Namuose valgio negaminu!

„Tai jo problema. Norėdamas ją išspręsti, tegul pasiima savo moterį už rankos ir eina su ja į restoraną. Arba tegul ką nors namuose paruošia pats!“ - šypsosi tik ypatingais atvejais valgį namuose gaminanti viena mūsų pašnekovių. Gaminti namuose, pasak jos, būtina tik tada, jei yra mažų vaikų. Jeigu jie - jau suaugę, varginančio proceso galima kuo puikiausiai išvengti.

***

Kava, ką tik išspaustos vaisių sultys ir laikraštis... Taip atrodo žinomos vilniečių poros, restorano „Ida Basar“ savininkų Henritos ir Vaclovo Kontrauskų pusryčiai. Turėdami galimybę keliskart per dieną valgyti gurmanišką maistą, nuo pusryčių stalo juodu pakyla pusalkaniai. „Turime tokį įprotį - niekada nepusryčiauti. Atsikeliame, išsiverdame kavos, neskubėdami perskaitome laikraščius ir važiuojame į darbą“, - pasakoja H.Kontrauskienė.

Ar reikia sakyti, kad pusryčių moteris negamina? Ir ne tik pusryčių. „Paprastomis dienomis namuose nieko negaminu! Tik kartais savaitgaliais“, - moterišką paslaptį atskleidžia žinoma verslininkė.

Namuose verda tik kavą, kurią ypač mėgsta. „Išgirdę, kiek jos išgeriu per dieną, dietologai išgrius iš kojų, - juokiasi ji. - Visada renkuosi dvigubą espreso. Pusryčiams - du puodelius. Atvažiavusi į restoraną, tikrindama, ar gerą kavą merginos paruošė, - dar vieną puodelį išgeriu. Užsukus į biurą, administratorė vėl išverda kavos... Žodžiu, apie dešimt puodelių per dieną tikrai išgeriu“.

Režimas pasikeičia tik tada, kai moteris su vyru išvažiuoja atostogauti ir apsistoja viešbutyje ar svečių namuose, kur pusryčiai „privalomi“. Grožėdamiesi nuostabiais vaizdais mielai išgeria stiklinę šviežių sulčių, suvalgo vaisių.

Lietuvoje pietus sutuoktiniai valgo darbe, dažniausiai - nuosavame restorane. „Nesu vegetarė, bet jei galiu rinktis, mėsos nesirenku. Patinka salotos, jūrų gėrybės, pieno produktai“, - maitinimosi prioritetus išvardija H.Kontrauskienė. Pietų niekada nevalgo iš kelių patiekalų. Arba tik sriubą, arba tik karštą patiekalą.

Net jei sutuoktiniai sumanytų pietauti namuose, neturėtų tokios galimybės - yra pernelyg užimti. Be to, koks skirtumas - ar Henrita pietus gamins namie, ar paprašys tai padaryti savo virėjų? Vakarienei ji linkusi valgyti lengvą maistą - salotų ir labai daug vaisių. Užtat virtuvėje visada yra ne tik lietuviškų ekologiškų obuolių, išaugintų šeimos sodyboje, bet ir egzotiškų vaisių, taip pat daržovių.

Galbūt negaminant namuose lengviau laikytis dietų? „Nesakau, kad jų nesilaikau, bet turiu savą svorio metimo taktiką. Jeigu nusprendžiu, kad reikia atsikratyti dešimties kilogramų, per du mėnesius labai sėkmingai tai padarau. Bet valios tam reikia. Jeigu moteris neturi valios, jai niekas nepadės“, - įsitikinusi verslininkė.

Užuot sukinėjusis virtuvėje, ji mieliau keliauja, su vyru žaidžia golfą. „Mes ne tik golfą žaidžiame, bet ir kartu žvejojame. Beje, pagauname labai „rimtų“ žuvų“, - savo nesenkančios energijos paslaptį atskleidžia moteris.

***

„Namuose gaminu labai retai, bet jeigu tai darau - labai skaniai, gurmaniškai“, - didžiuojasi žinoma kirpėja ir stilistė, sutikusi rūpintis Lietuvos atstovo Eurovizijoje Sasha Sono įvaizdžiu Lina Žvirblytė. Dar priduria, kad jai labai patinka sukinėtis virtuvėje, tik dėl intensyvaus gyvenimo būdo tai daranti labai retai. Beje, retai, pasak jos, vadinasi, labai gerai, nes gaminant kasdien šis procesas greitai pabosta ir net geriausių patiekalų skoniai nublanksta. Kaip tik todėl Lina pritaria pasakymui, kad vyrai - geresni virėjai nei moterys. „Retai gamindami jie tai daro su didesniu entuziazmu“, - įsitikinusi ji.

Vis dėlto draugai, kuriuos Lina retkarčiais pavaišina su meile ir fantazija savo gamintu valgiu, jos sugebėjimais dar nenusivylė. Deja, tos laimės valandėlės - retos. Dažniausiai darbuose paskendusi moteris apie valgio gaminimą neturi kada ir pagalvoti. „Rankinėje - kriaušė, obuolys, jogurto indelis - tai visas dienos maistas. Kartais jogurtą parsinešu namo nesuvalgytą“, - apgailestauja nuo ryto iki nakties viename sostinės grožio salonų plušanti stilistė.

Grįžusią namo gelbėja pusgaminiai. Pasistiprinusi jais prieš miegą suvalgo tik vaisių ir daržovių. Dažnai yra kviečiama į vakarėlius ir susitikimus, kur būna salotų, užkandžių, ir to jai pakanka.

Taip gyventi ir maitintis L.Žvirblytė įpratusi. „Jeigu sočiai pavalgyčiau vakare, neužmigčiau, o po sočių pietų darbe reikėtų mažiausiai valandos ar dviejų pertraukos ar vos ne pogulio“, - pajuokauja ji. Kadangi negali sau to leisti - dirba be pertraukos, skrandis įprato ir nelabai maisto beprašo. „Savaitgalį galiu nuvažiuoti pas mamą ir pasimėgauti skaniu, šiltu naminiu maistu, kurį visi dieviname“, - energijos šaltinio neslepia L.Žvirblytė.

Netiki, kad į vyro širdį galima patekti tik per skrandį. Jei vyras myli, tai ne dėl barščių. O pagaminti visi ką nors moka - ir vyrai, ir moterys.

L.Žvirblytė nesmerkia moterų, kurios namuose negamina. „Moterį šiandien galima įsivaizduoti visokią - ir šokinėjančią apie namiškius, ir to nedarančią. Visuomenėje išnyksta mąstymas, kad šeima gyvena taip ir ne kitaip. Aš - už tradicinę šeimą: vyrą, moterį, vaikus, bet nemanau, kad blogai, jei namuose gamina vyras. Arba, jeigu leidžia galimybės, samdoma namų šeimininkė. Tokie dalykai sparčiai populiarėja. Taip žmonės taupo. Juk taupyti galima ne tik pinigus, bet ir laiką, kuris - vėlgi - pinigai. Jeigu moteris gamina - valio, jeigu ne - vadinasi, toks jos pasirinkimas“, - įsitikinusi prie viryklės save sunkiai įsivaizduojanti Lina.

Bet greitai suabejoja: „Nors ką gali žinot - jeigu ištisai namie sėdėčiau, gal ir pradėčiau gaminti? Galbūt ateis diena, kai pasakysiu: „O, kaip gera - galiu pabūti namų šeimininkė! O gal bus taip, kad pasakysiu: „Valgio gaminimas - ne man“.

Kalbino Snieguolė Dovidavičienė