Vasaros karščiai: kaip padėti kraujo apytakai

Tuo metu jis praranda daug skysčių ir mineralų. Kai oras įšyla iki 28 laipsnių, kūno temperatūra gali pakilti virš 36,8 laipsnio. Kadangi per kelias valandas padidėjusi kūno temperatūra sutrikdo medžiagų apykaitą ir daug organų nebegali optimaliai dirbti (pavyzdžiui, kepenys), kūnas stengiasi atsivėsinti. Kraujagyslės išsiplečia, kad atsikratytų šilumos pertekliaus per odą. Tuo metu 2—3 milijonai prakaito liaukučių atlieka sunkiausią darbą, stengdamosi prakaitu ataušinti odą ir kraują.

Tačiau kai daug kraujo suteka į odą, pačiam kūnui jo lieka mažiau, todėl kraujospūdis nukrinta. Dabar pasunkėja širdies darbas, kad ji galėtų toliau aprūpinti vidaus organus krauju. Visam tam sunaudojama daug energijos, kraujo apytakai tenka didelis krūvis.

Todėl vasarą labai svarbu palaikyti ją stabilią.

Karštą dieną žmogus išprakaituoja 1,5—2 l skysčių, o dirbdamas sunkų fizinį darbą — net iki 4 litrų. Svarbiausias dalykas — kompensuoti organizmo skysčių trūkumą. Kitaip kraujospūdis toliau mažės, kraujas sutirštės, sumažės jo kiekis. Smegenys ir širdis gaus mažiau deguonies, jausimės pavargę ir suglebę.

* Kasdien išgerkite mažiausiai 2,5 litro vandens, sulčių, vaisinės arbatos arba mineralinio vandens. Jei dirbate sunkų fizinį darbą, per karščius turite gauti 3—4 litrus skysčių. Jie turi papildyti ir išprakaituotus mineralus bei mikroelementus. Todėl ypač sveika gerti mineralinį vandenį, kurio viename litre yra mažiausiai 200 mg natrio ir 100 mg magnio.

Didelis kiekis skysčių atvėsina kūną iš vidaus — su sąlyga, jeigu jie nėra per šalti. Nes tada kūnui teks pirmiausia juos sušildyti, kad jie gerai prasisunktų pro plonosios žarnos sieneles. Tai — papildomas krūvis kūnui ir jis dar labiau prakaituoja. Geriausia rekomenduojamą kiekį išgerti mažais kiekiais per visą dieną.

* Šalavijų arbata gerai padeda nuo per didelio prakaitavimo, nes joje esančios medžiagos sutraukia prakaito liaukutes. 1—2 arb. šaukštelius džiovintų šalavijų lapelių užplikykite 150 ml vandens. 10 minučių palaikykite uždengusios, nukoškite. Per dieną išgerkite po 3 stiklines drungnos arbatos.

* Negerkite jokio alkoholio. Jis dar labiau praplečia kraujagysles, vidaus kraujo apytakai lieka dar mažiau kraujo. Be to, alkoholis skatina inkstus šalinti skysčius — kūnas netenka dar daugiau vandens ir mineralinių medžiagų.

* Geriausia per karščius valgyti kuo mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau vaisių, salotų, žalių daržovių. Stenkitės valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis.

* Karštomis dienomis būtinai suvalgykite 1—2 porcijas daržovių salotų ar pomidorų, pabarstytų joduota druska. Joduota druska ir folio rūgštis skatina skydliaukės veiklą, kuri reguliuoja kraujo apytaką.

* Jeigu smarkiai prakaituojate, kartkartėmis 1—2 minutes palaikykite rankas po tekančiu šaltu vandeniu. Kelis kartus per dieną nuprauskite veidą šaltu vandeniu. Tai švelniai atgaivina kūną.

* Nuo smarkaus prakaitavimo gelbėja kūno temperatūros vandens vonios su 1—2 stiklinėmis obuolių acto (nereikia maudytis ilgiau kaip 10 minučių).

* Jei kraujo apytaka labai sulėtėjusi, trumpai ištrinkite ledo gabaliukais alkūnių įlinkius, pakinklius ir sprandą. Tai ją išjudins.

* Nesiprauskite po šaltu dušu: tai per daug išvargina širdį ir kraujagysles, todėl po tokios procedūros žmogus tik dar labiau prakaituoja. Vanduo turi būti beveik kūno temperatūros.

* Dėvėkite lengvus drabužius: plonas palaidines ir sijonus iš medvilnės ar lino. Rūbai turi būti šviesūs. Tokios medžiagos gerai išgarina prakaitą, praleidžia orą, atspindi saulės šviesą ir nesudaro karšto oro tarpo prie kūno.

Žydras dangus, spindinti saulė — dabar galime iš širdies mėgautis vasara. Deja, gražiausias metų laikas sukelia nemažai vargo kūnui: karštis, skersvėjai, oro kondicionieriai, suglebimas nuo tvankumos ir sumažėjęs judrumas silpnina imunitetą. Iš tikrųjų maždaug 20 procentų ūmių kvėpavimo takų ligų tenka vasarai. Priežastis: mažiau kraujo priteka į gleivinę, į ją lengviau prasiskverbia virusai ir bakterijos, greičiau pasigauname slogą.

Jei pajutote, kad kimba sloga, reikia skubiai pradėti veikti. Judėkite, plaukiokite, važinėkite dviračiu, kad užkirstumėte kelią slogai ir neprasidėtų rimtas prienosinių ančių (sinusų) uždegimas su stipriais galvos skausmais ir ilgai trunkančiais lydimaisiais reiškiniais. Atskleisime, ką galite padaryti, kad viso to išvengtumėte. Jeigu vis dėlto persišaldėte, pasinaudokite patarimais, kaip greičiau atsikratyti negalavimų.

Laukti neverta

Kantrybė šiuo atveju neapsimoka: sloga greitai išplinta.

Kai nosis būna užsikimšusi, bakterijos gali lengvai išplisti ir užkrėsti prienosinius ančius. Jei liga laiku neišgydoma, ji gali virsti chroniška. Todėl labai svarbu kuo greičiau atlaisvinti nosį. Nosies lašai iš vaistinės kovoja su bakterijomis ir slopina uždegimą.

Persišaldėte? Tokiais atvejais daug kas pagalvoja: dabar padės tik antibiotikai. Tačiau jie veikia tik prieš bakterijas, o tik persišaldžius mus kankina virusai. Todėl eteriniai aliejai, kurie atlaisvina kvėpavimo takus, — veiksmingesnė priemonė. Kai peršalimas užsitęsia ir pereina į bakterinę infekciją, ekspertai pataria taikyti mišrią terapiją iš antibiotikų (kurių išrašo gydytojas) ir augalinių priemonių, atpalaiduojančių gleives. Tuomet gydymas gerokai pagreitėja.

Įvairių šalių mokslininkai ištyrė ir įrodė, kad imuninių ląstelių skaičius padidėja, kai juokiamės. Vis surasti vieną kitą progą nusišypsoti kasdien — puikiausia profilaktika nuo daugybės ligų. Žiūrėkite linksmas komedijas, pratinkitės džiaugtis paprastais kasdieniais dalykais ir šypsokitės!

Kaip apmaudu būtų susirgti būtent dabar. Tad pasistenkite išvengti didžiųjų vasaros peršalimo spąstų. Tai visai paprasta.

Kai lauke 30 laipsnių karščio, oro kondicionierius — tikra palaima. Tačiau dideli temperatūrų skirtumai neigiamai veikia gleivinių kraujagysles. Gleivinės prasčiau aprūpinamos krauju, tai sutrikdo jų apsauginį mechanizmą. Patarimas: nešiokitės lengvą megztinėlį ir, esant reikalui, apsivilkite. Taip pat venkite skersvėjų — jie per daug išdžiovina gleivinę. Automobilyje nukreipkite žemyn oro pūtiklius.

Odą šildanti saulė yra nuostabus dalykas. Bet tik saikingai. Mat nudegimas saulėje reiškia papildomą darbą imuninei sistemai. Dėl to ji nusilpsta, ir tampame neatsparesni ligoms. Kremai nuo saulės ir buvimas pavėsyje apsaugo ne tik nuo raukšlių, bet ir nuo vasaros peršalimo.

Kai išsimaudę vaikštote šlapiu maudymosi kostiumėliu, rizikuojate peršalti. Geriau būtų po maudynių kruopščiai nusišluostyti rankšluosčiu ir persirengti sausais drabužiais. Vandens sporto aistruoliai turėtų stengtis nebūti vandenyje per ilgai.

Kuo karštesni orai, tuo daugiau kūnui reikia gėrimų. Skysčiai drėkina gleivinę, tuomet ji neišsausėja, ir mes būname atsparesni virusams. Tačiau gėrimai neturi būti per šalti. Šalti gėrimai per daug atšaldo gleivinę ir susilpnina imunitetą. Ledukų į gėrimus vasarą verčiau atsisakyti.

Kai judame karštą dieną, keliaujame, ravime daržus ar gėlių darželius, dažnai suprakaituojame. Tada svarbu kuo greičiau nusivilkti sudrėkusius marškinėlius ir apsivilkti sausus, kitaip odos temperatūra gali nukristi net 10 laipsnių. Sportuodami vilkėkite tik specialius gerai orą praleidžiančius drabužius — jie išgarina drėgmę į aplinką.

Palankios sąlygos sinusitui atsirasti: susiaurėję takai dėl nosies polipų ar kreivos pertvaros. Penkiais procentais atvejų priežastis būna nesveiki dantys. Taip pat astmatikai ir alergikai dažniau suserga sinusitu.

Svarbiausia pradėti gydytis kuo greičiau, kad išvengtume komplikacijų. Veiksmingi pabrinkimą mažinantys nosies lašai. Jie palengvina kvėpavimą. Tačiau kad nepriprastume prie jų, tų pačių lašų į nosį negalima naudoti ilgiau kaip dešimt dienų. Po dešimties dienų juos reikia pakeisti kitais arba visai liautis vartoti. Taip pat padeda infraraudonieji spinduliai ir inhaliacijos. Specialūs augaliniai preparatai skatina sekreto išsivalymą. Jei liga užsitęsia ilgiau, būtina kreiptis į LOR specialistą.

Nosies šnerves ir prienosinius ančius gydytojas patikrina naudodamas endoskopą. Esant reikalui, atliekami ultragarso ir rentgeno tyrimai, padedantys nustatyti uždegimo sunkumo bei išplitimo laipsnį.

Pūlingo uždegimo atveju skiriamas antibiotikų kursas, gleivinės patinimą mažinančių ir sekretą atlaisvinančių priemonių, taip pat įvairių šildymo procedūrų.

Gerti sultis, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje ir kuo dažniau atsipalaiduoti bei ilsėtis — paprastesnės ir malonesnės profilaktikos nė būti negali.

Ar iš parduotuvės, ar iš turgaus, ar iš savo sodo — dabar gamta mums duoda viską, kad sustiprintume savo imuninę sistemą ir apsirūpintume natūraliais vitaminais. Suvalgykite kasdien po šviežių vaisių porciją arba susitrinkite jų kokteilį.

Kai smarkiau prakaituojame, mums reikia daugiau mineralinių medžiagų. Mineralinis vanduo gerai malšina troškulį ir aprūpina svarbiausiomis mineralinėmis medžiagomis. Imuninei sistemai taip pat labai reikia cinko, kurio daug sūryje, ankštiniuose augaluose, avižiniuose dribsniuose.

Kad omega 3 riebalų rūgštys saugo širdį, žinome visi. Tačiau nesočiosios riebalinės rūgštys palankiai veikia ir visą imuninę sistemą. Todėl valgydami žuvį stipriname ir imunitetą.

Vasarą ir taip daugiau laiko praleidžiame lauke. Pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas išjudina kraujo apytaką ir stiprina organizmą. Tačiau varginantis sportas karštą dieną gali turėti priešingą efektą. Todėl judėkite lengvai ir maloniai.

Vasaros naktys trumpos. Vis dėlto reikia stengtis miegoti ne mažiau kaip po septynias valandas per naktį. Tik taip kūnas galės gerai regeneruotis.

Kelionės stresas, svetimas klimatas, neįprastas maistas: ne vienas suserga per atostogas. Todėl kelionei verta kruopščiai pasiruošti.

Jau patyrėte tai? Kelias savaites džiaugėtės būsimomis pelnytomis atostogomis — ir štai susirgote. Medikai net turi specialų terminą šiam reiškiniui — „atviro lango efektas“ („Open—Window—Effect“). Kai patiriame įtampą, einame į darbą ir ruošiamės atostogoms, mūsų kūne padaugėja imuninių ląstelių. Sustiprėja natūralus apsauginis mechanizmas. Kai krūvis sumažėja, imuninių ląstelių skaičius trumpam laikui taip pat sumažėja — tai medikai vadina atviro lango virusinėms infekcijoms efektu.

Saugotis peršalimo per atostogas reikia pradėti namuose. Stenkitės išvengti streso ruošdamosi į kelionę. Ir laiku pagalvokite apie kelionės vaistinėlę. Svarbus klausimas: ar nepasibaigęs vaistų galiojimo terminas? Pradarytiems skysčiams, tepalėliams ir lašams ant pakuotės nurodytas galiojimo laikas dažnai nebetinka.

Šalia vaistų nuo skrandžio, virškinimo sutrikimų, apsauginių kremų nuo saulės ir priemonių nuo nudegimo keliautojai dažniausiai pamiršta įsidėti vaistų nuo peršalimo. Būtinai pasiimkite skausmą slopinančių ir temperatūrą mažinančių vaistų.

Nuo daugybės peršalimo lydimųjų reiškinių taip pat galima gerai apsiginkluoti. Pirmiausia praverčia paprasti čiulpinukai nuo kosulio ir gerklės skausmo. Jie drėkina kvėpavimo takus. Dar intensyviau veikia eteriniai aliejai, kurie tinka pakvėpuoti peršalus. Eukalipto aliejų galima naudoti kaip trynimo priemonę arba inhaliacijoms. Nedaug vietos lagamine užima patinimą mažinantys bei išvalantys nosies lašai, kurie palengvina miegą, kai kankina sloga.

Kai sloguodami įlipate į lėktuvą, slėgis negali tinkamai pasiskirstyti po atskiras ertmes, dėl to patiriame nemalonių pojūčių kylant ir leidžiantis, užgula ausis ir gali prasidėti prienosinių ančių ar vidinės ausies uždegimas. Patarimas: 20 minučių prieš lėktuvo kilimą ir nusileidimą įsilašinkite į nosį gleivinės patinimą mažinančių lašų.

Parengė Gražina Vasiliauskienė