Lietuvos teniso federacijos prezidentas Liutauras Radzevičius guodžiasi: „Gaila, bet tenka riboti dalyvių skaičių. Nida – ne guminė. Šįmet įrengtuose ir atnaujintuose aikštynuose netelpa norintieji.
Iš padėties tenka suktis originaliu būdu – priimti tik tuos, kurie Nidoje remia ne vien sportą, bet ir kultūrą, šiuo atveju – džiazą. Jei esi džiazuojantis tenisininkas, prašom į Nidą, į džiazo festivalį ir į turnyrą“.
Jau antrą kartą dvejetų varžybas grupėje „porai 90 metų ir plius“ laimėjo premjeras Gediminas Kirkilas su gydytoju Tadu Tarasevičiumi.
Jei kas nors čia įžvelgia politiką, apsirinka. Gausių sirgalių akivaizdoje Nidos turnyre tenka iš tikrųjų kautis, o ne politikuoti.
„Jei turėčiau tokį patikimą partnerį politikoje, galėčiau būti net Europos Komisijos vadovas“, – pajuokavo premjeras atsiimdamas bendrovės „Silberauto“ įsteigtą turnyro prizą – dviratį „MercedesBenz“.
Jau antrą, nes tokiu pat iš turnyro išriedėjo ir pernai. Tuo, matyt, labiausiai apsidžiaugė G.Kirkilo žmona Liudmila.
Jaunimo grupėje, kur poros amžius sudėjus metus yra iki 90 metų, laimėjo Tomas Čeledinas ir Zbignevas Gulbinovičius.
Korektiškausia turnyro pora buvo išrinktas žilagalvių duetas – režisierius Jonas Jurašas ir profesorius Vytautas Kaminskas.
Be abejonių, labiausiai džiazuojanti pora – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Saulius Stripeika ir džiazo meistras Leonidas Šinkarenka.
Nors teniso atgimimą šiame elitiniu tapusiame Lietuvos kurorte įkvėpė Nidos džiazo festivalis, vargu ar čia kas vyktų, jei Vyriausybė, verslo žmonės ir Neringos miesto savivaldybė nebūtų investavę į teniso aikščių statybą.
Šią vasarą Nidoje atnaujintos penkios aikštės, o Preiloje pastatyta nauja. Įmonės „Desso“ aikščių danga skirta profesionaliam tenisui.
„Tokia danga yra ir Londono karališkajame teniso klube.
Ant jos galima žaisti ir po lietaus, o tai ypač svarbu Nidoje“, – juokavo bendrovės „Fortera“, padovanojusios dangą ir Nidos krepšinio aikštei, vadovas Egidijus Kriščiūnas.
Mažoje Nidoje, kur dabar yra net aštuonios teniso aikštės, šis sportas tapo pavyzdžiu, kaip galima keisti kurorto veidą.
Nekalbėkime apie tai, kad kurortą labiau puošia žmonės su raketėmis nei žmonės su bambaliais. Nekalbėkime ir apie tai, kad drauge su sportu į kurortą atkeliauja pinigai.
Svarbiausia – teniso aikštės lieka ir tada, kai poilsiautojai išvyksta. Dabar Nidos teniso klubas šaliai augina naująją tenisininkų kartą.
Nidos teniso klubo vadovas Jonas Macijauskas gali ilgai kalbėti apie kurorto teniso istoriją.
„Seni gyventojai pasakoja, kad jau vokiečių laikais Nidoje buvo keturios aikštės.
Kai čia atvažiavau prieš 25 metus, tenisas buvo žaidžiamas dviejose aikštėse – prie buvusių Plano komiteto ir vadinamosios Kosygino vyriausybinės vilos. Mūsų, vietinių, ten neįleisdavo“, – sakė J.Macijauskas.
Tada jis su tuomečiu Nidos architektu Algimantu Zaviša užsispyrė – žaisime ir mes!
Vyrai prie „Komunalininko“ įmonės įrengė pirmąją aikštę miestui ir kas rytą nuo 6 valandos daužydavo kamuoliuką.
„Dabar tai atrodo juokinga, bet užsispyrę savarankiškai mokėmės žaisti. Ardydavome mažas raketes „Stomil“ ir didindavome galvutes.
Prie mūsų ėmė jungtis kiti – rašytojai Leonidas Jacinevičius ir Ričardas Gavelis, būsima teniso žvaigždė Rolandas Muraška.
Treneris Romas Revutas atveždavo vaikus, kurie iki pietų rinkdavo iš miško šiukšles, o paskui treniruodavosi. Taip augome“, – prisiminė J.Macijauskas.
Teniso aikštėje būta ir skaudžių netekčių. Prieš dešimt metų žaisdamas amžiams sukniubo A.Zaviša.
Jam atminti Nidoje gegužę vyksta tradicinis turnyras, kurio nugalėtojus architekto našlė Aldona apdovanoja didžiuliu tortu.