiškas gyvenimas, kol dar nesuradau moters, kuri galėtų tapti mano sužadėtine. Juk visą gyvenimą negyvensiu su Dainiumi jo namuose. Bet visuomet norėtųsi turėti savo namus šalia jo“, - tikino A.Zubrus.
Vilnietės seserys Greta ir Anželika Cholinos - taip pat neišskiriamos nei darbe, nei laisvalaikiu.
Išvaizda panašios moterys - lyg dvynės. Kasdien jos daug laiko praleidžia kartu. Bet jų buitis - ne bendra. Seserys turi atskirus butus ir viena pas kitą mėgsta svečiuotis.
Vilniaus senamiestyje pasigirdus galingo motociklo „HarleyDavidson“ riaumojimui gali nesigręžiojęs atspėti, kad ant jo sėdi seserys Cholinos.
Šio plieninio žirgo savininkė 29-erių G.Cholina į keliones juo visuomet leidžiasi su aštuoneriais metais vyresne seserimi.
Garsiai choreografei A.Cholinai ir jos įkurto šokio teatro direktorei G.Cholinai „HarleyDavidson“ - nepamainoma transporto priemonė tiek nuvykti į sostinės Senamiesčio kavines, tiek į pajūrį.
Pasibaigus teatro sezonui, seserys dažnai sėda ant motociklo ir dumia iš miesto.
Vasarą Cholinų maršrutai driekiasi į Palangą arba Nidą. Į pajūrį Greta vežasi jėgos aitvarą, kuriuo skrieja jūros bangomis.
Kai sesuo lenktyniauja jūroje su vėju, Anželika ją seka akimis.
Choreografei patinka stebėti sesers šokį su aitvaru jūroje. Tai prilygsta nuostabiam paveikslui.
Grožėdamasi šiuo paveikslu A.Cholina kaskart jaudinasi dėl sesers sklandymo jūroje.
„Jos pomėgis - pavojingas. Tačiau žinau, kad Greta jaučia savo galimybes. Ji kaskart pamatuoja jėgas. Sesuo nesiekia savo pasirodymais jūroje ką nors nustebinti“, - teigė Anželika.
Gretos triukai jūroje sesers neįkvėpė pabandyti valdyti jėgos aitvarą.
Choreografei labiau patinka ramybė, kurią skleidžia pajūrio vėjas, į krantą besiritančios bangos.
Kol Greta jūros bangomis skrieja pasikinkiusi vėją, Anželika paplūdimyje mėgaujasi saule, maudosi jūroje, stebi žmones.
Vilnietę dainininkę Astą Pilypaitę, išsiskyrusią su sutuoktiniu atlikėju Linu ZareckuChoru, guodžia jos jaunesnioji sesuo Gintarė.
Bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ kasos operacijų grupės vadovė ir paslaugų pardavimo vadybininkė 34 metų G.Pilypaitė taip pat išgyveno skyrybas. Todėl abi seserys, turinčios panašios patirties, viena kitą supranta ir be žodžių.
Abi vilnietės seserys dalijasi ne tik skyrybų skausmu, bet ir motinystės džiaugsmais.
37 metų A.Pilypaitė augina dvi dukteris, o jos sesuo Gintarė - sūnų. Tarp seserų pirmagimių - pusantrų metų skirtumas, todėl ir motinas, ir jų atžalas sieja panašūs interesai.
„Vis labiau tampame artimesnės. Esame jausmingos, viena kitai atveriame širdį. Dalijamės rūpesčiais: viena kitos vaikus prižiūrime“, - patikino G.Pilypaitė.
Asta ir Gintarė - panašios išvaizdos. Moterų balso tembras taip pat yra beveik vienodas. Jos netgi panašiai juokiasi.
Seserys mėgsta keistis drabužiais, papuošalais.
A.Pilypaitė neseniai nusipirko sijoną, kuris labai patinka Gintarei. Ši nuskubėjo į tą pačią parduotuvę, bet tokio sijono jau neberado. Asta pažadėjo Gintarei, jog retkarčiais paskolins jai patinkantį rūbą.
Gintarė pobūviuose dažnai išgirsta svečių replikų: „Jūs man kažkur matyta“. Kai kurie žmonės tikina, kad ji panaši į populiarią dainininkę A.Pilypaitę. Smalsuoliai spėlioja, ar Gintarė nėra neseniai šlagerių karaliene tituluotos A.Pilypaitės giminaitė.
Gintarė iš tokių situacijų neretai išsisuka sakydama, kad galbūt ir panaši į popdainininkę. Bet ji nesigiria esanti atlikėjos sesuo.
„Jei smalsuoliams kaskart atsakyčiau, kad esu A.Pilypaitės sesuo, jie nesiliautų klausinėję ne tik apie ją, bet ir apie kitus dainininkus. Juk visiems labai įdomu žinoti apie pramogų verslo virtuvę, intrigas. Nemėgstu kitiems pasakoti apie scenos užkulisius, garsenybių gyvenimą“, - tvirtino G.Pilypaitė.
Gintarė nesigiria esanti dainininkės sesuo dėl to, kad ji norėtų, jog nauji pažįstami ją vertintų ne kaip garsenybės giminaitę ar lygintų su ja.
„Norėčiau, kad mane žmonės priimtų tokią, kokia esu aš, o ne ji.
Noriu būti savimi, o ne sesers šešėlyje“, - tvirtino G.Pilypaitė.
Vilniaus centre esančiame kazino dirbanti Gintarė taip pat ilgai niekam neprasitarė turinti garsią seserį.
„Savo darbe aš irgi esu žvaigždė. Sulaukiu daug klientų dėmesio, man gerai sekasi darbas.
Kiekvienas žmogus randa savo kelią. Astai vienoks, man - kitoks. Todėl nekonkuruojame, kuri yra garsesnė.
Kai grįžtame pas tėvus, tenka dalytis namų ruošos darbus. Tuomet ir aš Astai primenu, jog namuose visi esame lygūs.
Tėvas sykį iš mūsų pasišaipė: „Kaip sunku gyventi su dviem žvaigždėmis“, - tvirtino G.Pilypaitė.