Bendrovės „Romasta“ vadovui ir savininkui 52 metų R.Pavasariui šis svetimkūnis gerokai apkartino gyvenimą.
Vos tik vyras peršąla ar patenka į skersvėjį, atsinaujina sinusitas, tampa sunku kvėpuoti.
Lipant laiptais, smarkiau kaukštelėjus kulnais į grindis, ima gelti ir dantis.
Dar blogiau kaunietis jaučiasi, kai diegliai įsimeta į galvą. Rodos, ją kažkas skelia perpus – skausmas nuo viršutinio žandikaulio plinta už ausų iki pakaušio.
Prieš keletą metų R.Pavasariui buvo atlikta operacija – paplatinta sinuso anga. Tačiau po to niekas nepasikeitė.
Kai sinusitas paūmėja, verslininkas neišsiverčia be įvairiausių lašų ir antibiotikų.
Tačiau šios priemonės padeda tik trumpam.
Dažnas nosies skalavimas jūros vandeniu taip pažeidė gleivinę, kad šnirpščiant pasipila kraujo.
Tik atlikus kompiuterinį nosies ertmių tomografijos tyrimą paaiškėjo daugelį metų R.Pavasarį kamuojančios slogos priežastis.
Vieno sinuso ertmėje buvo pastebėtas svetimkūnis, dirginantis gleivinę.
Atvėrus danties šaknį buvo aptikta nulūžusi stomatologinė adata. Ją pašalinus verslininko savijauta šiek tiek pagerėjo, bet tai nebepadėjo atsikratyti sinusito.
Gydytojai patarė verslininkui išrauti viršutiniame žandikaulyje esantį penktąjį ir ketvirtąjį dantis, nes jų šaknys pažeistos. Tačiau vyras nenori prarasti dantų – tada tektų juos implantuoti.
„Atsidūriau tarp dviejų girnapusių – dantų gydytojai tikina, kad jie nekalti, o nosies ligų specialistai aiškina – sinusito neišsigydysiu tol, kol nesusitvarkysiu dantų“, – skundėsi kaunietis.
Kai R.Pavasariui būna labai prastai, jis vyksta į ligoninę, kur jam praplaunamos sinusų ertmės. Tada savijauta pagerėja.
Rytų medicina besidomintis verslininkas ieško ir netradicinių sinusito gydymo būdų.
Po darbo žiūrėdamas televizorių, R.Pavasaris negaišta veltui laiko.
Kad atslūgtų sloga ir sumažėtų galvos skausmas, jis daro specialius burnos ertmei skirtus jogos pratimus.
Įpylęs į stiklinę vandens, juo vilgo liežuvį ir stengiasi nuryti susidariusias seiles.
Per gerą valandą stiklinė ištuštėja. Toks sinusito gydymo būdas skatina greitesnį gleivių nutekėjimą, todėl apsivalo ertmių gleivinė.
Sveiko žmogaus sinusuose per parą pasigamina apie 1-1,5 litro išskyrų. Per angas jos nuteka į nosiaryklę, iš ten – į skrandį.
Ėmus sloguoti, paburksta gleivinė, susiaurėja angų spindis, todėl dalis gleivių negali pasišalinti ir kaupiasi ertmėse.
Taip susidaro palanki terpė bakterijoms daugintis, prastėja ligonio savijauta.
Dėl sinusito žmogus gali nejausti kvapų, skonio, jis dažnai krenkščia, balsas būna duslus, žemas. Neretai iš nosies sklinda blogas kvapas, nes išskyrose būna pūlių.
Norint sinusitui užbėgti už akių, labai svarbu, kad sloga netaptų lėtinė.
Yra skiriami įvairūs lašai, sutraukiantys nosies gleivinę. Jų įpurškus, būna lengviau išpūsti gleives. Yra taip pat tablečių ir kapsulių, kurių veikliosios medžiagos patenka į kraują, nukeliauja į nosies kraujagysles ir sutraukia gleivinę.
Slogai gydyti tinka ir augalinės kilmės preparatai, skystinantys išskyras bei skatinantys nosies gleivinės plaukelių judėjimą, todėl gleivės lengviau išsivalo.
Savijauta pagerėja ir nuo jūros vandens – juo plaunant nosies ertmes, sumažėja bakterijų.
Sloguojant galima pakvėpuoti garais, į kuriuos įlašinama eukaliptų ar mentolio aliejaus. Tai sutraukia nosies gleivinę ir ją dezinfekuoja.
* * *
Dėl negydomos ligos – sunkios komplikacijos
Darius Rauba, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėjas
„Ilgai negydoma sloga gali pridaryti daug rūpesčių. Jei ūmi sloga kamuoja daugiau kaip dešimt dienų, skauda kaktą, nosį, pasilenkus ima tvinkčioti skruostikauliuose ar akiduobėse, galima įtarti sinusitą.
Būtina kreiptis į gydytoją, nes gali išsivystyti pūlingas galvos smegenų dangalų uždegimas meningitas ar kitos pavojingos komplikacijos.
Lėtinis sinusitas – dažna liga: juo bent kartą per metus suserga 12 žmonių iš 100. Šią ligą neretai lemia anatominiai pakitimai, pavyzdžiui, iškrypusi nosies pertvara.
Nosies ertmių anatominę struktūrą padeda įvertinti kompiuterinė tomograma. Šis tyrimas taip pat padeda nustatyti, kiek yra išplitęs lėtinis uždegimas, kokia turi būti operacijos apimtis.
Neretai ligoniui pakanka atlikti endoskopinę operaciją – paplatinti sinusų angas. Po šios minimalios procedūros pacientas jau kitą parą gali būti išleistas į namus.
Jeigu nosies landose yra daug polipų, operacija būna sudėtingesnė.
Lėtinis sinusitas gali išsivysti ir blogai išgydžius dantis, esančius viršutiniame žandikaulyje.
Plomboms naudojamos medžiagos iš danties kanalo gali patekti į sinuso ertmę ir sukietėti. Kol svetimkūnis nebus pašalintas, tol žmogų kamuos sinusitas.
Šios ligos neįmanoma išgydyti ir tada, kai prie danties šaknies yra pūlinys.
Šiemet klinikose pritaikėme naujovę – operuodami ligonį dėl lėtinio sinusito ar šalindami įvairius auglius, pradėjome taikyti kompiuterinės navigacijos sistemą.
Specialūs jutikliai chirurgui padeda pamatyti, kuri vieta nosies ertmėje yra operuojama. Tokios operacijos būna tikslesnės, saugesnės, mažėja ir komplikacijų tikimybė.“