Kaip energingoji mūsų
dainininkė Donata Virbilaitė, nuolat klausinėjama, ar tik ji - ne airė.
Kita pašnekovė, pasirodžiusi kokiame vakarėlyje, sulaukia tvirtinimų,
kad yra panaši į italę ar prancūzę. „Jei į italę - gerai, bet jei į
prancūzę... Kai pamačiau, kokios tos prancūzės, pamaniau, kad tai -
joks komplimentas“, - juokiasi komplimentų užsienyje dėl savo
kitoniškumo nuolat sulaukianti aktorė ir dainininkė Nijolė Narmontaitė.
Abi jos - nelietuviško charakterio, nelietuviškos išvaizdos:
temperamentingos, ryškios, kitokios. Svetimos tarp savų, savos - tarp
svetimų. Taip ir norisi paklausti: tai trūkumas ar privalumas?
***
Nijolė Narmontaitė (49 m.), aktorė, dainininkė
Scenos primadona, žvaigždė, ragana, lakštingala... Kokių tik epitetų
apie save nėra girdėjusi aktorė ir dainininkė, temperamentingoji žemaitė
Nijolė Narmontaitė. Apibūdinęs jos talentą retas pamiršta paminėti
egzotišką išvaizdą. Vieni sako, kad ji panaši į italę, ispanę, treti -
į rusę. Tik, žinoma, ne į lietuvę.
„Spėjimų, kad nesu lietuvė, sulaukiu visą gyvenimą. Anksčiau rusų kino
režisieriai lietuvių aktorius dažnai kviesdavo filmuotis. Žinoma,
siūlydavo užsieniečių vaidmenis. Man irgi teko vaidinti poroje jų
detektyvų ir abiejuose - nelietuves. Viename filme vaidinau latvę,
kitame - lyg tai suomę, lyg tai estę“, - kalbas apie jos kitoniškumą
patvirtina pati Nijolė.
Aktorė neslepia, kad daugelis, išgirdę jos lėtą kalbėseną, iš tiesų
pamanydavo, kad ji - estė. „Tuo laiku smarkiai žemaičiuodavau, ir tai,
kas darėsi mano galvoje, net sunku pasakyti“, - nusišypso ji.
Pasirodo, gavusi rusišką tekstą, aktorė mintyse jį išsiversdavo į
lietuvių kalbą, paskui - į žemaičių ir tik tada ištardavo rusiškai.
Dėl to daug kam pasirodė lėtapėdė - tikra estė.
Vėliau režisierius Algimantas Puipa filme „Bilietas į Tadž Mahalą“ ją
pakvietė suvaidinti darkyta lietuvių kalba kalbančios rusės tardytojos,
ir tai buvo labai juokinga. Prieš kelerius metus, matyt, ir dėl
išorinio panašumo spektaklyje „Meistriškumo pamoka“ Nijolei atiteko
tragiško likimo ispanų primadonos Marios Callas vaidmuo.
Specialiai dėl šio vaidmens aktorė pasijuodino plaukus, pritaikė
drabužius, grimą, išstudijavo kalnus dokumentinės medžiagos. Jos
namuose kelis mėnesius nuo ryto iki vakaro skambėjo Marios Callas
dainos. Kol Nijolė suprato, kokios jos su Maria panašios ir kodėl ją,
Nijolę, taip dažnai pavadina ispane.
Labai įdomiai aktorė pasijuto neseniai lankydamasi Australijoje, kur
nuskrido pasitikti jachta „Ambersail“ aplink pasaulį plaukiančio savo
draugo Pauliaus Kovo. Pamatę Australijoje dar neregėtais rūbais
vilkinčią Nijolę, žmonės ją stabdė tiesiog gatvėje ir klausinėjo, iš kur
ji. Išgirdę, kad iš Lietuvos, sakydavo: „Oi, žinome. Pas jus šiemet
„mileniumas“ (tūkstantmetis). Matėme atidarymą per televiziją.
Australijai - tik 200 metų, o jums - jau tūkstantis. Tik
pagalvokite“, - stebėjosi, o paskui nuoširdžiai sveikino jie.
Australijoje N.Narmontaitė svečiavosi savaitę, turėjo laiko
pasivaikščioti po parduotuves. Nebuvo parduotuvės, į kurią jai užėjus
nebūtų prišokusi pardavėja, klausdama, iš kur jos rūbai, kas ji pati.
„Nesistebiu - vilkėjau labai įdomius telšiškės dizainerės Ingridos
Bušeckienės rūbus. Žmonės pirmiausia atkreipdavo dėmesį į juos, o paskui
- į mane“, - konstatuoja prie dėmesio įpratusi aktorė.
„Ingridos sukurtos kelnės keistos - labai plačios, su daugybe kišenių,
panašios į turkiškas. Palaidinės - žemiau kabančiais skvernais,
švarkai - su gobtuvais. Ji siuva nelietuviams, ir man tai patinka.
Man „seilių“ - gėlyčių, „kvarbatkyčių“ - nereikia. Reikia „crazy“.
Žinoma, kad nebūtų perlenkta, bet kad rūbas būtų kitoks, kad
atrodyčiau kitokia“, - patikina N.Narmontaitė.
Pasirodžiusi kokiame nors vakarėlyje N.Narmontaitė nuolat sulaukia
pasakymų, kad yra panaši į italę arba prancūzę. „Jei į italę - gerai,
bet jei į prancūzę... Kai pamačiau, kokios tos prancūzės, kaip jos
kasdien vaikšto apsirengusios, pamaniau, kad tai - joks komplimentas“,
- juokiasi Nijolė.
Paklausta, kokioje užsienio šalyje norėtų gyventi, patikina, kad tik
Lietuvoje. „Kas aš svetimoje šalyje būčiau be savo mėgstamo darbo?“
- klausimu į klausimą atsako ji. Neneigia, kad dėl puikaus klimato ir
nuoširdaus bendravimo patinka Ispanija. Ne sykį yra girdėjusi
spėjimų, kad praėjusiame gyvenime tikriausiai gyveno Pietryčių
Azijoje. „Matyt, buvau labai maža, kad dabar Dievulis ūgio
nepagailėjo“, - pajuokauja moteris.
Drabužiais moteris nesistengia pabrėžti jokios tautybės. Mėgsta rengtis
taip, kaip patinka. Jaunystėje dėl tokio pomėgio sulaukdavo daug
dėmesio ir blogai jausdavosi, bet dabar įprato atsiriboti. „Gali į mane
žiūrėti, stebėtis, pavymui ką nors pasakyti, ir man tai bus nė motais.
Nebent sulaukčiau pastabos iš labai artimo žmogaus, kad rūbai labai
neskoningi, - tada sureaguočiau. Svarbiausia, kad rūbas būtų prie
širdies. Į ką esu panaši, man nerūpi“, - sako įmantriais rūbais visus
nuolat stebinanti moteris.
Nesitikėjo, kad kada nors taip smarkiai pamėgs gintarą. „Atrodė, kad
gintaras - nusibodęs lietuviškas motyvas. Bet pastaruoju metu atradau
nuostabius Kaune gyvenančios dizainerės Aušros Mačiulienės papuošalus iš
gintaro. Juos taip pamėgau, kad kitokių nebenoriu nešioti“, - patikina
ji.
***
Donata Virbilaitė (22 m.), dainininkė, renginių organizatorė
„Lietuvoje mane daug kas pažįsta, todėl neklausinėja, bet vos išvažiuoju
į užsienį, visada klausia, ar tik nesu airė“, - nė nemano apie save
sklandančių kalbų neigti Donata Virbilaitė. Dėl to panašumo mergina
neišvengia net kuriozų. Sykį viename vakarėlyje prie jos priėjo
Lietuvoje žinomas airis ir pasiteiravo, ar ji - ne iš Airijos. Donatai
atsakius „ne“, susigėdo: „Kaip gaila. Taip būtų gera Lietuvoje sutikti
airę...“ Nors yra raudonplaukė, strazdanoto veido, Donata airiškų šaknų
neturi. Jos tėvai - tikri lietuviai, gyvenantys Kaune, trumpai gyvenę
Vengrijoje. Donata gimė Vengrijoje, bet sulaukusią metukų tėvai ją
parsivežė į Lietuvą. Vengriška dvasia užsikrėsti mergina nespėjo, nors
sugrįžti į šią šalį norėtų.
Beje, Airija jos kol kas nedomina. „Pusseserė kaip tik šiuo metu gyvena
Airijoje, nepasakyčiau, kad jai ten gerai, todėl ir manęs ta šalis
netraukia“, - atvirauja mergina. Labiau norėtų aplankyti Norvegiją,
Suomiją, Švediją.
„Kai tik užsienyje pasakau, kad esu iš Lietuvos, niekas netiki. Matyt,
lietuves visi įsivaizduoja kitokias - pilko gymio arba blondines“, -
svarsto Donata. Lankantis Europoje niekas netiki, kad ji iš Lietuvos, o
atostogaujant Egipte ar Turkijoje ji nuolat klausinėjama, ar tik ne iš
Rusijos. „Merginos ir moterys ryškiais plaukais vietiniams visada
panašios į ruses“,- supratingai šypsosi Donata.
Beje, natūrali jos plaukų spalva - ne „ryža“, o auksinė. Raudonplauke
Donata tapo prieš kelerius metus nudažius plaukus. Kokie tokios
išvaizdos privalumai? „Privalumas, kad visada būsi pastebėta, o
trūkumas - niekur negalėsi pasislėpti“, - juokiasi ji. Plaukų spalvos
Donata neketina keisti. Galbūt šiek tiek pašviesins, patamsins, ir
viskas. „Nors daug kam Lietuvoje tai nepriimtina, bet „ryžas“ žmogus
man atrodo patikimas, šiltas ir patrauklus.
Airę primenanti mergina airiška mada dar nespėjo pasidomėti. Perka ir
dėvi tai, kas jai patinka. Kiekvienai dienai žiemą renkasi tamsius
drabužius, o vasariniai jos rūbai tiesiog trykšta spalvomis.
Nepaisant to, kad Lietuvos airiai priima kaip savą, Donata su jais kol
kas nedraugauja. Su garsiausia Lietuvos aire Erica Jennings pabendrauja
tik per koncertus. Tik į netoli jos namų esantį airių „pabą“ užsuka.
Donata neneigia, kad daugeliui į airę ji panaši atrodo ne tik dėl
„ryžos“ plaukų spalvos, bet ir dėl daugybės ant kūno esančių
strazdanėlių. Jos ypač būdingos baltaodžiams airiams. Nors Airijoje
tokių žmonių gausybė, tačiau Lietuvoje airiško tipo žmonės - „ryžais“
plaukais, strazdanoti, pasak Donatos, kol kas ignoruojami, į juos
žiūrima kaip į kitokius.
Dėl šios priežasties prieš koncertus paaugliai Donatą kartais mėgina
paerzinti šaukdami: „Ryža, ryža...“, bet mergina nesutrinka - ima ir
uždainuoja savo garsiąją dainą „Ryža“. „Visi smagiai pasijuokiame,
viskas gražiai baigiasi“, - tikina išeitį net iš kebliausios
situacijos surandanti dainininkė.
Muzikinių projektų ir atlikėjų agentūros svetainę www.gyvaideja.lt
neseniai įkūrusi D.Virbilaitė sako, kad kai kurios mergaitės internete
dėkoja už tai, kad ji išdrįso prisipažinti, jog yra „ryža“. Kai
mokykloje kurią nors jų pavadina „ryža“, šios atkerta: „O Donata iš
„Kelio į žvaigždes“ - irgi „ryža“. Štai kokią nelengvą misiją man tenka
vykdyti“, - šypsosi Lietuvos raudonplaukius ir strazdanotuosius
reabilitavusi D.Virbilaitė.
Kalbino Snieguolė Dovidavičienė