- Koks iš tiesų buvo jūsų ir organizatorių susitarimas dėl atlygio? - paklausiau 23 metų A.Vedrickaitės.
- Į projektą patekau paskutinę dieną - sutikome dalyvauti net nematę sutarčių, tiesiog puolėme rengti dainas, nes kitą dieną vyko filmavimas. Žodžiu, sutarėme vienokią sumą, o gavau kitokią.
Pasipylė komentarai, esą Augustė nežino, kad reikia mokėti mokesčius: aš tai žinau, bet iki šiol visi man sakydavo gryną sumą, kurią gausiu į rankas.
Kai paklausiau, kodėl suma kitokia, man lyg niekur nieko atsakė, kad taip susitarėme. Nežinau, ar čia jų strategijos, ar tiesiog nusispjovimas ant žmonių ir galvojimas, kad visada bus šokama pagal jų dūdelę. Man tie pinigai nėra taip svarbu, bet buvo nesmagu.
- Nesusiklostę santykiai su Vygantu taip pat perpildė kantrybės taurę?
- Tai žmogus, su kuriuo nebedainuočiau duetu. Nemaniau, kad turėsiu skirti tiek laiko mokydama jį dainuoti. Man tai kainavo ir laiko, ir nervų. Kai atsisėdusi turiu dvi valandas mokyti vienos dainos - labai sunku. Ir dar tie konfliktai...
- Kas iš tiesų įvyko tą dieną, kai komisija vietoj jūsų poros pasirodymo pamatė seniau nufilmuotą dainos įrašą?
- Dėjau visas pastangas, kad tik jis pataikytų į melodiją, o Vygantas ėmė išsidirbinėti. Nuleidau rankas. Jis ėmė šūkalioti, keisti dainos žodžius: pasakiau, kad repeticiją baigiau, ir nulipau nuo scenos.
Nuėjau pas stilistą pasimatuoti drabužių, tada į kambarį įsibrovė jis ir visaip mane išvadino, ėmė rėkti. Tada išėjau iš projekto, ir man tarsi akmuo nuo širdies nukrito - daug kartų grįždavau namo, ir draugas stebėdavosi, kodėl aš tokia nelaiminga.