Ašarinių dujų sausio 16-ąją teko ir policijos pareigūnams, ir riaušininkams. Jų paragavo ir atsitiktiniai praeiviai.
„Jausmas toks, tarsi vienu metu būtum nulupęs šimtus svogūnų“, – apibūdino vienas studentas.
Jam taip gėlė ir skaudėjo akis, kad vaikinas ilgai negalėjo atsimerkti.
Vaikams, kurių organizmas yra jautresnis nei suaugusiųjų, peršėjo gerklę, jie čiaudėjo ir kosėjo.
Nors daugelis riaušininkų ir atsitiktinių praeivių atsipirko tik nemaloniais pojūčiais, kurie po poros dienų praėjo, didelės koncentracijos dujų mišiniai gali stipriai pažeisti akis.
„Ašarojimą sukeliančios cheminės medžiagos gali prasiskverbti pro akies rageną ir pažeisti endotelį. Tada laukia ilgai trunkantis gydymas“, – sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akių ligų centro vadovas Rimvydas Ašoklis.
Ašarinių dujų poveikis medikams žinomas nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų – tada jos buvo naudojamos kaip ginklas.
Dabar gydytojai dažniau susiduria su pacientais, kurie nukenčia nuo ašarinių dujų balionėlių, perkamų savigynai.
R.Ašokliui teko gelbėti ne vieną tokį ligonį. Suteikus skubią pagalbą, būklė dažnai pagerėja po keliolikos valandų, nors akių dirginimo pojūčiai gali išlikti dar keletą parų.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologijos punkto akių ligų gydytoja Ramutė Vaičaitienė neprisimena savaitgalio, kad į medikus nesikreiptų nuo dujų balionėlių nukentėjusių žmonių.
Kai į akis patenka dujų, iš pradžių žmogus patiria didelį skausmą, nevalingai užsimerkia, jis nieko negali daryti, todėl praranda orientaciją aplinkoje.
„Didžiausias pavojus, jeigu iš labai arti papurškus dujų akyse lieka drumsčių. Vėliau jos trukdo regėjimui“, – įspėjo gydytoja R.Vaičaitienė.
Ji prisimina atvejį, kai viena taksi klientė papurškė taksistui į veidą dujų vos iš pusės metro atstumo. Vairuotojui medikai nustatė ragenos nudegimą. Dalis ragenos žuvo, buvo pažeista ir junginė, kiti audiniai.
Gydytojui R.Ašokliui teko gydyti ligonį, kuris prarado akį, nes dujiniu pistoletu buvo šauta iš labai arti. Šūvio banga suplėšė į skutelius visą akies obuolį.
R.Vaičaitienės žmonės dažnai klausia, ar patekus dujų į akis jas būtina plauti.
Dujos, kaip ir bet kuri cheminė medžiaga, dirgina akis. Jas galima plauti vandeniu, tačiau jo reikėtų negailėti.
Jeigu po ranka nėra daug vandens, geriau užsimerkti ir ant vokų uždėti kokį nors šaltą daiktą.
Jei dujų pateko ant veido, jo nereikėtų plauti, geriau šaldyti.
Plaunant ir trinant veidą galima pažeisti odą. Nukentėjusįjį geriau išvesti iš patalpos į gryną orą, kad dujos greičiau išgaruotų.
Dujos gali sukelti ir kvėpavimo takų spazmus. Kai jų patenka į nosį, gerklę, žmogus ima čiaudėti, kosėti, kartais dusti.