Savo buto duris „Gyvenimo būdui“ A.Paškauskaitė atvėrė ketvirtadienį prieš pat vidurdienį.
Jaukūs namai viename iš Kauno miegamųjų rajonų vilioja užeiti į vidų.
Netrukus svetainėje pasklido malonus arbatos aromatas, o pro balkono langus kambarį nutvieskė rudenėjančios saulės spinduliai.
Iki tol tik nuotraukose ir televizoriaus ekrane matyta ilgaplaukė gražuolė tikrovėje pasirodė dar gražesnė. Romantiškai ties smilkiniais susegti plaukai, didelės gilios akys, ramybe spindintis žvilgsnis ir figūra, grakšti tarsi dizainerio popieriaus lape nupieštas siluetas.
Žvelgiant į šią iš pažiūros trapią jauną moterį, galvoje netelpa, iš kur tiek stiprybės ji turi. Jos patirto skausmo nelinkėtum nė pikčiausiam priešui, o dvasios tvirtumo - kiekvienam.
„Nenusivyliau gyvenimu. Manau, kad gimiau po laiminga žvaigžde. Po šeimą ištikusios tragedijos sutikau daug gerų žmonių. Nė neįsivaizdavau, kad jų tiek yra.
Man nepatinka, kai manęs gailisi, iki šiol reiškia užuojautą. Nesu silpna. Išmokau kovoti už save“, - kalbėjo 26 metų A.Paškauskaitė.
***
Likimo smūgių talžyta kaunietė su siaubu prisimena patirtą skurdą. Buvo dienų, kai ji neturėjo pinigų net maistui, badavo.
Kai namuose išjungė šildymą, lauke buvo dvidešimt laipsnių šalčio, todėl kambariuose sprogo radiatoriai. Aušrai tuomet teko kęsti šaltį.
„Bet man gyvenime sekasi. Nė viena finansinė krizė neužsitęsė labai ilgai. Tarsi kažkas iš viršaus man padeda“, - optimizmu stebina jauna moteris.
Prislėgta nepriteklių, keletą mėnesių Aušra dirbo aukle, vėliau - administratore grožio salone.
„Sunku dirbti vien dėl pinigų, nejaučiant malonumo. Eidavau į darbą sukandusi dantis“, - prasitarė A.Paškauskaitė.
Lietuvos jaunių sportinių šokių čempionė nuo paauglystės svajojo šio meno mokyti kitus.
Tačiau kaunietė pajuto, kad kelias šios svajos išsipildymo link yra duobėtas ir klampus.
„Norinčiųjų šokti - labai daug, pradedant vaikais ir baigiant senjorais. Bet Kaunas nėra didelis, o Jūratės ir Česlovo Norvaišų mokinių - daug, konkurencija - milžiniška. Kai neturi naudingų pažinčių, pradėti labai sunku“, - savo patirtimi dalijosi pašnekovė.
Išmaišiusi kone visas Kauno mokyklas ji klausdavo apie galimybę laisvu laiku naudotis sale ir burti mažųjų šokėjų grupes. Net ir sulaukusi daugybės neigiamų atsakymų bei paaiškinimų, kad choreografų yra pakankamai, Aušra nenuleido rankų.
Pastangos nebuvo bevaisės - praėjusiais mokslo metais ji dviejose Kauno mokyklose mergaites mokė linijinių šokių, paruošė pasirodymus įvairioms šventėms.
Patyrusi, kaip sunku dirbti širdžiai nemielą darbą, Aušra su dar didesne aistra ėmėsi šokių vadovės pareigų. Po repeticijų į namus grįžusi jauna moteris iki vėlumos kurdavo naujas šokių kompozicijas.
Su nekantrumu Aušra laukė šio rudens - Kauno kavinės „Pas Prancišką“ salėje ji atidaro savo šokių studiją „Carmen“, kurioje klasikinių ir Lotynų Amerikos šokių paslaptis ji atskleis suaugusiesiems.
***
Nejučia pokalbis apie dabartį nori nenori nuneša į 1998 metus, kai A.Paškauskaitei žadą atėmė policijos pareigūnų pranešta žinia - jos tėvai nužudyti. Ramstis pirmąjį mėnesį tuomet penkiolikametei buvo 21-erių brolis Audrius.
Juodu liko gyventi didžiuliame tėvų name, tačiau netrukus brolį suėmė už išprievartavimą ir metams pasodino į kalėjimą.
Didysis Aušros košmaras prasidėjo broliui grįžus - tėvų puoselėti namai tapo atviri kiaurą parą nesibaigiančioms linksmybėms su alkoholio upėmis ir laisvo elgesio moterimis.
Nė šešiolikos neturėjusi Aušra svajodavo užsirakinti savo kambaryje ir bent taip pabėgti nuo pragaru virtusio gyvenimo, tačiau kambarių durys neturėjo spynų. Būdami gyvi Aušros tėvai net lauko durų nerakindavo - neturėjo priešų, jautėsi saugūs.
„Prasidėjus siaubingoms linksmybėms net miegodavau su drabužiais, nes užeiti į mano kambarį galėjo bet kas. Kartais taip ir nutikdavo, nors brolis mane saugojo, neprašytus svečius vis dėlto sutramdydavo“, - prisiminė A.Paškauskaitė.
Netrukus nebeliko nei šio namo, nei kito bendrovės „Durpynų statyba“ generalinio direktoriaus bei futbolo klubo „Ranga-Politechnika“ prezidento 47 metų Algirdo Paškausko ir jo žmonos Nijolės, vadovavusios bendrovei „Kauno ranga“, sukaupto turto. Buvo paskelbtas bendrovių bankrotas, o daiktus ir nekilnojamąjį turtą pusvelčiui išpardavė sūnus Audrius.
Jaunuolis, notaro kabinete ramiai pasidalijęs pelną su seserimi, vos išėjęs iš notaro biuro imdavo kaulyti iš sesers pinigų, kartais - net jėga.
„Net jei tikindavau, kad pati be pinigų neišgyvensiu, jis imdavo mane smaugti. Vėliau nebesipriešinau. Ir ne vien dėl to, kad bijojau brolio. Maniau, jei jam reikia pinigų, tegul turi. Man jie neatrodė svarbesni už ramybę“, - kalbėjo A.Paškauskaitė.
Našlaite tapusi kaunietė ilgus metus gyveno iš 500 litų pašalpos per mėnesį.
***
Iš didžiulio tėvų namo Aušra išsikraustė dar prieš jį parduodant. Savo šeimoje šešiolikmetę tada priglaudė penkeriais metais vyresnis širdies draugas Mindaugas.
Gavę Aušros globėja tapusios močiutės leidimą, šiam sumanymui Mindaugo tėvai neprieštaravo.
Nors dviejų jaunų žmonių jausmai vienas kitam ilgainiui išblėso, Aušra džiaugiasi nenutrūkusia draugyste su buvusio mylimojo tėvais.
Kaunietė juos vadina auksiniais žmonėmis, su kuriais gali pasidalyti ir džiaugsmingomis, ir sunkiomis akimirkomis.
„Savi man nedaug padėjo. Labiausiai jaučiau tik močiutės iš mamos pusės, kuriai dabar - 75 metai, rūpestį.
Dar padėjo tėvo brolis. Tačiau su juo, kaip ir su tėvo mama bei kitu broliu, teko greitai atsisveikinti - jie mirė. Kaip greitai kažkada buvusi stipri Paškauskų šeima subyrėjo“, - stebisi A.Paškauskaitė.
Kodėl Aušra išsiskyrė su Mindaugu, kurio šeimai tapo sava? Atsakymas paprastas - nesutapo charakteriai, kurie tuo metu dar tik formavosi. Tai, kas du jaunus žmones iš pradžių siejo, netrukus ėmė skirti. Galiausiai jie suprato, kad abiem - ne pakeliui.
Skyrybas A.Paškauskaitė išgyveno ir šokių aikštelėje. Vieną dieną pamačiusi prie savo durų stovintį šokių partnerį Donatą Načajų su rožėmis kaunietė be žodžių suprato, kad ne džiaugsminga proga jai skirtos gėlės.
Kaip tik prieš mėnesį Aušra konkurse „Mis laikinoji sostinė ’99“ buvo tituluota gražiausia kauniete. Dėmesio centre atsidūrusi gražuolė turėjo mažai laiko treniruotėms, o pinigų stygius neleido, kaip anksčiau, važinėti į konkursus ir treniruotes užsienyje - šokėjų lygis pradėjo kristi. D.Načajus nusprendė karjerą tęsti su kita partnere.
„Labai verkiau. Nenorėjau kito partnerio, nors treneriai ir siūlė. Atrodė, nė su vienu nesiseks taip šokti, kaip su Donatu. Galiausiai susitaikiau su mintimi, kad šokiai - praėjęs mano gyvenimo tarpsnis“, - apie išgyvenimų kupinas dienas pasakojo įvairių šokių konkursų laimėtoja.
Nuoskaudų buvusiam šokių partneriui Aušros širdyje neliko. Studijuodami Kūno kultūros akademijoje juodu susitikdavo prie puodelio kavos, su šypsena prisimindavo praeitį.
***
Su šalies motociklų sporto pasaulyje žinomu, tituluotu lenktynininku Gediminu Majausku A.Paškauskaitė susipažino naktiniame klube. Vaikinas bandė užkalbinti ilgaplaukę gražuolę, bet tąkart Aušra juo nesusidomėjo. Vėliau juodu suvedė bendra pažįstama.
Jausmai vienas kitam netruko įsiliepsnoti. Trejus metus kartu gyvenanti pora per Kalėdas švęs ketverių metų draugystės sukaktį.
„Niekada neskirsčiau vaikinų į gražius ir negražius - neturėjau idealo. Tačiau nejučia ieškojau į savo tėvą charakteriu panašaus vyro. Ne tik tėvas, kurį be galo mylėjau, bet ir mūsų šeima apskritai man atrodė ideali. Tėvai labai gerai sutardavo, lepino vienas kitą dėmesiu, buvo geri draugai ir kartu atrodė kaip tobula visuma“, - teigė A.Paškauskaitė.
Kaunietė džiaugiasi gražiais santykiais su širdies draugu, mėgaujasi smagiais pokalbiais namuose, pasivaikščiojimais po parduotuves, rytine kava, kurią mylimasis atneša į lovą.
Aušra lydi širdies draugą į lenktynes, mintyse ragina kuo atkakliau skrieti prie finišo linijos.
Motociklų sportas kaunietės negąsdina. Ji džiaugiasi, kad adrenalino troškulį mylimas vyras patenkina lenktynių trasose, o ne gatvėse.
Pati ant motociklo A.Paškauskaitė nesėda. Šis vyriškas sportas jos nevilioja.
Skaudžių netekčių patyrusios Aušros gyvenimui meilė suteikė naujų spalvų. Anksčiau širdies žaizdas atverdavusios Kalėdos vėl tapo džiugia švente.
Jaunai moteriai malonu, kad mylimasis ja rūpinasi: „Sutikusi Gediminą pajutau, kad man nebe taip trūksta tėvo“.
***
Aušros pažįstamos, svajojančios apie turtingą vyrą ir nerūpestingą gyvenimą, ne kartą klausė, kodėl ji gyvenimą kuria su bendraamžiu. Tituluotai gražuolei į porą siūlėsi ne vienas dvigubai vyresnis turtuolis.
Gražuolių medžiotojus ji atpažindavo iš tolo. Vieni komplimentais ir pažadais apiberdavo klube, kiti sužinoję telefono numerį kviesdavo susitikti - prisidengdavo kokiais nors reikalais ir lyg tarp kitko užsimindavo susižavėję ja kaip moterimi.
Į tolesnes kalbas mergina nesileisdavo - atšaudavo, kad turi draugą, yra įsimylėjusi.
„Turėjau draugių, kurios nedvejodamos pritartų tokiems žygiams. Bet meilė man - gyvenimo variklis. Negalėčiau būti vien tik vyro puošmena, gyventi su žmogumi, kuriam jaučiu tik prieraišumą ar dėkingumą.
Ne mano būdui ir būti išlaikomai. Kur kas maloniau savo reikmėms susitaupyti, galbūt net pasiimti paskolą“, - kalbėjo pašnekovė.
Per trejus draugystės metus A.Paškauskaitė pajuto, kad jos mylimojo nesužavėtų vien savo grožiui dėmesį skirianti moteris.
G.Majauskas palaikė Aušros norą atidaryti šokių mokyklą. Jis džiaugiasi matydamas iš laimės švytinčias savo gyvenimo moters akis.
***
Vestuvių tema vis dažniau įsisuka į šokių studijos „Carmen“ vadovės ir jos mylimojo pokalbius.
Tikslios datos jie dar nenumatė, tačiau poros metų laukti neketina.
Triukšmingų vestuvių kauniečiai neplanuoja - turbūt užsienyje prisieks vienas kitam amžiną meilę be smalsuolių akių ir fotoaparatų blyksčių. Pompastika abiem svetima.
Aušra neabejoja, kad net pati didžiausia šventė nebus tobula, nes šalia nebus brangiausių žmonių - jos tėvų, kurie labiausiai verti džiaugtis šia diena.
***
Gyvenimas nelepino ir G.Majausko. Motinos kaunietis neteko būdamas vos dešimties mėnesių - ji mirė nuo kraujo užkrėtimo. Motiną vaikinui bandė atstoti antroji tėvo žmona.
Aušra ir Gediminas nekantrauja susilaukti vaikų - pora mano, kad jie yra gyvenimo prasmė.
Jeigu Dievas duos, ši šeima bus gausi - pamečiui gimę vaikai ar netgi dvyniai yra didžiausia mylimųjų svajonė.
***
Ir turtingo, ir vargano gyvenimo skonį pajutusios A.Paškauskaitės galvoje verda ne viena verslo idėja, sėkmės planas. Šokių studija - pirmasis, tačiau ne vienintelis kelias gero gyvenimo link.
Jauna moteris nesupranta tų, kurie pasitenkina vidutiniška savo alga ir nustoja siekti daugiau. Ji aiškiai žino, kad nori gyventi pasiturimai, siekti gerovės taip, kaip to siekė jos tėvai.
„Močiutė sako, kad tėvus pražudė pinigai. Aš manau, kad toks buvo likimo posūkis. Juk ne visų turtingų žmonių laukia tokia dalia.
Tėvai man - sektinas pavyzdys. Norėčiau, kaip ir jie, naudotis kiekviena proga, sukurti vaikams gerą ateitį, tokią, kokios jie linkėjo man“, - užtikrintai kalbėjo A.Paškauskaitė.
Gražuolės akys šiek tiek aptemsta tik prisiminus brolį Audrių, kuris kalės dar šešerius metus. Su juo Aušra nebendrauja.
Tačiau išmesti iš galvos šio žmogaus ji negali. Kaunietė su nerimu skaičiuoja dienas, kai brolis išvys laisvę, ir tikisi, kad jų keliai niekada nebesusikirs.
Aušra viliasi, kad išėjęs iš kalėjimo Audrius sukurs šeimą ir pradės normalų gyvenimą - kitaip jis vėl atsidurs kalėjime. Pati Aušra negalės padėti broliui atsitiesti - nebeturi tam jėgų.
„Širdyje jam atleidau, nelaikau pykčio, bet pamiršti to, ką jis padarė, neįmanoma. Audrius sudaužė mūsų šeimos gyvenimą ir negalėčiau į jį žiūrėti taip, lyg nieko nebūtų nutikę“, - teigė A.Paškauskaitė.