Garbanos ar plikė?

Plaukai bus vešlesni, jei kirpsime juos per pilnatį, pliki vyrai aistringesni lovoje — su panašiomis tezėmis susiduriame dažnai. Kiek jose tiesos?

Jiems tikrai malonu tai girdėti. Ir tai būtų jiems gera kompensacija už prarastus vešlius plaukus — tik, deja, netiesa.

Nors paveldimas plikimas ir vyriškas lytinis hormonas testosteronas susiję, tačiau ne per potenciją.

Pliki vyrai nebūtinai turi būti karšto kraujo. Tik jų plaukų šaknys labai jautriai reaguoja į šį hormoną. Jų plauko maišelis arba folikulas nuo pat gimimo būna užprogramuotas tapti jautrus testosteronui, sulaukus tam tikro amžiaus. Kai ateina tas laikas, plaukų maišeliai ima reaguoti, išstumia svogūnėlius, ir vyras pradeda plikti.

Klaidinantis perspėjimas! Tai girdėdavome iš močiučių: su šlapiais plaukais lengva persišaldyti.

Tačiau tam nėra jokios priežasties. Kosulį, slogą ir gripą sukelia virusai, o ne drėgmė ir šaltis. Be to, ligų sukėlėjai patenka į kūną per kvėpavimo takus, o ne per galvos odą.

Tiesa, šlapia galva greitai atvėsta, bet šalčio ir drėgmės poveikis imuninei sistemai yra palyginti menkas. Gali būti nemalonu gulėti lovoje šlapiais plaukais. Tad drėgmė gali pakenkti ne sveikatai, o šukuosenai.

Teisybė. Tikriausiai dar nė viena moteris nėra suskaičiavusi, kiek plaukų pameta per dieną. Tai apskaičiavo mokslininkai. Jų išvada: 80—100 išslinkusių plaukų per dieną neturi kelti susirūpinimo.

Mat sveiki plaukai nuolat atauga. Kai atsiranda naujas plaukas, senasis turi jam užleisti vietą ir būna išstumiamas.

Anot mokslininkų, plaukų skaičius kiekvienam žmogui nulemtas genetiškai. Kiekvienu metu atsinaujina apie 15 procentų mūsų plaukų. Laimei, šie procesai tolygiai pasiskirstę po galvą ir dėlto neatsiranda plikų vietų.

Tokių nėra! Specialūs šampūnai, anot gamintojų, reguliariai naudojami turi skatinti mūsų plaukų augimą. Plaukų ekspertai sako ką kita: „Šampūnuose gali būti iš tikrųjų veiksmingų medžiagų, tačiau jų poveikio laikas per trumpas. Veiksmingosios medžiagos greitai vėl išplaunamos“.

Šis mitas plačiai paplitęs, tiesiog nuostabu, kokį poveikį gali turėti pilnatis plaukams. Tuo naudojasi net JAV garsenybių kirpėjai, siūlantys savo paslaugas per pilnatį.

Liūto arba Mergelės dienomis kerpami plaukai turi ataugti itin vešlūs, tikisi klientai. Tačiau plaukų ekspertai į tokius dalykus žiūri gana skeptiškai.

Plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas.

Plaukų spalva kinta ne laipsniškai nuo juodos į rudą, pilką ir tada į baltą. Plaukams spalvą suteikia pigmentinės ląstelės (melanocitai), kurios išsidėsčiusios ant plaukų šaknų ir galvos odos paviršiuje.

Pigmentinės ląstelės apsupa plauką ir įsiskverbia į jį. Senstant melanocitai praranda savo poveikį, o plaukai netenka pirminės spalvos. Kai melanocitų sumažėja, plaukai labai greitai pražyla.

Įspūdis, kad plaukai iš pradžių papilkėja, tik vėliau pabąla, susidaro todėl, kad žilų plaukų skaičius didėja pamažu.

Tiesa. Ne tik kanarėlės nuo kaitros virsta „pelėmis“ — ir žmonėms įvairiu metų laiku plaukai slenka skirtingai.

Prancūzų mokslininkai ištyrė, kad iškrintančių plaukų skaičius vasaros pabaigoje ir rudenį būna didžiausias.

Taip pat buvo užfiksuotas kai kurių žmonių plaukų slinkimo sustiprėjimas pavasarį. Rudeniniam plaukų slinkimui įtakos turi juos per vasarą veikusių saulės spindulių intensyvumas, aiškina mokslininkai. Kuo stipresnis saulės poveikis, tuo smarkiau jie krinta, bet paprastai atauga vėl.

Židininis nuplikimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Moterys ir mergaitės juo suserga dažniau nei vyrai.

Židininis nuplikimas — autoimuninė liga. Organizmo imuninė sistema ima naikinti savo plaukų šaknis. Kodėl ji staiga pradeda elgtis taip beprotiškai, niekas kol kas nežino.

Tačiau medicina jau išmoko pasipriešinti šiai ligai ir specialiais preparatais išgydo 80—100 procentų visų atvejų. Nors, anot vokiečių plaukų eksperto Henningo Hammo, pagijimo procentas būtų ne ką mažesnis, jei niekas šios ligos negydytų, nes 80 proc. atvejų bėgant laikui ji praeina savaime.

Ne, dėl to neverta jaudintis. Prispaudimas gali būti kaltas, kad plaukai toje vietoje gali greičiau sulūžinėti, bet ne išslinkti. Ankštos kepurės gali sukelti galvos skausmą, bet nesutrukdys galvos odos kraujo apytakai ir plaukų šaknų aprūpinimui maisto medžiagomis.

Deja. Dažnai tvirtinama, kad ištyrus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį galima nustatyti, kodėl slenka plaukai.

Vokietijos plaukų ekspertai tuo abejoja. Ištyrus negyvą plauką negalima sužinoti, kodėl jis iškrito. Juoba nėra sudaryta lentelė, pagal kurią galima būtų nustatyti, kiek vitaminų ir mineralinių medžiagų turi turėti sveikas plaukas.

Plaukų tyrimas būna prasmingas tuo atveju, kai reikia patikrinti, ar veiksmingas gydymas.

Parengė Gražina Vasiliauskienė