Kodėl Lietuvos vyrai darosi plastines operacijas? Kartais tam, kad atsikratytų nuovargio ir prastos nuotaikos žymių.
Iš prietemos į šviesią patalpą įėjęs dainininkas E.Sipavičius vis dar nejučia prisimerkia, tačiau nebe tiek, kiek pirmąsias savaites po plastinės operacijos.
Penkiasdešimtmečio vyro akys nebuvo pratusios prie didelio šviesos srauto – gerą dešimtmetį plačiai žvelgti į pasaulį jam trukdė užkritę vokai.
Erzino ir dažna aplinkinių pastaba: „Atrodai pavargęs. Prastai miegojai?“
Geros fizinės formos, nuolat sportuojantis ir energija trykštantis kaunietis kurį laiką nesuprato, kodėl kitiems atrodo pavargęs.
Priežastį jis suvokė atidžiau patyrinėjęs savo nuotraukų albumą, stebėdamas paties vestas laidas.
Užkritę vokai, atrodytų, smulkmena, tačiau vyras neabejojo, kad būtent trikampės formos akys veidui suteikė liūdesio, nors lūpomis ir šypsodavosi.
„Tokias sunkias akis paveldėjau iš tėvo. Jis su uždribusiais vokais susigyveno, o mane pusiau uždengtos akys nervino“, – atvirai sakė E.Sipavičius.
Maždaug penkerius metus garsus dainininkas jautėsi nejaukiai. Jis nejučia brendo permainoms, kol galiausiai vieną dieną nuėjo pas pažįstamą chirurgę pasikonsultuoti dėl operacijos.
„Ar norėjau tapti gražesnis? Ne. Tiesiog vyliausi normaliai atsimerkti ir atsikratyti nepelnyto nuovargio šešėlio veide“, – paaiškino pašnekovas.
Ištaikęs laisvą savaitę rugsėjo pradžioje, kai koncertų būna mažai, atlikėjas sutartu laiku nuvyko į kliniką ir atsigulė ant operacinio stalo.
Nei operacija, nei laikotarpis po jos E.Sipavičiaus negąsdino. Prieš kreipdamasis į specialistus dainininkas pasidomėjo, kas apie šią procedūrą rašoma internete, žinojo, kad bent savaitę teks ilsėtis ir tinimas galutinai atslūgs tik po dviejų trijų savaičių.
Po valandą trukusios operacijos, jau sutvarstytu veidu, kaunietis tą pačią dieną sugrįžo į namus.
„Moralinių kančių neišgyvenau. Nekankinau savęs klausimais, ar tikrai man reikėjo šios operacijos. Aiškiai supratau, kodėl ji man reikalinga“, – teigė E.Sipavičius.
Rezultatu, kurį išvydo po kelių dienų, atlikėjas liko patenkintas, nors jis tuomet dar nebuvo toks puikus, koks yra dabar.
Prabėgus porai savaičių vyro veide nebeliko nė menkiausių skalpelio pėdsakų, tik taip trokštamos plačiai atmerktos akys.
Apie E.Sipavičiui atliktą vokų korekciją iš pradžių žinojo tik jo artimieji.
Dainininką išvydę bičiuliai ir pažįstami gyrė, kad šis atrodo pailsėjęs, tačiau nė neįtarė, kokia yra tikroji žvalios išvaizdos priežastis.
Vis dėlto atlikėjo išvaizdos pokyčiai įtarimų sukėlė žurnalistams.
„Supratau, kad ši žinia nuskambės viešai, tad neigti būtų buvę kvaila.
Dar retas vyras viešai prabyla apie plastinę operaciją. Tačiau kažkada juk buvo nesuprantama, kaip galima kreiptis pagalbos į psichologą, vyrai gėdijosi prisipažinti, kad dažosi plaukus. Pasaulis keičiasi.
Neabejoju, kad ne vienas mano kolega yra pasidaręs plastinę operaciją, tačiau niekas garsiai apie tai nešneka, neklausinėja.
Tik draugai dabar juokais mane patraukia per dantį, paerzina“, – nusijuokė E.Sipavičius.
Dainininkas nemano, kad dėl atlėpusių ausų, randų, nedailios nosies ar nudribusių vokų daroma plastinė korekcija yra kas nors bloga.
Ilgus metus gyvenimą kartinusio trūkumo per kelias valandas gali nelikti nė žymės.
Kartu lyg rūkas išsisklaido ir prasta savijauta bei kompleksai.
Plastikos chirurgų pacientus skirstyti į vyrus ir moteris atlikėjui atrodo paika.
„Neteisūs sakantys, kad vyrams nerūpi jų išvaizda. Ji rūpi kiekvienam, ir nemanau, kad tai yra blogai. Žmogus iš prigimties nori patikti kitiems. Nesvarbu, kur jis dirba – scenoje ar biure.
Net jei nebūčiau dainininkas, vis tiek būčiau ryžęsis šiai operacijai“, – neabejoja E.Sipavičius.
Po užpuolimo pasirodęs viešumoje verslininkas Žilvinas Grigaitis jautė kiaurai veriančius aplinkinių žvilgsnius.
38 metų vilnietis mano, kad žmonės tikėjosi išvysti gilius randus, kuriuos paliko užpuoliko smūgis į veidą geležiniu daiktu. Tačiau randų nebuvo nė žymės.
„Net pats netikėjau, kad chirurgams pavyks taip sutvarkyti mano veidą.
Prieš operaciją trumpam žvilgtelėjau į veidrodį. Vaizdas buvo siaubingas. Tačiau man mažiausiai rūpėjo, ar veidas bus gražus. Kankino nežinia, ar matysiu sužalota akimi“, – pusantrų metų įvykius prisiminė pašnekovas.
Per aštuonias valandas trukusią operaciją chirurgai atkūrė akiduobę, suteikė formą suknežintam skruostikauliui, plastinė veido korekcija padėjo paslėpti randus.
Veidrodyje Ž.Grigaitis save išvydo praėjus savaitei po operacijos – veidas dar buvo gerokai sutinęs, tad įžvelgti, ar liks nelaimės žymių, jam buvo sunku: „Atrodžiau išsipūtęs kaip varlė!“
Dar po kelių savaičių sostinės verslininkas neabejojo, kad plastikos chirurgai Renaldas Vaičiūnas ir Dainius Balčiūnas dirbo nepriekaištingai.
Pagyrų Lietuvos specialistams negaili ne tiktai Ž.Grigaitis, bet ir jį apžiūrėję specialistai Dubline bei Niujorke.
Už ne vieną tūkstantį litų kainavusią užpuoliko auka tapusio vilniečio operaciją sumokėjo draudimo bendrovė.
Jei ne nelaimingas atsitikimas, į plastikos chirurgus Ž.Grigaitis vargu ar būtų kreipęsis artimiausiu metu.
„Bandžiau įsivaizduoti jausmą, jei man būtų atlikta viena ar kita plastinė korekcija. Neradau paaiškinimo, kodėl man tai būtų reikalinga. Bent jau iki šiol.
Manau, kad pirmiausia žmonėms, ypač linkusiems į kraštutinumus, reikia bandyti susitarti su savimi ir išsiaiškinti, ar operacija pakeis ne tik išvaizdą, bet ir savijautą“, – patarė pašnekovas.
Po užsienį dažnai keliaujantis, įvairiuose vakarėliuose dalyvaujantis Ž.Grigaitis pastebėjo, kad Lietuvoje vyrai apie plastines operacijas dar vengia kalbėti.
Verslininkas neabejoja, kad specialistų paslaugomis naudojosi ne vienas iš televizijos ekranų žiūrovams pažįstamas vyras – naikino raukšles, koregavo nosį.
Plastikos chirurgų valia pristabdyti senėjimą ryžtasi ne tik gerokai jaunesnes mylimąsias turintys verslininkai, politikai, pramogų pasaulio atstovai.
Net ir greta bendraamžių moterų, naudojančių įvairias veidą ir kūną puoselėjančias priemones bei procedūras, vyrai atrodo 10-15 metų vyresni.
Atvirai prabilti apie plastines operacijas, apie kurias jau nebesivaržydamos čiauška moterys, stipriosios lyties atstovus stabdo įsigalėjęs stereotipas, kad tai nevyriška.
Verslininkas įsitikinęs, kad ilgainiui tokia nuostata pasikeis, – dar neseniai nevyriška atrodė veido odą po skutimosi palepinti specialiu aliejumi, o odą apie akis pasitepti paakių kremu.
Apie plastinę nosies operaciją, kuriai ryžosi prieš aštuonerius metus, bendrovės Kaišiadorių agrofirmos vadovas Kastytis Vasiliauskas pasakoja kaip anekdotą.
Kodėl? Niekas, išskyrus jį patį ir šeimos narius, šių pokyčių nepastebėjo, o išgirdę šią istoriją tik pasijuokia ir negali patikėti.
„Nosis man visuomet atrodė šiek tiek per didelė. Kartą susipažinau su chirurgu R.Vaičiūnu ir pasisakiau jam apie savo trūkumą.
Nors mano nosis jam nepasirodė per didelė, chirurgas pasakė taiklią mintį.
Tokius trūkumus jis palygino su vinimi vidury kambario. Eidamas ją dažniausiai pamiršti, nepastebi ištisas dienas, bet retkarčiais užsimiršęs užkliūvi ir prasiplėši kojinę.
Gali tą vinį palikti, bet gali ištraukti ar įkalti ir daugiau nebesukti sau galvos“, – pasakojo 43 metų K.Vasiliauskas.
Kitą kartą kaišiadoriškis su chirurgu susitiko pasikonsultuoti, vėliau – operacinėje.
Plastikos chirurgas šiek tiek padailino nosies formą ir ją patrumpino trimis milimetrais.
Nors vartydami nuotraukų albumą ir įdėmiai įsižiūrėdami į Kastyčio veidą draugai akivaizdaus skirtumo nepastebi, pats verslininkas nepasigailėjo gulęs ant operacinio stalo.
„Nosies korekcijai ryžausi ne dėl kitų žmonių ar mados. Tiesiog man to reikėjo. Po operacijos jaučiuosi daug geriau“, – paaiškino K.Vasiliauskas.