Kas paneigs, kad šias pramogas išbandžiusios mūsų pašnekovės šviečia ir
be kosmetikos? Ir visai nesvarbu, kad nuo griuvinėjimų slidžių trasoje
rankos ir kojos nusėtos mėlynėmis, o drabužiai po lenktynių su šiaurės
vėju kvepia ne kvepalais, o trenkia benzinu... Svarbiausia - kad visą
žiemą tvyrotų šaltukas ir būtų sniego!
***
Kristina Savickytė-Damanskienė (33 m.), aktorė
„Daug metų - gal penkerius, gal šešerius - slidinėjantis mano vyras
Linas šiemet mus su dukterimis Justina ir Gabija prikalbino važiuoti į
Alpes, ir visoms pirmąkart gyvenime teko stoti ant slidžių“, - pasakoja
ką tik iš tolimos kelionės per Alpes sugrįžusi ir dar vieną žiemos
pramogą atradusi aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė.
Italijos Alpių kurortą Livinją kartu su kelių draugų šeimomis Damanskiai
pasiekė automobiliais, o slidinėjimo malonumais visi mėgavosi dešimt
dienų. Visi iš Lietuvos vežėsi slidinėjimo kostiumus ir batus, slides
nuomojosi vietoje.
Nors iš pradžių net atsistoti ant slidžių Kristinai buvo baisu, bet per
keletą dienų jas suvaldyti išmoko ne tik ji, bet ir dukterys. Ką
kalbėti apie prisiekusį slidininką jos vyrą Liną! „Buvo labai smagu -
naktį spaudė 25, dieną - 15 laipsnių šaltis, dieną viskas skendėjo
sniege - keliai buvo užversti pusantro metro pusnimis, namai stovėjo su
didžiulėmis sniego kepurėmis. Seniai nebuvau mačiusi tiek sniego“, -
pasaką primenančius vaizdus mena Kristina.
Vos atvykusi Kristina pasisamdė slidinėjimo instruktorių, mokiusį ją
slydimo paslapčių. „Nuolat griuvinėjau, kritau, kojos ir rankos dabar
nusėtos mėlynėmis, bet kaip kitaip būčiau išmokusi? Sekėsi vis geriau,
ir baimė pasitraukė“, - pasakoja moteris.
Vis dėlto jausmas, pirmąkart pažvelgus nuo kalno viršūnės, buvo
nekoks... „Keltuvu pakilus ant kalno, beliko nuo jo nušliuožti, nes
pasirinkimo nebuvo - juk nuo kalno niekas nenukels“, - juokiasi
Kristina. Iš pradžių baugino didžiulis greitis, bet išmokus suvaldyti
slides, reikiamu momentu jas pristabdyti, šliuožti pasidarė smagu,
poilsiautojai pajuto tikrą slidinėjimo malonumą - kad nugalėjo baimę,
save ir nusileido iš beveik 3 km aukščio kalno.
Ir orai pasitaikė puikūs. Tik vieną dieną dangus buvo apsiniaukęs,
snigo. Visą kitą laiką Alpėse plieskė saulė. „Buvo saulėta, gera,
gražu, nors ir šalta“, - grįžusi reziumuoja Kristina. Populiarus kalnų
kurortas buvo pilnas slidinėjimo kalnuose entuziastų, tik Damanskiai jo
apžiūrėti nespėjo, nes sušalus ir prisislidinėjus norėdavo tik ištiesti
kojas ant sofos.
Dukterims Gabijai ir Justinai slidinėti puikiai sekėsi. Dėvėdamos
specialias liemenes ir šalmus su slidinėjimo mokytoja ir kitais vaikais
jos drąsiai leidosi net sudėtingomis trasomis. Slidinėti mergaitėms
taip patiko, kad prieš pamokas mokykloje iš džiaugsmo trindavo rankas ir
netgi suvalgydavo visą joms duodamą maistą.
Paskutinę atostogų dieną slidinėjimo mokykloje buvo surengtos varžybos,
kuriose seserys dvynės pasirodė puikiai - Justina laimėjo pirmąją,
Gabija - ketvirtąją vietą. „Justina iš Italijos parsivežė nugalėtojo
taurę, apie kurią seniai svajojo. Pasirodė, kad slidinėjimui mūsų
dukterys labai gabios“, - džiaugiasi mergaičių mama.
Slidinėjimo pamokas puikiai išmokusi Damanskių šeima paskutinę viešnagės
dieną pakilo į kalną ir draugiškai kartu nusileido. „Tačiau lėkimo su
vėjeliu jausmo dar nepažinau. Manau, kad pajusiu ateityje, nes į kalnus
būtinai sugrįšiu“, - žada Kristina. Aktorė labai dėkinga vyrui Linui,
kuris visas šeimos moteris užkrėtė slidinėjimo virusu: „Jis labai
norėjo, kad ir mes pabandytume slidinėti ir dabar labai džiaugiasi, kad
mums patiko“.
***
Živilė Perminienė (33 m.), verslininkė
Trakų rajone, Ponykščių kaime, esančio „Auto-moto parko“ šeimininkai
verslininkai Živilė ir Vidmantas Perminai puoselėja ekstremalų hobį -
domisi kroso motociklais, keturračiais, rengia jų varžybas ir patys
dalyvauja jose. Šį pomėgį drąsiai vadina savo šeimos hobiu - mat
motociklus vairuoja ne tik Živilė ir jos vyras, bet ir penkiolikametis
jų sūnus Lukas, jau dalyvavęs respublikinėse motokroso varžybose,
keturratį vairuoja dvylikametė juodviejų duktė Aistė.
Prieš keletą metų nuosavame sklype Perminai įrengė motociklų ir
keturračių trasą, pradėjo organizuoti keturračių ir motokroso motociklų
varžybas. „Į jas motociklininkai atvažiuoja su šeimomis - juos
palaikančiomis žmonomis ir vaikais. Kai kurios moterys keturračius
atvairuoja pačios arba atvažiuoja su draugėmis. Kol vyrai rungiasi
motociklų varžybose, jų žmonos su vaikais važinėjasi keturračiais,
smagiai leidžia laiką“, - apie smagiai provincijoje leidžiamą laiką
pasakoja Ž.Perminienė.
Varžybų metu trasos prieigose, pasak Živilės, verda tikros aistros -
dalyvių palaikymo komandos trimituoja trimitais, šaukia varžybų dalyvių
vardus, pavardes, starto numerius, miesto ar miestelio pavadinimus.
„Neretai visai rimtai susikauna miestas prieš miestą - Vilnius prieš
Kauną, Alytus - prieš Marijampolę“, - smagumo neslepia Ž.Perminienė.
Pasibaigus varžyboms, po apdovanojimų, visi dalyviai su savo palaikymo
komandomis surengia žiemos vaišes.
Kodėl Živilė nesėdi namuose, nemezga, o duodasi su motociklais? „Esu
toks žmogus, kuris sėdėti vietoje negali. Turiu nuolat bėgti, lėkti, ką
nors veikti ir, aišku, savaitgalį gauti adrenalino“, - atsakydama
nusijuokia energinga moteris.
Motociklais ji važinėja seniai. „Pradėjau nuo „Jawa“, vėliau išbandžiau
motokroso motociklą, o dabar savaitgaliais labai mėgstu pasivažinėti
keturračiu „Polaris 600“. Kartais į pelkę įsėdu, prireikia ištraukti,
bet vis tiek smagu. Nepalyginsi su plentu važiuojančia mašina“, -
vairavimo malonumą bando nusakyti Živilė.
Rimtose motokroso ar keturračių varžybose moteris nėra dalyvavusi, nors
mėgėjų varžybose jau teko. „Vieną kartą greičio ruože rungiausi su
šešiais vyrais. Pasisekė neblogai - atvažiavau trečia“, -
teprasitaria ji. Savos sienos padėjo? „Gal ir taip?“, - nusišypso
savą trasą kaip savo delną pažįstanti moteris. Beje, ji gana sudėtinga
- joje įrengti net trys tramplinai, per kuriuos ypač mėgsta šokinėti
vyrai. „Aš tai darau atsargiau, bet irgi pašokinėju“, - prisipažįsta
juokdamasi moteris.
Pasivažinėti motociklais dažnai išsiruošia visa Perminų šeima: vyras ir
žmona - keturračiais, motokroso motociklu - jų sūnus, mamai už nugaros
sėdi dukrelė. Apylinkės keliais važinėjasi ne tik vasarą, bet ir žiemą.
„Beje, žiemą - dar smagiau ir visai nešalta! Yra specialūs drabužiai,
šalmas, akiniai. Nėra blogo oro. Yra tik blogi drabužiai“, - žinomą
tiesą primena Živilė.
***
Birutė Petrikytė (54 m.), dainininkė
„Daug metų su vyru Igoriu vykstame į kalnus slidinėti. Tik šiemet dėl
darbo svečių namuose slidinėti negalėjome, užtat daugiau laiko galime
skirti kitiems pomėgiams - pirčiai ir maudynėms jūroje“, - pasakoja
Šventojoje neseniai svečių namus „Birutės uostas“ įkūrusi dainininkė
Birutė Petrikytė.
Jau daug metų juodu su Igoriu sekmadieniais važiuoja į draugų pirtį,
stovinčią ant kopos Latvijoje, vos aštuoni kilometrai nuo Šventosios, ir
ten kaitinasi. Pirtis, pasak Birutės, - džiaugsmas sielai ir kūnui,
ypač kaulams ir sąnariams. „Kitą rytą po pirties atsikeliu kaip
kūdikis, kaip naujai gimusi“, - juokiasi ji. Žiemą periasi beržinėmis
vantomis, pavasarį - vantomis iš dilgėlių. „Po mušimo dilgėlėmis
juntamas tik malonus, lyg adatėlių daigstymas“, - pasakoja jėgų ir
stiprybės iš gamtos besisemianti moteris.
Beje, šiemet, iškritus pirmajam sniegui Birutė su vyru įsigeidė
išsimaudyti (tiksliau, pasivolioti) sniege. Vis dėlto dažniau žiemą
maudosi ne sniege, o pirtyje ir jūroje. „Šitą reikalą“ ji propaguoja
beveik trisdešimt metų - nuo Dainiaus Kepenio, kurio sveikuolių mokyklą
ji lankė, laikų.
Į žiemos maudynes Birutė seniai įtraukė ir dukterį Andželiką, anūką
Antaną ir net vyrą Igorį. „Vyras iš pradžių maudynių jūroje
nepripažino. Pabėgiojęs krosą nuo kranto žiūrėdavo, bet paskui pabandė,
patiko ir priprato. Tik Igorio sūnus Aleksas maudynių jūroje žiemą
atsisako“, - pasakoja savo šypsena ir gera nuotaika ne tik scenoje
žavinti dainininkė.
Sako, kad išsimaudyti ji galinti bet kada, kai tik sugalvoja ar
užsimano. Prieš pasinerdama į jūrą vandens temperatūros niekada nežino.
„Žinau tik tai, kad šalčiausias vanduo būna vasarį ir kovą“, - juokiasi
garsioji „ruonė“. Jei nuvažiuoja į draugų sodybą prie ežero, drąsiai
lenda net į eketę.
Birutė su vyru Igoriu maudosi rytais, žinoma, nuogi ir į šėlstančią jūrą
bristi nebijo. „Kepenis kažkada mane mokė į jūrą bristi kaip į brolio
ar sesers glėbį, taip mes ir darome. Taip ir reikia daryti“, -
patarimus žarsto dainininkė. Įpratusi prie maudynių, apie jūroje
tykančius pavojus net nemąsto. Įbrenda į jūrą, keletą kartų pasineria į
vandenį ir bėga į krantą. Net rankšluosčio nereikia - išlipus ant
kranto kūnas, pasak Birutės, būna taip smarkiai įkaitęs, kad vanduo
žaibiškai nudžiūsta. Jei nenudžiūsta, vėjas nupučia.
Kodėl būtinai maudosi ryte? „Tuomet visą dieną nuotaika būna pakili,
gera. Būnu darbinga visą dieną, jokių piliulių nereikia“, - juokiasi
Birutė. Patikina nė sykio po tokių ekstremalių maudynių nesusirgusi net
sloga. „Mums patinka toks gyvenimo būdas, mes tikime jūros galia“, -
neslepia be jūros gyventi negalinti Birutė.
Kalbino Snieguolė Dovidavičienė