Šiuo metu NBA tarptautinių operacijų vadybininku dirbantis A.Karnišovas nusijuokia: „Aš nesu agresyvus žmogus. Svarbiausias mano naujosios veiklos tikslas - sveikata. Kad nepriaugčiau daug kilogramų ir nereikėtų pirkti naujų kostiumų“.
Jeigu taip, 37-erių vyras kostiumų parduotuves galėjo aplenkti pastaruosius dvejus metus. Tiek laiko jis sportuoja MMA („Mixes martial arts“). Tai - mišrūs kovos menai, vienijantys apie 40 skirtingų kovos būdų: dziudo, tekvondo, tradicinę karatė, sambo, brazilišką džiudžitsu, aikido, Tailando boksą ir daugybę kitų.
Būdamas trylikametis paauglys A.Karnišovas jau mokėjo elgtis su kamuoliu, bet jam rūpėjo ne tik krepšinis.
Vilniuje augęs jaunuolis visa galva buvo paniręs ir į Rytų mišrių kovų stilių, kurio pradininkas buvo garsus aktorius Bruce'as Lee.
„Dažniausiai treniruodavausi pasislėpęs namie, nes tais laikais Sovietų Sąjungoje tokiais dalykais nebuvo leidžiama užsiimti.
Vienu metu net svarsčiau, ką pasirinkti - ar kovų sritį, ar krepšinį.
Vis dėlto pasirinkau krepšinį“, - daugiau nei dvidešimt metų atgal mintimis persikėlė A.Karnišovas.
Gal B.Lee tada prarado įpėdinį, bet Lietuva įgijo nuostabų krepšininką.
1992-ųjų Barselonos ir 2000-ųjų Atlantos olimpiadose A.Karnišo vas padėjo mūsų šalies rinktinei iškovoti bronzą, o 1995-ųjų Europos čempionate Atėnuose - sidabrą.
1996 metais FIBA pripažino lietuvį geriausiu Europos krepšininku.
Tačiau prieš šešerius metus A.Karnišovas dėl nusidėvėjusių kelio kremzlių baigė profesionalo karjerą.
Nors tuo metu puolėjas dar rungtyniavo viename pajėgiausių Europos klubų - „Barcelona“, būdamas 31 metų lietuvis panoro iš krepšinio pasitraukti savo kojomis, o ne invalido vežimėliu.
Baigęs krepšininko profesionalo karjerą A.Karnišovas įsikūrė Niujorko pašonėje esančiame Naujajame Džersyje. Šeima ten turi namą.
A.Karnišovas kartais pasiduodavo bičiulių įkalbinėjimams drauge pamėtyti į krepšį, truputį parungtyniauti. Bet galiausiai padėjo tašką.
„Paskutinį kartą krepšinį žaidžiau prieš dvejus metus. Net su draugais neberungtyniauju. Mintyse atrodydavo, kad vis dar galiu, tačiau fiziškai buvo per sunku.
Kol žaisdavau, viskas atrodydavo gerai, bet paskui tris dienas reikėdavo ledais šaldyti kelius - pasekmės buvo liūdnos, tad reikėjo ieškoti ko nors nauja“, - prisipažino buvęs krepšininkas.
Ko nors nauja A.Karnišovui reikėjo, nes naujų darbų karuselė įsisuko pašėlusiu greičiu.
Garsioje Niujorko 5-ojoje aveniu įkurtame NBA biure lietuviui tenka svarbios pareigos: rūpintis NBA rungtyniaujančiais užsieniečiais, spręsti įvairias jų problemas, įvairiuose žemynuose rengti sporto stovyklas gabiausiems jauniems krepšininkams. Vykdyti kovos su AIDS, labdaros programas, rasti joms rėmėjų.
„Aš daug dirbu ir dažnai reikia keliauti į komandiruotes užsienyje. Todėl man reikia atsipalaidavimo.
Per dieną bent valandą iš širdies atsiduodu naujai veiklai. Psichologinis poveikis - labai geras“, - tvirtino A.Karnišovas.
Dėl kelio traumų buvęs krepšininkas nebegali bėgioti savo malonumui, o mišrūs kovos menai padeda išlaikyti sportinę formą ir atitrūkti nuo darbų.
„Tai - sportas, kuris man suteikia viską, - teigė A.Karnišovas. - Gal skamba keistai, kad dėl traumų negalėdamas žaisti krepšinio užsiimu kita kontaktine sporto šaka. Tačiau aš labiau domiuosi treniruočių specifika, technika bei poveikiu širdžiai ir sielai“.
MMA kovotojai dažnai remiasi ne visais, bet keliais kovos būdais, kurie labiausiai tinka pagal kūno sudėjimą arba kurį nors kitą parankumo kriterijų. A.Karnišovas saugosi sužeidimų, todėl labiau gilinasi į tekvando - šiame daugiausia smūgiuojama kojomis.
Buvęs krepšininkas laimingas, kad mišriais kovos menais gali užsiimti su visa šeima - žmona Gina bei sūnumis Ericu ir Michaelu.
Namuose Karnišovai turi įsirengę sporto salę, taip pat važiuoja treniruotis į klubą. Ten sūnūs sportuoja vaikų, A.Karnišovas su žmona - suaugusiųjų grupėse.
Šešerių metų Ericas ir ketverių Michaelas vis dažniau čiumpa ir krepšinio kamuolį.
Jų tėvas mano, kad anksčiau ar vėliau berniukai pradės žaisti krepšinį, o MMA suteikia tvirtus pamatus prieš nusprendžiant, kurią sporto šaką vaikai pasirinks ateityje.
„Vaikų koordinacijai ir drausmei šis sportas labai tinka, nes jie klauso mokytojo ir tampa labiau pareigingi“, - džiaugėsi A.Karnišovas.
Savo mokytojo nurodymus paklusniai vykdo ir pats A.Karnišovas. Net 24 metus krepšinį kone kasdien žaidęs vyras yra įpratęs sunkiai treniruotis, todėl instruktoriai jam priekaištų neturi.
Už pastangas treniruotėse A.Karnišovas nusipelnė mėlynojo diržo - pagal MMA taisykles meistriškumas turi kelias pakopas, o jos žymimos skirtingų spalvų diržais.
Mėlynasis reiškia, kad lietuvis jau yra pusiaukelėje labiausiai vertinamo juodojo diržo link.
Amerikoje A.Karnišovas nėra taip gerai žinomas kaip savo gimtinėje ar kitose Europos šalyse.
Prieš save išvydę 204 cm ūgio sportiškos išvaizdos lietuvį amerikiečiai dažnai klausdavo, ar šis nėra bandęs žaisti krepšinio.
Dukart olimpinis prizininkas įpratęs kukliai paaiškinti: „Žaisdavau, bet anksčiau“.
Kovų sporto salėje amerikiečiai teiraujasi A.Karnišovo, ar šis nekovoja MMA turnyruose.
Smalsuolių manymu, aukštas ir atletiškas vyras turėtų daug galimybių laimėti. Tačiau pačiam A.Karnišovui varžybos nerūpi.
„Nemanau, kad vaikams būtų smagu žiūrėti, kaip jų tėvas gauna lupti“, - kodėl nesiveržia į turnyrus, aiškino A.Karnišovas.
Net jei atsidurtų neramiose Niujorko gatvėse ir kiltų pavojus, A.Karnišovas pirmiausia ieškotų kitų išsigelbėjimo būdų: „Mano pirmasis veiksmas būtų bėgti. MMA tokia pagrindinė taisyklė - kiek galima vengti muštynių.
Kol kojos neša, bėk. O kai pavargsi ir neturėsi kur dingti, gal tada ir reikės ką nors parodyti“.