Lidija Rasutis: „Mes su sesėmis labai energingos“

Kelionės drabužius vilkinčios moterys rudenėjančio miesto fone šįkart būtų likusios nepastebėtos, jeigu ne iš tolo savo apdarais ir šypsena šviečianti Lidija. Dešimtmetį pagyvenusi Lietuvoje, o po „Lietuvos dainų dešimtuko“ neįtikėtinai išgarsėjusi, ne vieną praeivį vėl privertė šypsotis ir spėlioti, ką ji čia veikia šįsyk...

Kaip visada trykšdama gera nuotaika ir laidydama sąmojus Lidija seserims parengusi ypatingą kultūrinę programą, kurią vykdant visoms „pavyko nuversti kalnus“.

„ņjome į ekskursijas po Vilnių, lankėmės Nidoje, buvome operoje - žiūrėjome spektaklį „Užburtoji fleita“. Paskui važiavome į Rygą, apibėgome miestą, aplankėme ten gyvenančius draugus, o Rygos nacionalinėje operoje klausėmės maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamos operos „Karmen“, - per vieną rudens savaitę nuveiktus darbus vardija Lidija. Kaip pavyko gauti bilietus į šį prestižinį spektaklį? „Nuėjau pas Gintarą, pasakiau, kad man labai reikia, ir gavau“, - juokiasi savo viešnias net su kaimyninės šalies sostine spėjusi supažindinti energingoji Lidija.

Drąsiai Vilniaus gatvėmis automobiliu nardanti ir sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris automobilį sustabdo ties viena gardžiomis sriubomis garsėjančia sostinės užeiga. Ropščiamės iš jo, skubame vidun ir įsitaisome prie ilgo stalo. Lidija pradeda užsakinėti sveikuolišką maistą, o jos sesuo Danguolė - pasakoti painią ir graudžią Amerikos lietuvių, pabėgėlių Majauskų šeimos istoriją: „Aš gimiau Lietuvoje, Violeta - Vokietijoje, Lidija - jau Amerikoje. Nuo rusų armijos iš Lietuvos bėgantys tėvai mane išsivežė vos trijų mėnesių, taigi gyvenimo Lietuvoje neatsimenu“. Violeta gimė pabėgėlių stovykloje Tubingene, kur tėvelis Vytautas Majauskas po karo studijavo mediciną.

„Seserys su tėvais atplaukė į Niujorką kaip ir visi lietuviai emigrantai. Manęs laive nebuvo - aš gimiau daug vėliau. Tarp manęs ir Danguolės - 12 metų skirtumas. Ji buvo kaip mama - mano vystyklus keitė“, - juokiasi jauniausioji iš seserų - neseniai Lietuvoje išgarsėjusi Lidija. Be seserų, šeimoje užaugo dar trys broliai: Algimantas (55 m.), Rikantas (53 m.) ir Liutautas (48 m.).

„Visi buvome auklėjami labai griežtai. Tėveliai buvo aistringi lietuviai patriotai. Lietuviška mokykla šeštadieniais, bažnyčia - sekmadieniais, ateitininkų stovyklos, lietuviška veikla. Visa tai jie mus ragino daryti. Dainuoti, šokti, švęsti visa šeima labai mėgo ir iki šiol mėgsta“, - nusišypso jaunatviškos išvaizdos Danguolė.

„Ar teisybė, kad amerikiečiai nedirba - tik švenčia“, - pasitaikius gerai progai švelniai įkandu. „Neteisybė, - purto galvą Danguolė. - Aš, pavyzdžiui, visą savaitę taip sunkiai dirbu, kad grįžusi tik pavalgau ir einu miegoti“.

Pasak Danguolės, nuo vaikystės Lidija turėjo aibę draugių, o paaugusi per naktis rydavo knygas. Vėliau susidomėjo muzika - Bostone studijavo džiazinį dainavimą, metus gyveno Paryžiuje, paskui - Amsterdame, kur dainavo vienoje roko grupėje, o Atgimimo laikais su Čikagos lietuvių operos spektakliu „Pilėnai“ gastroliavo Lietuvoje. „Ji dar nemokėjo kalbėti, o jau dainuodavo“, - juokiasi ankstyvą jaunėlės talentą pastebėjusi Danguolė.

Lidija neprieštarauja: „Vyresnes seseris tėvai iš tiesų labiau prižiūrėjo, bet jaunesnių vaikų gyvenimas buvo lengvesnis. Mūsų susilaukę tėvai jau buvo pavargę - su botagu nevaikščiojo, nebebuvo tokie griežti kaip Danguolei ir Violetai. Galėjau dainuoti“, - kaip visada juokauja Lidija.

Tėvelis V.Majauskas dirbo ligoninėje, paskui įsteigė savo kliniką, ilgai dirbo Lietuvių fronto bičiulių taryboje ir valdybose, buvo JAV lietuvių bendruomenės Detroito bei Floridos apylinkėse pirmininkas. Iš Telšių kilusi jo žmona odontologė Vanda Godelytė gydytojos praktikos atsisakė ir užaugino šešis vaikus. „Augome dideliuose, gražiuose namuose. Tėvai turėjo namą - niekada negyvenau bute. Tik neseniai apsigyvenau“, - priduria erdviuose namuose Vilniuje su šeima - vyru Vyteniu, dukterimis Arija ir Daina (šiuo metu studijuoja civilinę inžineriją Amerikoje) - gyvenanti Lidija.

Tėveliui išėjus į pensiją, iš Mičigano šeima persikraustė į Floridą. Prieš ketverius metus tėvelis mirė. Jo pelenai palaidoti Mičigano ir gimtojo Kupiškio kapinėse.

„Po tėvelio mirties bandėme mamytę įkalbėti grįžti į Mičiganą, bet ji nesutiko - nenori palikti Floridoje esančių namų. Neseniai mane iš Mičigano paskyrė dirbti į Floridą, ir aš apsigyvenau kartu su mamyte“, - gražia lietuvių kalba dėsto vyriausioji šeimos duktė finansų maklerė Danguolė Majauskas.

Danguolė Lietuvoje - atrodo, šeštą ar septintą kartą. Pirmą kartą su drauge Marry lankėsi 1967-aisiais. „Tada man buvo 24-eri. Atskridome į Europą ir ta proga aplankėme Sovietų Sąjungą. Iš Helsinkio laivu atplaukėme į Leningradą, iš ten savaitei skridome į Maskvą, iš Maskvos - į Vilnių. Iš Vilniaus per Minską grįžome į Rytų Vokietiją. Kelionė truko 22 dienas ir buvo neįtikėtinai pigi. Viešbučiai, transportas, maitinimas tris kartus per dieną. Viskas buvo neblogai, tik kad jautėmės su Marry kaip įkalintos. Po vakarienės viešbutį užrakindavo, aštuntą ryto atrakindavo“, - to meto saugumo priemones, kurių prieš išeivius imdavosi sovietų pareigūnai, atsimena moteris.

Violeta pirmą kartą į Lietuvą atvažiavo 1978-aisiais, su pirmuoju vyru lietuviu užsimaniusi aplankyti jo gimines. Lidijai apsigyvenus Vilniuje, Violeta pas ją lankosi kasmet. „Važiuojame per Lietuvą, lankomės koncertuose, teatruose, vakarėliuose“, - pasakoja su Lidija „žvaigždiško“ gyvenimo ypatumus jau spėjusi patirti Violeta.

Ir šiemet atskridusi į Vilnių ji pateko į lietuviško Lidijos gyvenimo sūkurį. Lankėsi ir vieno Lidijos draugo vestuvėse Kaune.

„Jis labai norėjo, kad vesčiau tas vestuves, bet nesutikau. Sakiau, galiu tik padainuoti. Važiuodama į Rygą autobusu tas dainas mokiausi, o Danguolė su Violeta klausėsi“, - juokiasi smagią kelionę prisiminusi Lidija. Danguolė patikina, kad Lidija dainavusi gerai - juk yra beveik geriausias ne tik „Lietuvos dainų dešimtuko“, bet ir Majauskų šeimos balsas.

Paklausta, kokiais talentais apdovanota pati, Danguolė kukliai tyli. Užtat Lidija suskumba paaiškinti: „Ji labai gerai moka tvarkytis su pinigais. Dešimt dolerių gali paversti šimtu, o šimtą - šimtais tūkstančių“.

„Labiausiai patinka dirbti ir keliauti“, - priduria Danguolė. Kodėl į Lietuvą atskrido rudenį? „Gyvenu Floridoje, karščių nereikia - ten man per karšta. Į Lietuvą traukia vėsūs orai“, - aiškina moteris, į mūsų kraštą išsiruošianti pavasarį arba rudenį.

Violeta prisipažįsta irgi mėgstanti keliauti, bet ypač jai patinka bendrauti su žmonėmis: „Esu psichologė, žmonių, patyrusių įvairias traumas, reabilitacijos konsultantė. Padedu jiems adaptuotis gyvenime. Dirbu ir su šeimomis, poromis, vaikais, turinčiais bendravimo ar socialinių problemų. Vaikai nesimoko, tarp besiskiriančių porų liepsnoja pyktis... Padedu jiems su tuo susitvarkyti. Nežinau, kiek dar ilgai Dievulis duos sveikatos šį darbą dirbti, bet kiek galėsiu, tiek dirbsiu“.

Ji svarsto galimybę psichologės praktika užsiimti ir Lietuvoje. „Lankydamasi čia pamačiau, kiek daug problemų yra šeimose, dėl vaikų. Kad skriaudžiamos moterys neturi kam pasiskųsti, su kuo pasikalbėti. Norėčiau joms padėti“, - patikina Violeta.

Abi Lidijos viešnios - laimingos. Gauna pensijas, pinigų pragyvenimui užtenka. Galėtų važinėti po pasaulį, bet joms vis rūpi darbai. Lidijai gaila, kad sesės vis dar sunkiai dirba: „Noriu, kad jos keliautų, ilsėtųsi, džiaugtųsi gyvenimu“.

„Taip, labai sunkiai dirbu, bet juk ir keliauju: šiemet dešimt dienų buvau Romoje, liepos mėnesį - Norvegijoje ir Danijoje, dabar - Lietuvoje. Gruodį skrisiu į Niujorką. Mėgstu keliauti, eiti į svečius, bet kai dirbu, tai dirbu“, - amerikietišką požiūrį į gyvenimą išdėsto Danguolė.

Ką Majauskų šeima mano apie, iš šalies žvelgiant, lengvą „žvaigždės“ Lidijos gyvenimą Lietuvoje? „Labai ja džiaugiamės. Dėl dviejų paskutinių „Lietuvos dainų dešimtuko“ laidų Lidijos palaikyti atskridau iš Amerikos. Lidija mamytei nuolat atsiunčia lietuviškų žurnalų, kurie apie ją rašo, - skaitome ir džiaugiamės. Ir mūsų bendradarbiai, draugai ja didžiuojasi“, - patikina Violeta.

Tik ne visada jos žino, kokį pokštą Lidija iškrės ateityje. „Galime tik spėlioti, - juokiasi Danguolė. - Ji nuolat labai užsiėmusi. Vis dėlto dažnai pasikalbame internetu, pasikeičiame žinutėmis. Kai Violeta gauna nuo Lidijos kokią žinutę, man paskambina ir papasakoja, kai aš gaunu, - Violetai paskambinu“.

Ar dar atsimena, su kokiomis mintimis Lidiją kažkada išlydėjo į Lietuvą? „Negalvojome, kad ji čia apsigyvens, - šypsosi Violeta. - Juk važiavo tik metams. Bet pasiliko dešimčiai. Aš irgi norėčiau gyventi Lietuvoje, bet ne žiemą - tada būtų per šalta. Kai išeisiu į pensiją, vasarą gyvensiu čia, o žiemą grįšiu į Mičiganą, kur gyvena duktė Lina ir anūkai - dvynės Madison ir Chloe bei dešimtmetis Gregory“.

Violeta pasakoja esanti laiminga: „Atsibundu ir džiaugiuosi, kad esu sveika. Pasijuntu tokia laiminga - kad turiu šeimą, mėgstamą darbą, galiu padėti sergantiesiems“.

Deja, ankstesnis Violetos gyvenimas - ne be problemų: ji du kartus išsiskyrusi. Pirmą kartą buvo ištekėjusi už lietuvio, antrą - už pusiau indėno, pusiau prancūzo. Kaip nutiko, kad psichologei nepavyko išsaugoti šeimos? „Negalėjau sau padėti, - liūdnai atsidūsta. - Kreipiausi į vieną kolegą, kuris paaiškino, ką galėjau toje situacijoje pakeisti ir ko - ne. Jis pasakė, kad su antruoju vyru galime būti tik draugai, bet gyventi po vienu stogu mums neišeis. Buvau labai užsiėmusi, mokiausi, važiavau į ekskursijas, dirbau iki vėlumos, o jis norėjo, kad žmonelė tik sėdėtų namie“.

Pasak Violetos, jei būtų atsisakiusi karjeros, šeimą būtų išsaugojusi. „Bet nebūčiau išlikusi savimi“, - įsitikinusi moteris.

Kasmet per Kalėdas broliai ir seserys Majauskai susirenka tėvų namuose Floridoje, kurie akimirksniu prisipildo lietuviškos šnekos.

„Tėveliai kažkada mums neleido namuose angliškai kalbėti. Užtat dabar taip smagu lietuviškai kalbėti!“ - neleidžia abejoti Violeta.

Tiesa, žodžių trūksta, sunku reikšti mintis ir akcento nepaslėpsi. Bet reikėtų Lietuvoje porą metų pagyventi, ir tikrai jo nesijaustų. Priduria, kad grįžusi iš Lietuvos kelias savaites galvoja, sapnuoja ir skaičiuoja tik lietuviškai.

Moteris Meksikoje turi butą, kurį įsigijo pamėgusi atostogauti su antruoju vyru. „Dviejų kambariukų, su dviem mažytėmis voniomis. Bet kai atvažiuoja svečių, yra vietos pernakvoti“, - patikina moteris.

Sveikam ir patogiam gyvenimo būdui neabejinga ir Danguolė. Tėvų namuose Floridoje yra didžiulis baseinas. Tiesa, nešildomas, todėl jame maudytis galima tik šešis mėnesius per metus, bet to užtenka. Sveikatai ir gerai nuotaikai palaikyti moteris kilnoja svarsčius, mankštinasi.

Keturis kartus per savaitę baseine plaukioja net 85 metų mama Vanda. „Ir ji labai gerai atrodo“, - patikina nuolat su didžiule pagarba apie motiną kalbanti vyriausioji duktė.

Po televizijos projektų net dešimties kilogramų netekusi Lidija irgi sportuoja, lankosi pas kosmetologę, masažistą. „Nesu sveika kaip uogytė, turiu sveikatos problemų, todėl privalau žinoti silpnąsias vietas ir kantriai dirbti, kad galėčiau jas apsaugoti“, - prisipažįsta moteris, kirsdama sveikuoliškas daržovių salotas su jūrų gėrybėmis.

Taigi visos šeimos moterys - ypatingos? „Taip, mes visos labai energingos. Labai daug kartu galime padaryti. Iš tėvelių visi gavome daug energijos. Tik jauniausias brolis ramus. O mes, seserys, labai veiklios: nuolat bėgame į koncertus, pas draugus, mėgstame bendrauti, gaminti valgyti“, - tęsia Lidija.

Projektų, pristatymų, laidų, koncertų maratone nuolat besisukanti Lidija prisipažįsta su malonumu šeimininkaujanti, netgi vadovaujanti vilniečių moterų klubui „VV“ („Valgau viską“), šeimą lepinanti gardžiais, sveikais patiekalais. „Dažnai ruošiu firmines salotas su plaktu žaliu kiaušinio tryniu bei meksikietišką troškinį, kurį labai mėgsta vyras Vytenis. Šitaip atsidėkoju jam už tai, kad leidžia dažnai nebūti namuose“, - šmaikštauja vietoje nenustygstanti moteris.

Violeta juokauja puikią figūrą išsaugojusi todėl, kad daugiau rūpinasi ne savimi, o šunimi ir katinu. Bet pasitaikius progai mielai ragauja arabų, graikų, italų, meksikiečių patiekalų. Kartais namuose išsikepa viščiuką, liesos mėsos. Saldumynus sau leidžia valgyti tik sekmadieniais. Žinoma, galėtų jų valgyti, bet paskui, norėdama atsikratyti nereikalingų kalorijų, turėtų prakaituoti sporto salėje. Būdama Lietuvoje visada priauga svorio, bet grįžusi į Ameriką atsikrato. „Sportuoju, vartoju maisto papildus, ir energijos užtenka - galiu 14-16 valandų dirbti, rūpintis augintiniais, lankyti anūkus, eiti į paskaitas ir visur suspėsiu“, - pasakoja moteris.

O kaip puošeivos Lidijos seserys mėgsta rengtis? Į šį klausimą atsako... Lidija: „Jos labai mėgsta pasipuošti, bet tik rimtomis progomis ir tik ypatingai. Pavyzdžiui, eidama į „Užburtąją fleitą“ Violeta vilkėjo apačioje surauktą suknelę, mažą trumpą švarkelį ir mūvėjo timpes. Atrodė labai jaunatviškai“.

Violeta sako mėgstanti įdomius drabužius, ryškias spalvas. Jai labai patinka lietuvių dizaineriai ir jei tik turėtų galimybių, vilkėtų vien jų kurtus rūbus. Danguolė irgi vertina gerus, originalius daiktus. Šįkart viešėdama Lietuvoje viename dailės salone įsigijo nuostabų granatų vėrinį. „Raudona spalva man tinka. Be to, dirbu banke, tad savo klientams turiu atrodyti patikimai“, - paaiškina ji.

Abi sesės prisipažįsta ne sykį girdėjusios, kad iš amerikiečių dažnai išsiskiria. Ne išvaizda, o savo mąstymu, kalba, interesais. „Lietuviai - kitokios kultūros žmonės“, - savo šaknimis ir prigimtimi didžiuojasi Amerikos lietuvės.