Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Patarimų prašome astrologų, o kartais kreipiamės net į žvaigždes. Deja, ne visada jos lemia gera. Labai dažnai verčia suklusti ir įsiklausyti į daugiaprasmę jų kalba — keisti ateities planus, netgi svajones. Ypač dabar, artėjant magiškajai trijų aštuonetų (2008 08 08. — Red.) datai, verta pakelti akis į dangų ir įsiklausyti, ką kalba žvaigždės. Tikėti jomis ar ne — jau mūsų reikalas.
„Rugpjūčio aštuntoji yra tarp dviejų (Saulės ir Mėnulio) užtemimų, todėl
vestuvėms šią datą reikia rinktis labai atsakingai“.
Vaiva Budraitytė (47 m.), astrologė:
„Skaičius „aštuoni“ Rytų šalyse yra geras skaičius, lemiantis gerovę.
Ypač geras jis bus jauniems vyrams. Šių metų rugpjūčio 8—ąją baigiasi
dvidešimt metų trukęs moteriškasis septynetų ciklas ir prasideda tiek
pat metų truksiantis jaunų vyrų sėkmės metas. Nuo senų senovės vyras
garantavo finansinę šeimos gerovę, todėl ir dabar jis negali sėdėti
rankų sudėjęs. Mažų mažiausiai turi uždengti naujo namo stogą, jo dalį
arba bent jį perdažyti. Berniukams reikėtų parinkti geresnį kambarį.
Aštuonetas — labai stiprus skaičius. O jeigu sukrinta net keli
aštuonetai? Juk vienas lašas ar smiltelė nieko nereiškia, o sukritę į
vieną vietą sudaro dykumą ar vandenyną... Deja, vestuvėms ši data
netinkama. Ji yra tarp dviejų (Saulės ir Mėnulio) užtemimų — Vandenio
ir Liūto ženkle, todėl vestuvėms šią datą reikia rinktis labai
atsakingai. Kelios dienos prieš užtemimą ir po jo ypač nesėkmingos.
Būtent dėl to labai daug planavusiųjų tuoktis rugpjūčio aštuntąją manęs
prašė parinkti kitą vestuvių datą — rugsėjo, spalio mėnesiais.
Tikėti ar netikėti tokiais prietarais? Jei nebūtų vieno ar kito
reiškinio, nebūtų ir prietarų. Prietaras nėra įstatymas, teorema, gali
netikėti, gali tikėti, bet laikytis verta.
Kai kas vis tiek sako, kad tai — žaidimas. Bet juk visas mūsų
gyvenimas yra žaidimas! Kaip sako Rytų išminčiai, iš tiesų nežinia, kur
gyvename — sapne ar tikrovėje. Ar čia sapnas, ar ten sapnas...
Gyvename laikydamiesi tam tikrų taisyklių. Jei esame miške, elgiamės
kaip miške, jei esame jūroje — elgiamės kaip jūroje. Baugu, neramu,
bet ne visi pasiklysta miške ir ne visi paskęsta jūroje...
Kodėl mudu su vyru Gaudentu vestuvėms nesirinkome rugpjūčio 8—osios?
Pirmiausia vestuvių data parenkama individualiai pagal būsimą vyrą ir
žmoną. Mudviejų vestuvėms labai tiko liepos pradžia, tad susituokėme
liepos 4—ąją.
Vestuvės — svarbiausias gyvenimo įvykis, kurio visos moterys labai
laukia, o vyrai paniškai bijo. O jei dar diena netinkama... Bet tiems,
kurie vis dėlto šią dieną tuoksis, linkiu būti laimingiems. Jeigu tik
nori — tegul tuokiasi.
Gerai būtų, kad šitą dieną oras kaitaliotųsi — būtų daug saulės ir
lietaus. Tuomet jaunieji bus laimingi ir turtingi. Jei užklups liūtis
— bus turtingi, bet nebūtinai laimingi. Jei švies kaitri saulė, bus
labai karšta — bus nekaip. Seksas, meilė sudega ir prasideda
problemos.
Nuotakos drabužiuose — kuo daugiau raudonos spalvos. Rekomenduoju
rinktis šios spalvos suknelę (balta spalva rytiečių filosofijoje yra
mirties spalva), raudoną gėlių puokštę, įsisegti raudoną gėlytę į
plaukus. Jaunajam — raudoną gėlę ar šilko kaspiną į atlapą. Iškilmių
salę puošti ir stalus serviruoti raudonai ir stengtis raudona spalva
pabrėžti jausmų karštį, seksualumą.
Esu tradicinių papročių šalininkė, todėl manau, kad turime tuoktis taip,
kaip senovėje. Juk esame indoeuropiečiai, vieninteliai pasaulyje
kalbantys senąja sanskrito kalba, turime puoselėti ne tik kalbą, bet ir
tradicijas. Todėl, užuot ant jaunųjų bėrę ryžius, gal verčiau juos
apiberkime grūdais, kurie taip pat simbolizuoja derlingumą, turtą?
Vertėtų atgaivinti ir vestuvinius burtus, kurie jauniesiems padėtų
susilaukti vaikų. Kad gimtų mergaitė — po jaunavedžių lova padėti
šaudyklę, kad berniukas — plaktuką...
Dovanų šią dieną būtų gerai nešti voką su pinigais. Būtų dar geriau į
jį įmesti auksinę monetą, kuri taptų labai malonia staigmena jaunai
šeimai. Tinka dovanoti indus, patalynę, netgi — maisto, tarkime,
namuose spaustą sūrį su kmynais, krepšelį džiovintų vaisių, naminį
pyragą ar naminės duonos kepaliuką, pačių siuvinėtą staltiesę ar
servetėlę. Tik taip besituokiantieji pajus, kiek daug jiems meilės ir
šilumos skiriama“.
Kristina Kaikarienė (43 m.), vedybų planuotoja:
„Nesu ta, kuri prieš ko nors imdamasi žvilgčioja į horoskopą — o ką gi
man ar besituokiantiems žada žvaigždės? Nesilaikau nuostatos vestuves
planuoti žiūrint į horoskopus. Ne žvaigždės kuria lemtį, o žmonės.
Data nesvarbi — svarbu poros santykiai ir tai, ką dėl jų šventės galiu
padaryti.
Didžiausias ažiotažas, netgi psichozė planuojant vestuves buvo jaučiama
pernai. Šiemet tai kartojasi. Suprantu, kai ką nors planuodami žmonės
atsižvelgia į Mėnulio fazes, nes mums iš tiesų daug įtakos daro Mėnulis,
bet... Kaip tik todėl nei pernai liepos septintąją, nei šiemet
rugpjūčio aštuntąją vestuvių neplanavau ir neplanuoju.
Nenoriu, kad žmonės patektų į sumaištį, kuri sugadintų nuotaiką. Noriu
apsaugoti juos nuo vestuvinio konvejerio. Noriu, kad šventė būtų graži,
ilgam įsimintų ir kad nuotaka vestuvių dieną jaustųsi ypatinga,
vienintelė. Kad nestovėtų jaudindamasi ilgoje eilėje su kitomis
nuotakomis, kurios irgi jaudinasi, už ceremonijų salės durų. Girdėjau,
kad ceremonijos laikas šią dieną kelis kartus sutrumpintas — iki kelių
minučių. Apie kokią šventę tokiu atveju galima kalbėti?
Ne man spręsti, kodėl tuokdamiesi jauni žmonės renkasi vieną ar kitą
datą. Kodėl šios dienos vertėjo vengti? Vien todėl, kad iki kosminių
aukščių pakilo pobūvių salių nuomos, atlikėjų, fotografų paslaugų
kainos. Kiek žinau, net kunigai bažnyčioje šią dieną tuoks
nesustodami...
Savo klientams ruošiu nepamirštamą šventę, tačiau šios dienos
išvakarėse. Paprastai jauni žmonės prašo šventės, ir aš stengiuosi ją
surengti. Vežame, skraidiname juos ir svečius ne tik po Lietuvą, bet ir
į Prancūziją, Italiją. Dažnai surengiame programą su eilėmis, lazerių
šou, fejerverkais. Visa tai virsta mažu spektakliuku, kuriame dalyvauja
visi šventės dalyviai. Kas buvo — žino, kad būna labai linksma:
jaunoji ir pamergės šoka nusispyrusios basutes, ploja, kol rankos
parausta...
Skaičių magija netikiu — tikiu žmonėmis. Tik kai pirkdama mobilųjį
telefoną gavau numerį su trimis septintukais, buvau patenkinta. Bet kas
čia tokio? Patogus numeris, ir tiek“.
Kristina Navickaitė (29 m.), kultūros paveldo specialistė, moterų klubo
„Ad astra“ narė:
„Su savo draugu Dariumi susituokti šių metų rugpjūčio aštuntąją buvome
suplanavę po aštuonerių metų draugystės. Kodėl būtent šią dieną? Nes
labai norėjome tuoktis rugpjūtį, vasarą, kol dar šilta. Be to,
pasirodė, kad tai graži data, lengviau bus ją prisiminti.
Vėliau, išgirdę astrologų kalbas, kad tai esanti bloga diena vestuvėms,
persigalvojome ir ceremoniją viena diena pavėlinome. Nelabai tikiu
pranašystėmis, manau, kad savo ateitį kuria pats žmogus, bet pasąmonė
tokias kalbas vis tiek užfiksavo.
Be to, Kauno civilinės metrikacijos biuro darbuotojos perspėjo, kad tą
dieną visos su vestuvėmis susijusios paslaugos bus kur kas brangesnės.
Pamaniau, kad būtų kvaila laikytis įsikibus kažkokios datos, ir vestuves
nutarėme surengti vėliau, šeštadienį. Beje, pagal senuosius mūsų tautos
prietarus šeštadienis laimingesnė diena nei penktadienis.
Vestuvėms labai ruošiamės. Atrodo, viską numačiau iki smulkmenų, bet
vis tiek neramu — rūpi, kad viskas pavyktų, pasisektų. Vestuvės bus
šiuolaikiškos (su nuotakos puokštės ir keliaraiščio mėtymu), bet
laikysimės ir lietuviškų tradicijų.
Tikiuosi, kad oras bus permainingas — švies saulė, gal truputį palis,
ir laimės netrūks mūsų gyvenime. Esu girdėjusi, kad jaunųjų lovoje
paslėpti vyšnių lapai simbolizuoja vaisingumą. Nenustebsiu, jei lovoje
jų iš tiesų surasiu... Vestuvinius žiedus pasirinkome klasikinės
formos, tradicinius. Nuo seno tikima, kad tokie žiedai lemia laimę,
sėkmę, be to, reikia laikytis tradicijų.
Pasiruošti vestuvėms labai padeda mano draugė Inga — būsima svočia,
kitaip vadinama vestuvių liudininke. Tai labai svarbus žmogus — juk ne
kiekvienas gali vesti šventę kelioms dešimtims žmonių. Ką ji suplanavo,
nežinau. Žinau tik, kad plauksime laivu po Nemuną, o švęsti persikelsime
į Birštono viešbutį ant Nemuno kranto.
Ar vyrą man išbūrė žvaigždės? Nemanau... Su juo iki santuokos gyvenome
trejus metus. Užtat dabar žinome vienas apie kitą ir bloga, ir gera.
Manau, kad netikėtumų susituokus nebus. Per tuos metus abu gerokai
pasikeitėme. Aš tapau tolerantiškesnė, nuolaidesnė, ramesnė. Vyras
irgi tapo kitoks, sukalbamesnis. Pastebiu, kad ir draugai per
pastaruosius dvejus metus sukruto kurti šeimas. Gal kad artėja
30—metis ir visiems norisi jaukumo.
Tuo, ką sako žvaigždės, tikiu tik iš dalies. Esu taip nusiteikusi: jei
jos sako, kad viskas bus gerai, tai tikiu, jeigu blogai — sakau, kad
blogomis pranašystėmis tikėti nereikia, nes vis tiek viskas bus gerai...
Visada mąstau pozityviai.
Kokių laukiame vestuvinių dovanų? Ir praktiškų, ir simbolinių. Be
praktiškų gyvenime neapsieisi, o simbolinės dovanos primins vestuves.
Apie vedybų sutartį irgi pagalvojau, bet jos su draugu nesudarėme.
Pagalvojau, kad savo būsimą vyrą gerai pažįstu, problemų su juo gyvenant
nekils. Tuokiamės iš meilės ir, manau, visam gyvenimui“.
Kalbino Snieguolė Dovidavičienė
