Gal teisus buvo vienas vokiečių mokslininkas, dar XIX a. tikinęs, kad iš
akių sklindantys spinduliai, atsispindėję veidrodyje, gali pakirsti į
veidrodį žiūrinčio žmogaus sveikatą... O ir šiandien daug kas tvirtina,
kad veidrodis atspindi ne tik regimą realybę, bet ir nematomą energiją.
Pamėginkite atlikti paprastą eksperimentą: junginėkite televizorių
nuotoliniu būdu ne tiesiogiai, o per veidrodį. Viskas puikiausiai
pavyks — įsitikinsite, kad veidrodis atspindi akiai nematomus
spindulius. Tad ar jis negali atspindėti ir kur kas subtilesnės
energijos, pavyzdžiui, žmogaus jausmų energijos?
Gal ne tokie tamsūs buvo protėviai, kurie, siekdami apsisaugoti nuo
nužiūrėjimo, ant krūtinės vietoj pakabučio kabindavosi mažytį
veidrodėlį.
Tokių papročių pasaulyje laikomasi ir dabar. Antai daugelyje Ispanijos
kaimų iki šių dienų vaikams ant nugaros tvirtinami mažyčiai
veidrodėliai. Manoma, kad jie „atmuša“ pavydžius, negerus žvilgsnius ir
sugrąžina juos negeranoriškiems žmonėms.
O ar turi reikšmės, iš ko veidrodis pagamintas? Matyt, taip. Šiltų
atspalvių metalas (bronza, varis, auksas) sugeria šaltą, slegiančią
energiją ir gerai atspindi šiltą energiją. Žinoma, kaip palankiai žmogų
veikia šiltos spalvos ir kaip slegia šaltos.
Vienas anomalių reiškinių tyrinėtojas, gyvenęs XIX a. viduryje—XX a.
pirmoje pusėje, yra sakęs: „Jeigu bijote į ką nors žiūrėti, pamėginkite
pažvelgti į jį per veidrodį“.
Galbūt čia slypi ir garsiųjų Venecijos veidrodžių ypatingų savybių
paslaptis? Ilgai buvo neaiški jų teigiamo poveikio žmogaus savijautai
ir nuotaikai priežastis. Neseniai paaiškėjo, kad italų meistrai į
amalgamą (metalų lydinys su gyvsidabriu. — Red.) pridėdavo šiek tiek
aukso, nuo kurio atspindys įgydavo malonų, šiltoką atspalvį.
Gali būti, kad šis taurusis metalas teikia ypatingų savybių nematomajai
veidrodžio energijai, kuriai veikiant sugeriami neigiami spinduliai ir
atspindimi teigiami. Paauksuoti cerkvių kupolai ir bažnyčių kryžiai
atlieka panašią į šią funkciją: jie išskaido sklindančią kosminę
energiją ir sukuria aplink šventyklas ypatingą erdvę.
Veidrodžiai plačiai naudojami kovojant su pernelyg stipriais energijos
srautais. Pavyzdžiui, jei energija, patenkanti pro duris ar per langus,
neišsisklaido koridoriuje, bet šauna tiesiai į jo gale esančią patalpą
(paprastai tai būna virtuvė, vonia ar tualetas), ant šios patalpos
išorinių durų vertėtų pakabinti veidrodį. Norint pristabdyti stiprų
energijos srautą nuo kelio, jeigu jis veda tiesiai į namus, prie įėjimo
taip pat pastatomas veidrodis.
Seni žmonės pataria: negalima laikyti veidrodžio miegamajame — ligos
užkankins. Gal verta paklausyti šio patarimo. Mistikai teigia, kad
veidrodis atspindi vadinamojo žemojo astralo pavojingas energijas, ir
jeigu jis nukreiptas į lovą, šios energijos „švitins“ miegančius žmones
(o miegantis žmogus yra pats jautriausias). Nakties košmarai,
nuolatinis neišsimiegojimas, vangumas, nuovargis — įprastas tokios
kaimynystės rezultatas.
Jeigu nėra galimybės perstatyti baldų ar perkabinti veidrodžio,
patariama jį nakčiai pridengti. Ši tradicija gyvuoja daugelyje tautų.
Arba užtenka blizgantį veidrodžio paviršių pasukti į kitą pusę. Apie
tai žinota seniai. Pavyzdžiui, Senovės Kinijoje greta lovos būdavo
pritvirtinami mažyčiai (būtinai apskriti) variniai veidrodėliai,
blizgančiu paviršiumi nusukti nuo miegančiųjų. Manyta, kad piktosios
dvasios, pamačiusios save veidrodyje, išsigąs ir pabėgs.
Rytuose gyvuoja tradicija atsiriboti veidrodžiais nuo kaimynų, kurių
namuose įvyko nelaimė. Veidrodžiai išstatomi ir už langų, kad
atspindėtų blogo kaimyno energiją arba energiją, sklindančią nuo blogų
pastatų: pramonės įmonių, kalėjimų, ligoninių.
Dažnai girdime apie vadinamąsias geopatogenines zonas, kurios yra
pavojingos sveikatai. Iš žemės sklindantys energijos srautai neretai
užima nedidelį plotą (pavyzdžiui, knygos dydžio), tačiau yra labai
sukoncentruoti. Todėl svarbu taip sustatyti baldus namuose, kad lova
nepatektų į pavojingą vietą.
Deja, mažuose butuose tai padaryti ne visada įmanoma. Padėti gali
veidrodis. Specialistai mano, kad ant grindų tam tikroje vietoje
(pavyzdžiui, po lova) padėjus veidrodį blizgančiu paviršiumi žemyn,
galima labai sumažinti negatyviąją energiją arba visai iš jos
išsivaduoti.
Taip pat patariama lovos, kėdės arba fotelio dugne priklijuoti iš
folijos padarytą kryžių. Jis ne tik atspindės energiją, bet ir dėl savo
formos ją išsklaidys. Taip padarius pagerės miegas, sumažės irzlumas.
Visais amžiais ir visose tautose egzistavo prietaras: vaikas iki
vienerių metų neturi žiūrėti į veidrodį, nes jį kamuos nemalonumai:
sutriks augimas, sunkiai dygs dantys, mažylis pradės mikčioti ar labai
vėlai kalbėti. Europoje manyta, kad ypač žalinga į veidrodį žiūrėti
prietemoje arba prie dirbtinės šviesos. Švedijoje iki šių dienų tikima,
kad merginos, žiūrinčios į save veidrodyje prie žvakių šviesos, netenka
patrauklumo. Vokietijoje iš namų, kuriuose gyvena nėščioji, būdavo
išnešami visi veidrodžiai.
Iki šiol manoma, kad kuo mažiau namuose bus blizgančių daiktų ir
veidrodinių paviršių, tuo geriau. Neretai galima išgirsti ir tokį
dalyką: moterys sensta už vyrus greičiau todėl, kad pernelyg dažnai
žiūri į veidrodį. Visko gali būti. Mat mūsų energija, atspindėta
veidrodžio, dažnai tarsi išgraužia apsauginę aurą, biolauką. Ar nebus
taip, kad kuo dažniau gėrimės savimi veidrodyje, tuo daugiau jėgų
netenkame?
Negalima ilgai žiūrėti veidrodyje sau į akis, nes taip prarandama labai
daug energijos. Rytuose laikomasi taisyklės nekabinti veidrodžio
pernelyg žemai — kad jis „nenupjautų“ aukščiausio šeimos nario
pakaušio. Mat to žmogaus energija tada susilpnės, jis kentės galvos
skausmą.
Fizikai nustatė, kad veidrodis ne tik atspindi, bet ir iš dalies sugeria
(vadinasi, įsimena) į jį krintančią energiją. Ezoterikai įsitikinę, kad
informacija, kurią kažkada „įsiminė“ veidrodis, gali būti spinduliuojama
ir veikti mūsų pasąmonę.
Dažniausiai veidrodį „užkrečiame“ negatyvia energija, nes žiūrime į jį
norėdami įžvelgti trūkumus: ne ta šukuosena, pavargęs veidas,
papilnėjusi figūra. Tačiau vien pažvelgę į veidrodį trūkumų dažniausiai
negalime pašalinti, todėl pasitraukiame nuo jo nepatenkinti. O
veidrodis emocijas įsimena ir kitą kartą jomis „pasidalys“.
Prie psichologų ir kosmetologų patarimų prie veidrodžio prieiti su
šypsena, rečiau žiūrėti į jį, kai esame nuvargę, galima pridėti dar
vieną: nebarkite savęs priešais veidrodį. Pasitraukdami nuo
veidrodžio, nusišypsokite ir palinkėkite sau sėkmės. Veidrodžio
sustiprinta ir sugrąžinta energija padės pašalinti stresą, pakels
nuotaiką.
Sakoma, kad veidrodis tarsi magnetas sugeria nuodingus garus. Todėl
negalima į jį žiūrėti, kai negaluojama: ir sirgdamas, ir būdamas blogos
nuotaikos žmogus per odą išskiria nuodingųjų medžiagų, ką kalbėti apie
kvėpavimą. Visa tai nusėda ant stiklo paviršiaus.
Kai iš namų išleidžiate žmones, kurie nebuvo jums mieli, nuvalykite
visus veidrodžius drėgnu skudurėliu. Dar geriau — nuplaukite juos
švęstu arba šaltinio vandeniu. Vanduo ne tik nuplaus chemines nuosėdas,
bet ir nuvalys negeranoriškų žmonių negatyvias emocijas bei mintis. Dar
galima būtų pavedžioti ranką su degančia žvake priešais veidrodį —
„švarinimosi“ efektas bus dar stipresnis.
Kai kurie, ypač seni, veidrodžiai įkrauti labai stiprios neigiamos
energijos. Jie „įsiminė“ ginčus, prievartą ir, neduok Dieve, žudynes.
Tokie veidrodžiai labai pavojingi vaikams: juos gali imti persekioti
naktiniai košmarai, sapnuose — svetimi prisiminimai. Todėl
specialistai pataria būti atsargiems perkant senovinį veidrodį, kurio
istorija nežinoma. O jeigu priešais veidrodį gęsta žvakės, patariama
nedelsiant jį nunešti kuo toliau nuo namų ir sunaikinti. Manoma, kad
tokie veidrodžiai gali stipriai paveikti žmogaus psichiką ir netgi
pastūmėti juos į savižudybę.
1997 metais prancūzų antikvarininkai kreipėsi į spaudą, prašydami įspėti
sendaikčių mėgėjus nepirkti veidrodžio, ant kurio rėmų užrašyta: „Luji
Arpo, 1743 metai“. Šis veidrodis tapo 38 žmonių mirties priežastimi.
Parengė Rūta Jankutė