Spąstai ausims

Garsiausias garsas, kurį gali ištverti žmogaus ausis, yra 120 decibelų (dB) - didesnis garsas gali sukelti nepataisomų pasekmių. Palyginkime: žmonių kalba siekia vidutiniškai 40-60 dB, o šnabždesys - 10-15 dB.

Mūsų klausos aparatas sudarytas taip, kad bet kokiam garsui, patekusiam į ausies kaušelio spąstus, tenka nueiti gana ilgą kelią, kol pasiekia galvos smegenis ir būna išgirstas. Per klausos landą jis pasiekia būgnelį, kuris kaip membrana perduoda atspindėtus virpesius klausomiesiems kauliukams ir nukreipia toliau - iš vidurinės ausies į vidinę. Būtent čia yra pagrindinis klausos instrumentas - spiralinis (Kortijaus) organas, kurio plaukuotosios ląstelės mechaninius garso virpesius paverčia elektriniais impulsais, sudirginančiais klausos nervą.

Po to nerviniai impulsai pasiekia galvos smegenų žievės smilkinio zoną, kur išgirstas garso signalas galutinai apdorojamas.

Kas įvyksta organizme, kai ausį nuolat veikia ne šiaip garsi muzika (per 85 dB stiprumo), bet dar ir maksimaliai priartinta prie ausies?

Pirmiausia sutrinka žmogaus sugebėjimas pagal klausą nustatyti garso šaltinio buvimo vietą, tampa sunkiau orientuotis erdvėje. Pavyzdžiui, jei šalia pasigirsta stiprus garsas, žmogus negali nustatyti, iš kurios pusės jis sklinda. Net jeigu muzika skamba tik vienoje ausyje, nustatyti potencialios grėsmės šaltinį tampa neįmanoma. Kadangi vaikai mėgsta klausytis muzikos eidami gatve arba važiuodami visuomeniniu transportu, padidėja rizika patekti į sudėtingą situaciją.

Antra, nuolatinė garsinė klausos ataka provokuoja spiralinio (Kortijaus) organo plaukuotųjų ląstelių apmirimą. Vaikui gresia diagnozė, analogiška profesinei triukšmingų įmonių darbuotojų (pavyzdžiui, telefonistės) ligai - chroniška akustinė trauma. Pirmasis jos simptomas - triukšmas ir skambesys ausyse, kuris pradeda kankinti melomaną prieš nusilpstant klausai. Jei į problemą bus numota ranka, triukšmas galvoje taps nuolatinis ir faktiškai neišgydomas.

Ausinių pomėgis tampa galvos skausmų, dėmesio sutrikimo, nervingumo, dirglumo būsenos ir net kraujospūdžio šuolių priežastimi. Bėgant laikui vaiko ausis nustoja priimti aukštus dažnius, jis paprasčiausiai jų nebegirdi.

Anksčiau ar vėliau chroniška akustinė trauma baigiasi klausos nusilpimu. Pirmaisiais etapais klausa pablogėja tik pagal subjektyvius pojūčius: 10-15 minučių po muzikos klausymosi žmogui atrodo, kad jis prastai girdi. Paskui girdimumas sumažėja objektyviai, tai reiškia, kad kenčia plaukuotosios ląstelės ir ne už kalnų pirmoji neprigirdėjimo stadija: pats tyliausias garsas pagal audiometrinius tyrimus, kurį girdi žmogus, prasideda nuo 40 dB. Antrojoje ligos stadijoje žmogus gali girdėti tik nuo 50-70 dB, trečiojoje - nuo 70-80 dB, ketvirtojoje - daugiau kaip 85 dB.

Dar viena tolima chroniškos akustinės traumos pasekmė - vestibiuliarinio aparato sutrikimas, sukeliantis dažną galvos svaigimą, pusiausvyros praradimus, supimo ligą važiuojant transportu. Atkurti vestibiuliarinio aparato funkcijos faktiškai neįmanoma, nors gydytojai neretai paskiria akupunktūros kursą ir specialių vaistų, kurių efektas tik laikinas.

Kaip greitai išsivysto neprigirdėjimas? Viskas priklauso nuo žmogaus. Vieni turi įgimtą polinkį į klausos sutrikimus arba kraujagyslių disfunkciją, taip pat ir vidinės ausies, o tai reiškia, kad ausinės gali gerokai paspartinti problemos atsiradimą. Tad kasdienis garsios muzikos klausymasis (daugiau kaip pusės grotuvo garso galingumo) po 3-4 valandas neišvengiamai nulems klausos nusilpimą po 5 metų. Net jeigu vaiko klausos aparatas normalus, o jis klausosi garsios muzikos ištisas dienas, klausa vis tiek anksčiau ar vėliau nukentės.

Kadangi ausinių mada mūsų šalyje atsirado palyginti neseniai, tad ir klausos problema dar nėra tokia aktuali. Vokietijos ir Kanados medikai jau kalba apie klausos sutrikimų epidemiją, kurios pagrindine priežastimi specialistai laiko ausines.

Šiose šalyse 50 procentų padaugėjo dvidešimtmečių melomanų, nešiojančių klausos aparatus. Stengdamiesi nuslėpti savo bėdą, jie dažniausiai renkasi ne ausies viduje įtaisomus prietaisus, o madingus, prikabinamus už ausies, primenančius ausines.

Specialistai mano, kad svarbu ne tik muzikos garsas, bet ir jos žanras, kuriam žmogus teikia pirmenybę. Jie teigia, kad šiuolaikiniai ritmai labai primityvūs, sudaryti pagal pulsuojančių žemų dažnių principą. Pasirodo, jei kasdien klausysimės tokių monotoniškų garsų, muzika gali pažeisti neuronų funkciją.

Kaip tai įvyksta? Klasikinėje muzikoje melodijos, ritmai, skambesio faktūra, garsumas nuolat kinta, o tai yra palanki terpė smegenų ląstelėms vystytis. O žemi dažniai ir monotoniškas ritmas - savotiškas psichotropinis narkotikas, kuris įtraukia žmogų į transą ir net pakeičia pasąmonę. Ypač tokia muzika pavojinga vaikams iki 12 metų - yra rizika, kad ateityje jie nesugebės suvokti sudėtingesnių ritmų. Nuo žemo dažnio kūrinių jiems sutrinka melodijos suvokimas, atrofuojasi geros muzikos poreikis.

Įdomu, kad nuo žemų dažnių ir monotoniškai besikartojančių garsų išsivysto priklausomybė, panaši į alkoholinę: tampa gyvybiškai reikalingi fiziologiškai žadinantys ritmai. Beje, žmogui, įpratusiam klausytis tik tokios muzikos, lengva primesti bet kokią informaciją, jis geriau pasiduoda reklamos įtaigai.

Nelabai maloni perspektyva? Pasistenkite vaiko gyvenime rasti vietos gerai muzikai - vaikščiokite su juo į klasikinės muzikos koncertus, užrašykite į chorą ar pianino pamokas. Įdomu, kad aukštų tonų virpesiai palankiai veikia psichiką, slopina agresiją, dirglumą, įniršį, pyktį.

Muzika, sklindanti iš ausinių, dažnai būna ne pačios aukščiausios kokybės, be to, ji dar ir nenatūrali. Garso įrašų studijos įrenginiai turi savo garso filtravimo spektrą, kuris pašalina visus pašalinius garsus. Kai paspaudžiame vieną pianino klavišą, paskui kitą, trečią, vis dar girdėti pirmosios gaidos atgarsis - tai ir yra priegarsis, pats vertingiausias dalykas muzikoje. Iš garso, perėjusio per įrašų konvejerį, būna išvalyti gydomieji virpesiai, todėl šis garsas primena rafinuotą saulėgrąžų aliejų: jis, aišku, tinkamas vartoti, tačiau netekęs daugybės naudingų medžiagų.

* Muzika turi būti ne garsesnė kaip 70-80 dB. Jeigu jūs girdite garsus, sklindančius iš vaiko ausinių, vadinasi, įrašo garsas didesnis nei 90 dB. Užsidėkite ausines, pareguliuokite garsą ir paaiškinkite vaikui, kodėl negalima klausytis tokio garso.

* Patartina muzikos su ausinėmis klausytis ne ilgiau kaip 1-2 valandas per dieną.

* Nerekomenduojama muzikos klausytis ten, kur didelis triukšmas, pavyzdžiui, oro uoste, traukinių stotyse, metro, kur aplinkos triukšmas kartais viršija 100 dB. Kad užgožtume nemalonius garsus, ausinukų garsą tenka padidinti iki 110 dB, o tai jau žmogaus ausies galimybių riba.

* Pirkite kompaktinius diskus su gera muzika ir pasiūlykite vaikams pasiklausyti, kad jie priprastų prie įvairios, sudėtingos muzikos (klasikos, džiazo, folkloro).

* Kad vaikas neprarastų imlumo aukštos kokybės muzikai, specialistai siūlo mokyti jį įsiklausyti. Galima gauti kompaktinių diskų, kuriuose gamtos garsai - vandens čiurlenimas, paukščių čiulbesys, bangų ošimas - įrašyti pirmame plane, o kaip tolimas tylus fonas skamba J.S.Bacho arba A.Vivaldi muzika. Jie labai naudingi dvasinei ir fizinei sveikatai.

* Vaikams naudinga ruošti namų darbus skambant muzikai. Pagal klasikinius W.A.Mozarto, L. van Beethoveno, J.Haydno kūrinius geriausia užsiimti kūryba: rašyti rašinėlius, spręsti uždavinius. Kai reikia įsiminti (eilėraštį, daugybos lentelę, miestų ir upių pavadinimus ir pan.), idealiai tinka baroko muzika (A.Scarlati, A.Vivaldi, G.F.Handelis, J.S.Bachas).

***************

Mokslininkai bando sukurti unikalų kovos su dirginančiais aplinkos garsais metodą - „tylias“ kavines, kur valgoma tik tylomis ir negirdėti net specialių indų ir stalo įrankių tarškėjimo.

************** Gamyklose, kur nuolat vyrauja didesnis nei 90 dB triukšmas, darbininkai privalo nešioti apsaugines ausines, kad nuslopintų neigiamą triukšmo poveikį.

Parengė Gražina Vasiliauskienė