„Tikriausiai jo mylimoji..." - pasigirsdavo spėjimų, tačiau atsakymas kur kas paprastesnis: 23 metų Inga - Donato sesuo.
Donato keturių servetėlių teorija
Tarp Donato ir Ingos - vos dvejų metų skirtumas, tačiau iš pirmo žvilgsnio nuspėti, kad jie - brolis ir sesuo, ne taip paprasta. Jų net akys skirtingos: Donato - mėlynos, Ingos - rudos.
DONATAS: „Esame panašūs tik tiek, kiek genetiškai paveldėjome iš tėvų. Bet kaip asmenybės esame visiškai skirtingi žmonės."
INGA: „Yra tokių situacijų, kai pagalvoju, kad aš taip nedaryčiau ar nepasakyčiau. O kartais pagalvoju: „Na, ir aš taip elgčiausi." Tiek aš, tiek Donatas esame labai užsispyrę - tas mūsų nuolatinis noras veikti, siekti, daryti..."- Kuris esate mamos, o kuris tėčio vaikas?
INGA: „Negalėčiau savęs nei vienam, nei kitam priskirti. Nesu nei prie vieno, nei prie kito labiau prisirišusi. Su tėčiu bendrauju vienomis temomis, su mama - kitomis."Donatas turi savo versiją. Kad ją paaiškintų suprantamiau, savo žodžius iliustruoja plėšydamas servetėlę. Inga tramdydama juoką reziumuoja: „Čia Montvydo servetėlių teorija!"
DONATAS: „Mūsų šeimoje tėvai atlieka skirtingas funkcijas: tėtis visada yra jėga, palaikymas, įkvėpimas, o mama - šiluma. Abu labai svarbūs. O kuris į kurį panašesnis? Padaliname servetėlę į keturias dalis. Dvi iš jų atitenka mamai, dvi - tėčiui. Po vieną iš mamos ir iš tėčio pasiėmė Inga, o likusias dvi - aš."
INGA: „Iš mamos mes paveldėjome užsispyrimą ir kruopštumą. O iš tėčio - emocijas, šarmą, charizmą."
Į sceną - paskui sesę
Montvydų šeimoje - du vaikai, todėl ir tėvų dėmesys nuo pat mažens buvo dalinamas po lygiai: abu ir diržo, ir saldainių gaudavo vienodai. Todėl nenuostabu, kad kai vos sulaukusią 5-erių Ingą tėvai nuvedė į moderniųjų šokių būrelį, į sceną ėmė veržtis ir jaunėlis brolis.
Donatas: „Kai ji pradėjo šokti, buvau dar visai mažas, bet tėvai mane visada vesdavosi kartu pasižiūrėti. Jau tada žiūrėdavau į sesę ir galvodavau, kaip norėčiau būti scenoje, sulaukti aplodismentų... Mačiau, kiek džiaugsmo scena suteikia sesei, to paties reikėjo ir man.
"Neilgai trukus 6-erių sulaukęs Donatas ir pats paragavo, ką reiškia profesionalioji scena. Kartu su darželio auklėtoja paruošęs dainą, jis dalyvavo „Dainų dainelės" konkurse ir tapo laureatu.
„Tais laikais atsidurti televizijoje buvo labai reikšmingas įvykis. Mane pakalbino, parašė straipsnį laikraštyje, todėl darželyje tapau garsus. Sesė tuo metu jau buvo pirmokė. Jos klasės draugai mane ant rankų nešiojo. Jaučiausi labai patenkintas savimi", - juokiasi darželio laikus prisiminęs Donatas.
Nesivaržo, kuris geresnisKad būtų scenoje, brolis ir sesuo turėjo iš peties paplušėti.„Nieko nesame gavę ant padėkliuko, niekada tėvai mūsų niekur neprakišdavo. Nuo pat vaikystės supratome, kad ką patys pasieksime, tą ir turėsime", - sako Inga.
Mergina šokiams atidavė net 18 metų. Tuo tarpu Donatas krimto mokslus Balio Dvariono muzikos mokykloje.
Inga: „Mes niekada nekonkuravome, kuris iš mūsų bus geresnis. Aš buvau įsigilinusi į savo sritį, šokau, man tai buvo įdomu, daug dirbau, ruošdavausi pasirodymams. Jis dainavo. Stengdavomės nueiti į vienas kito pasirodymus, bet nesikišdavome į vienas kito reikalus ir nepavydėdavome.
Kaip būdamas mažas Donatas žvelgdavo į mane scenoje, taip aš dabar žvelgiu į jį. Jis ant scenos, o aš jau ne... Užėmiau stebėtojo, žiūrovo poziciją. Kai stebiu jo pasirodymus, visada apima nostalgija. Ypač kai pamatau šokančius žmones."
Kritikuoja atsargiai
Sesuo ne tik akylai stebi brolio pasirodymus, bet ir nebijo išsakyti jam savo nuomonės ir kritikos. Kaip tai daryti, kad neįžeistų Donato, ji žino kur kas geriau nei kiti.
INGA: „Pakritikuoju, tačiau labai atsargiai, nes žinau, kaip sunkiai jis tą kritiką priima. Bandau atrasti būdus, kaip ją išsakyti."
DONATAS: „Ne, taip nėra. Aš esu labai savikritiškas. Todėl pirmiausia aš pats save jau būnu sukritikavęs. O kai tai dar išgirstu iš kitų, manyje pučiasi burbulas, kuris gali sprogti. Bet jau geriau taip priimti kritiką nei jos visai neišgirsti. Mano mintyse ji lieka, kol apmąstau ir priimu kokį nors sprendimą.
Nesu agresyvus, bet kai žmogus sukritikuoja neargumentuodamas savo žodžių, labai pykstu. Todėl mano šeimoje kritikos procesas vyksta labai atsargiai."
INGA: „Jei nori jį pakritikuoti, visada turi labai gerai susidėlioti argumentus. Aš puikiai tai suprantu, nes ir mane tai labiausiai nervindavo."
DONATAS: „Ir dar - kaip atskirti kritiką nuo nenuoširdžių žmonių šnekų? Svetimų žmonių kritiką aš priimu, bet ji manyje neužsilieka. Pasitikiu tik savo šeima."- Inga, ar nesunku brolį vertinti objektyviai?
INGA: „Į tai, ką jis daro ant scenos, stengiuosi žiūrėti objektyviai, pamiršdama, kad jis mano brolis. Žinoma, žmonės, kurie mane mato per Donato pasirodymus, gali suprasti, kad jis man labai artimas. Iš to streso galiu net apsiverkti, bet vėliau labai objektyviai kritikuoti.
Taip nėra, kad jis mano brolis, todėl pats geriausias. Prie kitų stengiuosi nekomentuoti jo pasirodymų ir neakcentuoti, kad tai mano brolis. Kas suveda galus, tas tik ir žino."
Sieja stiprus ryšys
Stebint Ingos ir Donato bendravimą nesunku pastebėti, kad juos sieja labai stiprus ryšys. Fotosesijos metu jaunėlis brolis nė akimirkai nepaliko sesers užnugaryje, o prireikus padėdavo atsistoti nuo žemės. Akivaizdu, kad augdamas su vyresne seserimi vaikinas išmoko, kaip reikia elgtis su merginomis.
DONATAS: „Aš asmeniškai nejausdavau mūsų amžiaus skirtumo. Darželyje niekada nepešiodavau merginoms už kasų ir niekada neužgauliodavau mokykloje. Visada jaučiau pagarbą moterų giminei. Gal su sese ir būdavo pykčių, kivirčų, bet kaip ir pas visus, o to priežastis tikrai nebuvo ta, kad aš esu mažas, o ji - didelė."
INGA: „O man labai jautėsi mūsų amžiaus skirtumas. Atrodė, kad jis mažas, o aš jau didelė. Taip pat suveikdavo mūsų abiejų principai. Kai mes abu tokie užsispyrę, tai pykčių ne visada pavykdavo išvengti. Dabar taip nebėra."
Dabar brolis ir sesuo nevengia vienas kito draugijos, tačiau per daug įkyriai nesekioja vienas kitam iš paskos.
Inga: „Kartais leidžiame laisvalaikį kartu, nevengiame bendros draugijos, neretai pakviečiu prisijungti. Mano draugai visada jį palaiko, ateina kartu su manimi į studiją, koncertus, kuriuose jis dalyvauja. Džiugu matyti, kad jis puikiai sutaria su mano draugais ir draugėmis, kurios jam tikrai negaili dėmesio."
Donatas: „Nevengiame pasilinksminti kartu, tačiau turime savus draugus, su kuriais ir praleidžiame daugiausia laiko. Nieko neslepiu nuo sesės, nepasikeičiu būdamas su draugais, namuose ar scenoje. Visada esu toks pats, neturiu ko slėpti."