Justinas Jankevičius: „Aš – Rokas Žilinskas“ (nuotraukos)

Ši jo TV3 laidoje „Humoro klubas" leptelėta frazė žaibo greičiu pasklido internete ir pelnė jaunajam komikui publikos simpatijas. Kas jis?

Justinas - vieno vyrams skirto žurnalo interneto svetainės redaktorius. Ką jis dar veikia, be darbo ir pasirodymų „Humoro klube", išpešti nepavyko.

„Šios temos nenorėčiau liesti, nes esu tinginys, todėl stengiuosi, kad žmonės nežinotų, ką dar veikiu, be pagrindinio savo darbo", - išsisuka.

Pokalbio metu Justinas šykšti asmeninio gyvenimo detalių, tačiau galima suprasti, kad veiklos jam niekada netrūko.

„Mokykloje mėgau būti dėmesio centre, vesdavau visokius renginius, buvau mokinių tarybos pirmininkas, aktyviai dalyvavau studentų atstovybės veikloje, Lietuvos liberalaus jaunimo valdyboje projektų vadovu netgi dirbau. Visą laiką buvau toks visuomenininkas", - pasakoja jis.

Dabar Justino aistra - vadinamieji „stand up" pasirodymai, kai komikas stovi scenoje ir savo monologais bando pralinksminti publiką. Šiuo komedijos žanru vaikinas domisi jau seniai, tačiau pats į sceną ryžosi lipti tik praėjusią vasarą.

„Kai atėjau dirbti į žurnalą, susipažinau su kolega, rubrikų redaktoriumi Martynu Snieganu. Kartą su juo kalbėjomės, ir aš užsiminiau, kad man patinka „stand up" komedijos žanras. Mes abu jaučiame antipatiją lietuviškam „apsirenk bobute ir rėk" humorui, todėl jis papasakojo, kad jau seniai nori pradėti Lietuvoje kokį nors judėjimą ir surengti „stand up" komedijos vakarą", - prisimena jis.

Vaikinai sugalvojo pasirodymą surengti viename sostinės jaunimo pamėgtų klubų, tačiau prieš tai dar turėjo galimybę patikrinti savo jėgas darbovietės surengto vakarėlio metu.

„Šventėme 50-ojo žurnalo numerio gimtadienį, vyko iškilmingas renginys, todėl aš, Martynas ir redaktorius Aidas Puklevičius nutarėme surengti „stand up" pasirodymą. Aš turėjau pasitikti svečius prie durų ir užduoti jiems šmaikščius klausimus. Visą tą laiką skaičiavau minutes iki pasirodymo ir drebėjau kaip..." - Justinas savo būseną iliustruoja vaizdingu posakiu, kurio nutariame verčiau necituoti, tačiau patikiname, kad ta būsena buvo tikrai nemaloni.

Pirmasis scenoje pasirodė redaktorius, o Justinas tuo metu kaupė drąsą degustuodamas stipriuosius gėrimus.„Aido humoras yra labai intelektualus. Jis - informacijos rijimo mašina. Per vieną dieną po 2 knygas perskaito, žodžiu, yra eruditas. Tai jis ir bandė savo erudiciją pademonstruoti. Žmonės paklausė, sako: „Ai, jis čia kažkaip protingai šneka, mes gi atėjome nemokamai pavalgyti", todėl pradėjo kalbėtis ir nebeklausė jo. Jis susinervino ir nulipo nuo scenos. Aš, žinodamas, kad pasirodysiu po jo, kaip gyvulys prisirijau ugninio vandens ir užlipau ant scenos", - debiutą prisimena jis.

Nors ir nerimavo, ar publika jį supras, pirmasis Justino pokštas pavyko. Po to skėlė antrą, trečią... Kas vyko paskui, Justinas nelabai prisimena, tačiau tikina, kad jam pavyko išlaikyti žiūrovų dėmesį ir juos prajuokinti.

Antrasis Justino ir jo kolegos Martyno pasirodymas vyko naktinio klubo salėje, kurioje telpa apie pusšimtį žmonių.„Susirinko tiek žmonių, kad net lubos kilnojosi. Iš pradžių manėme, kad pažįstami savo draugų prisikvietė, todėl pabandėme dar kartą pasirodyti didesnėje salėje. Ir vėl susirinko žmonių tiek, kad pradėjo alkūnėmis stumdytis. Teko keltis į didesnį klubą", - pasakoja jis.

Pradedantys komikai įkūrė susivienijimą „Du kavos" ir pradėjo rengti „stand up" komedijų vakarus „Tribūna".

„Tada atėjo Marijonas Mikutavičius ir sako: „Įdomus jūsų projektas, gal einame į televizorių?" Viskas įvyko žiauriai greitai. Pirmą kartą ant scenos užlipau vasarą, o vasarį mane jau rodė per televizorių ir penktokai gatvėje baksnojo pirštais", - kelio į televiziją istoriją pasakoja vaikinas.

Paklaustas apie pirmąjį savo pasirodymą televizijoje, Justas kreivai šypteli: „Blogai. Kai pirmą kartą pamačiau save per televizorių, sau buvau storas, bjaurus niekšas, kuris visiems aiškina, kaip gyventi. Dėl to savęs nemėgau. Esu labai savikritiškas, naujokas televizijoje, todėl visa laimė, kad man labai padeda tėtis, kuris yra baigęs aktorystės studijas, todėl turi šiokią tokią patirtį."

Pirmosios laidos metu visiems dalyviams koją kišo ne tik jaudulys, bet ir patirties stoka. Tačiau Justinas į „stand up" komedijos žanro Lietuvoje ateitį žvelgia optimistiškai.

„Mes esame diletantai ir to neslepiame. Tačiau turime daug idėjų, o profesionalumo įgysime dirbdami. Mes dar tik įsibėgėjame ir, neabejoju, ateityje bus 100 kartų geriau. Tik duokite mums šiek tiek laiko, ir viską padarysime žiauriai gerai", - žada jis.

„Žiūrėkite, kas nekasa griovių!" - pirmosios „Humoro klubo" laidos metu į savo buvusius mokytojos kreipėsi Justinas, tačiau labiausiai jį išgarsino buvusio žinių vedėjo, dabar politiko Roko Žilinsko parodija.

„Ji turi labai ilgą istoriją. Kartą su draugu žaidėme krepšinį, o mano smegenys dažnai taip veikia, kad prisigalvoju visokių kvailų dalykų. Kažkaip sugalvojau, kad būtų labai gražus lietuviškas posakis „Nep... piktos meškos" (atsiprašome skaitytojų už cenzūrą, tačiau esame įsitikinę, kas Justino gerbėjai šį posakį ir taip žino, o visiems kitiems nenorime suteikti pagrindo plėšyti žurnalo lapus. - Red.).

Jis labai logiškas, nes yra susijęs su Lietuvos istorija - visuose žemėlapiuose mūsų šalis buvo vaizduojama kaip meška todėl, kad niekas nežinojo, kas toje Lietuvoje dedasi", - istoriją pradeda jis.

Vieno savo pasirodymo metu pristatęs pokštą apie mešką, Justas gavo pažįstamo patarimą, kaip galėtų jį patobulinti. Vėliau paaiškėjo, kad „patobulinimas" labai panašus į vieną anekdotą, o kadangi prisiekusiam „stand up" komikui pasakoti anekdotus toks pat „nelygis" kaip operos solistui dainuoti popsą, Justinui vėl teko sukti galvą, kaip jį pakeisti.

„Nenorėjau atsisakyti meškos, nes ji man juokinga, todėl sėdėjau ir galvojau, kaip viską perdaryti. Kaip tik tuo metu per televizorių R.Žilinskas sakė: „Bet todėl, kad aš esu Rokas Žilinskas." Pagalvojau, kad jis labai mėgsta savo vardą, ir pabandžiau kelis kartus pakartoti: „Aš - Rokas Žilinskas", - vėl nutaiso „rokišką" veido išraišką Justinas.

Naujosios frazės veiksmingumą jis nutarė patikrinti bendraudamas su draugais.

„Naujųjų metų vakarėlio metu jiems užsiminiau, kad „aš - Rokas Žilinskas". Draugai nusijuokė. Pradėjau toliau kalbėti kaip jis, jie vėl juokėsi. Taip sugalvojau R.Žilinską įkišti prie tos meškos. Pridėjau dar šį tą, o galiausiai išėjo taip, kad meška nuėjo į antrąjį planą, visi ją pamiršo ir liko tik R.Žilinskas", - baigia pasakojimą jis.

Justinui patinka mėgdžioti įvairius keistus žmonių akcentus, kalbėjimo manierą, todėl viena jo pokštų heroje tapo ir egzotiškoji atlikėja, laidos vedėja Berneen. Justinas maloniai nustebo, kad mergina dėl to nė kiek neįsižeidė, atvirkščiai, pagyrė už vykusį pokštą.

„Man ji atrodo labai miela mergina. Berneen tikriausiai turi patį keisčiausią akcentą Lietuvoje, tačiau šaunuolė, kad mokosi lietuvių kalbos", - sako jis.

Tačiau, Justino žiniomis, ne visiems patinka jo parodijos. Iš R.Žilinsko komikas jokių atsiliepimų ar pasipiktinimo nesulaukė, tačiau yra girdėjęs gandų, kad ne vienoje laidoje pašieptas stilistas Mantas Petruškevičius ketina kreiptis į teismą.

„Visi puikiai žino, kad būti tuo, iš kurio šaipomasi, geriau nei žmogumi, kuris neturi humoro jausmo. Todėl manau, kad iš R.Žilinsko neišgirsiu jokių atsiliepimų. O dėl M.Petruškevičiaus, jeigu jis iš tiesų sakė, kad kreipsis į teismą, tai, manau, yra tik vienas būdas atkreipti į save dėmesį: „Ei, žiūrėkite, aš dar egzistuoju!" - šypteli jis.

Jau tapo tradicija, kad kas kartą ant „Humoro klubo" scenos Justinas lipa pasipuošęs marškinėliais su vis kitu užrašu ir gėrimo stikline rankoje. Vaikinas neslepia - anksčiau joje būdavo laipsnių, tačiau gavęs mamos pastabą dabar prieš pasirodymus ir jų metu geria tik gaiviuosius gėrimus.

„Visą laiką nešuosi gėrimą, nes jis man padeda atsipalaiduoti. Bet vieną kartą mama man pasakė: „Nešiesi gėrimą, esi blogas žmogus, nebesinešk." Aš - geras sūnus, mamos klausau, todėl prieš pasirodymus nebegeriu, bet stiklinę su sultimis vis tiek nešuosi, toks mano įprotis", - paaiškina jis.

- Mano tėvai yra labai tolerantiški žmonės. Kodėl? Tėvo giminėje visi yra rezistentai - buvę partizanai, tremtiniai, emigrantai, bajorai, todėl proletariatas jų nemėgo. O iš mamos pusės visi buvo proletarai, žodžiu, tvarkingų komunistų šeima.

Todėl aš manau, jeigu jie būtų buvę netolerantiški žmonės, niekada nebūtų susituokę. Nors mano tėtis užkietėjęs liberalas, o mama - socialdemokratė, jie labai tolerantiški vienas kitam, o kartu ir man.

Iki šiol savo pasirodymuose šeimos narių Justinas per dantį netraukdavo, tačiau prasitaria, kad ateityje greičiausiai ateis ir jų eilė. Komikas tikina, kad neliečiamų temų neturi, todėl gali pasišaipyti iš bet ko: „Žmonės turėtų suprasti, kad visa tai yra humoras, todėl tikrai neverta įsižeisti.

Visada sveika iš savęs pasijuokti, nes tai padeda aiškiau matyti pasaulį aplink save ir nebūti tokiu egocentriku. Tie, su kuriais bendrauju, žino, kad jeigu iš jų ir pasijuoksiu, tai tikrai ne iš piktumo. Tiesiog dėl to, kad tai juokinga."

- Modestas Vaišnoras.