Plaukai ne tik parodo mūsų prigimtį, bet ir atskleidžia mūsų saviraišką,
gyvenimo stilių, kartais - net mūsų jausmus. Jie nebe daugiausia turi
įtakos mūsų išvaizdai.
Sugarbanoti ar supinti, meniškai sukelti į viršų ar berniukiškai trumpi
- visose epochose ir kultūrose plaukai skleidė magišką žavesį.
Nenuostabu, kad kai kuriuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Indijoje
ar Jamaikoje, jiems priskiriama mitinė reikšmė - plaukai laikomi
vaisingumo, jaunystės ir stiprybės simboliu. Iš jų sklindanti magija
garbinama, keikiama ar panaudojama įvairioms religinėms ceremonijoms,
kurių žiauriausia mums atrodo visiškas plaukų paaukojimas.
Kai kur - pavyzdžiui, Afrikoje ar Indonezijos Sulavesio saloje -
plaukai net laikomi sielos buveine, o vaikams, kuriems trumpai nukerpami
plaukai, visada paliekama sruoga ant galvos.
Plaukai lengviausia pakeist, todėl žmonės visame pasaulyje stengiasi
pasinaudoti šia jų savybe.
Kas iš tikrųjų yra mūsų plaukai? Jie, kaip ir nagai, sudaryti iš
keratino, tai yra - iš negyvų ląstelių. Vidutiniškai ant žmogaus
galvos jų būna apie 120 tūkst. Per mėnesį plaukai paauga maždaug vieną
centimetrą. Už šiandien mus puošiančius plaukus turime būti dėkingi
tolimiems savo protėviams, iš kurių gavome juos kaip paveldą.
Kad nesušaltų, protėviai ant viso kūno turėjo tankų plaukų drabužį.
Vėliau plaukai išliko ant galvos.
Jie labai daug pasako apie savininką. Ir šiandien plaukai sudaro
žmogaus žavesio pagrindą. Pirmajam įspūdžiui susidaryti jie turi
lemiamos įtakos. 70 procentų tarptautinėje apklausoje dalyvavusių vyrų
pripažino, kad plaukai - svarbus moterų vertinimo kriterijus. Tą patį
teigusių moterų procentas buvo dar didesnis. Kitos apklausos
rezultatas: žvilgantys ir išpuoselėti plaukai atrodo patraukliai ir
seksualiai. Nesveiki, išdrikę plaukai gadina žmogaus įvaizdį. Jis
sudaro vargšo, nepatenkinto ir net menko intelekto žmogaus įspūdį.
Tačiau kartais, nepaisant visų pastangų, šukuosena niekaip nepavyksta:
plaukai neklusniai styro į visas puses ar lieka bejėgiškai nukarę. Ką
amerikiečiai vadina „blogų plaukų diena“ („Bad Hair Day“), žinome visos.
Matyt, yra paslaptingas ryšys: kai jaučiamės prastai, plaukai irgi
sudirgsta. Tada mes įnirtingai stengiamės šukomis ar garbanojimo
žnyplėmis padaryti iš jų ką įmanoma. Nes blogai krintantys plaukai gali
visai sugadinti mūsų nuotaiką - tai patvirtino psichologė Marianne
LaFrance iš Yale'io universiteto, atlikusi tyrimus.
Tokiomis dienomis dauguma žmonių jaučiasi nedarbingi, jų bendravimas su
kitais būna suvaržytas. Tačiau vos reikalai pagerėja, iškart suspindi
ir atsigauna mūsų plaukai. Tada lengvai sekasi juos tinkamai sušukuoti,
kad galėtume pademonstruoti aplinkiniams palankų savo įvaizdį.
Plaukai yra ir mūsų saviraiškos priemonė. Ir ne tik pas mus, bet ir
visame pasaulyje. Net tuose regionuose, kur kadaise viešpatavo
griežtos, kultūros nulemtos šukuosenų normos kaip Afrikoje, kur moterys
turėjo nešioti plaukus, supintus į kasytes arba visai paslėptus, žmonės
jau turi vis didesnę galimybę patys nuspręsti, ką daryti su savo galva.
O mes savo šukuosenomis galime susikurti tam tikrą įvaizdį ir išreikšti
savo charakterį, pažiūras. Pavyzdžiui, kad vaikomės madų, norime
maištauti arba esame glaudžiai susiję su gamta.
Kaip mums pavyksta plaukais pateikti tiek daug informacijos apie save?
Galima pasiremti apklausomis: moterys, kurių plaukai trumpi, Europoje
laikomos inteligentiškomis ir pasitikinčiomis savimi. Blondinės
susikūrė paikų ir jaunatviškų, garbanės - svajingų ir nepatikimų
įvaizdį.
Tobulai šukuosenai sukurti žmonija per amžius visose šalyse išrado
daugybę įvairiausių priemonių. Visur ištisos pramonės šakos kuria vis
naujus plaukų priežiūros produktus, dažus, papuošalus, aksesuarus.
Ypač su savo plaukais eksperimentuoti mėgsta jaunos moterys. Joms tai
- svarbi terpė ieškant savo tapatybės. Vėliau gyvenimo lūžiai,
pavyzdžiui, išsiskyrimas su mylimuoju, paskatina pakeisti savo tipą -
dažnai tai būna naujo gyvenimo, naujos pradžios ženklas sau ir kitiems.
Tačiau bėgant metams, anot psichologų, eksperimentų su savo išvaizda
mažėja. Tada moterys jau būna suradusios save, savo įvaizdį, kurį
stengiasi dar labiau pabrėžti.
* Indija: plaukai turi būti natūralūs
Indijos moterys pasirinkdamos šukuosenas siekia natūralumo ir
paprastumo. Ilgi, tankūs plaukai dažniausiai būna lygiai sušukuoti.
Pagal ajurvedos tradicijas indės tepa plaukus aliejais, kad paskatintų
jų augimą ir atitolintų žilimą.
* Azija: žvilgesys išreiškia moteriškumą
Azijos kultūros ilgus plaukus vertina kaip jaunystės ir moteriškumo
ženklą. Šiuolaikinės kinės savo individualumą pabrėžia asimetriškomis
šukuosenomis ir madingomis spalvomis. Geišos supina plaukus ir suriša
kaip turbaną.
* Afrika: šukuosena kaip statuso simbolis
Miestuose Afrikos moterys vis labiau eksperimentuoja su plaukais ir
atskleidžia savo skonį. Daug kas garbanotus plaukus nešioja palaidus.
Daugelyje genčių, ypač provincijos regionuose, plaukai vis dar laikomi
vaisingumo simboliu. Į kasas supinti plaukai rodo moters socialinę
padėtį.
* Europa: plaukų stilius atskleidžia gyvenimo stilių
Europoje šukuosenos dažniausiai būna gyvenimo stiliaus išraiška. Vis
dėlto yra šiokių tokių nacionalinių skirtumų: italės mėgsta
ekstravagantiškas, džiovintuvu sušukuotų plaukų šukuosenas. Skandinavės
savo šviesius plaukus nešioja ilgus ir palaidus. Britės bene labiausiai
linkusios išbandyti naujausias madingas šukuosenas.
Parengė Gražina Vasiliauskienė