Mokslai – svarbiausia
Į susitikimą Gytis atskubėjo tiesiai iš universiteto. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ketvirtakursio laukia nelengvas pavasaris.
– Ruošiesi bakalauro darbo gynimui?
– Bandysiu įveikti šį gyvenimo laiptelį.
– Svarbus jis tau?
– Taip. Šiuo metu jis man yra pagrindinis. Norisi užbaigti šiemet su tais mokslais.
– Patinka studijos ar rinkaisi jas vien tam, kad užsidėtum pliusiuką, jog baigei universitetą?
– Studijuoju vadybą. Iš tikrųjų per tuos metus nemažai žinių įgijau. Turiu pagrindą, žinių paketą, su kuriuo galiu kažką veikti. Nebūtinai būsiu vadybininkas. Tai žinios, kurios pravers gyvenime.
– Esi pareigingas studentas?
– Nepasakyčiau. Aš labiau gilinuosi į tuos dalykus, kurie man patinka. Negaliu sėdėti prie tų, kurie manęs netraukia, ir bandyti ką nors išspausti.
– Mokaisi visus metus ar, kaip daugelis studentų, paskutinėmis naktimis?
– Dažniausiai paskutinę naktį prieš egzaminą. Tada galima maksimaliai išbandyti savo galimybes.
– Ir plačios jos?
– Na, kaip matote, ketvirtame kurse jau esu. Pavargti tikrai tenka, nemanykite, kad viskas taip lengva.
– Kas mokosi, tam nelengva, bet kas moka „slysti“...
– Ir slysti kartais būna sunku per sausą paviršių.
– Garsi pavardė padeda?
– Ne. Pas mus universitete nėra pavardžių, tik kodai.
– Nesinaudoji ja?
– Nėra galimybių.
– O kur nors kitur, ne universitete?
– Kartais ir nesinaudojant ja gerai būna. Pasitaiko, kad parduotuvėje tėvą pažįsta, tai ir man nuolaidą padaro. Tai nėra blogai. Bet tikrai neateinu ir nesakau: „Aš – Vytauto sūnus. Padarykite man nuolaidą.“ Taip nebūna.
Vilioja pramogų verslas
– Ką veiksi pabaigęs mokslus?
– Dar neapsisprendžiau. Kol kas visokių planų yra.
– Gal suksi į televiziją?
– Negaliu nieko prognozuoti. Kol kas apie tai negalvoju.
– O ar kada pagalvojai, kad savo ateitį galėtum sieti su aktoryste?
– Ne. Buvo minčių ir dabar jų yra dirbti pramogų versle. Esu dirbęs renginių organizavimo agentūroje, susidūręs su tuo, todėl man įdomu.
– Ką teko daryti renginių organizavimo agentūroje?
– Pradėjau kaip ir visi – nuo dekoracijų tampymo ir pan. Paskui jau organizuodavome renginius su draugais.
– Sudėtingas darbas sugalvoti tai, kas žmonėms tiktų ir patiktų?
– Taip. Bet man įdomu. Traukia sukurti ką nors nauja.
Klauso tėvo patarimų
– Ar ilgai svarstei gavęs pasiūlymą su tėvu vesti laidą?
– Neilgai. Nes tokie pasiūlymai labai įdomūs ir norisi išbandyti. O gal atrasiu ką nors tokio: „O, čia mano!“ Nepabandęs niekada nesužinosiu. Reikia pabandyti.
– Tareisi su tėvu?
– Aišku, klausiau jo nuomonės. Sakė: „Gerai. Eik. Darome.“
– Kaip jauteisi per pirmąjį filmavimą?
– Jaučiausi taip, kaip jaučiasi nieko nežinantis žmogus. Bet gyveni ir tobulėji. Kamerų baimės nejaučiu. Tiesiog trūksta žinių, bet visko galima išmokti.
– Sunku dirbti su tėvu?
– Nėra sunku, bet tėvas vis tiek yra tėvas.
– Pamoko, duoda patarimų, pakritikuoja?
– Aišku, kad taip, nes jis yra šios srities profesionalas. Ne duoda patarimų, bet privalo juos duoti. Aš dar žalias šioje srityje.
– Priimi tėvo kritiką?
– Taip. Nes žinau, iš ko ją girdžiu ir kad jis blogų patarimų neduoda.
– Išvaizda jūs labai panašūs. O charakteriu? Ne paslaptis, kad tavo tėvui netrūksta ironijos, jis gali ir pašiepti, ir įgelti.
– Manau, kad panašūs.
– Merginų tai neatbaido? Gal bijo prieiti, užkalbinti...
– Nemanau. Su tokiomis, kurios bijo prieiti, aš ir nebendraučiau.
– Pradėjęs dirbti televizijoje pajutai žmonių dėmesį?
– Niekada į jį nekreipiau dėmesio.
Saugo savo paslaptis
– Ką veiki laisvalaikiu, kai nesimokai ir nesifilmuoji televizijoje?
– Turiu daug visokios veiklos. Šiuo metu įsirenginėju butą, tai užima nemažai laiko. Dar studijos, darbas. Tokia makalynė! Galų gale norisi ir sau šiek tiek laiko skirti, pailsėti. Šiaip mėgstu atsipalaiduoti geroje kompanijoje, išbėgti į miestą, klubą, išvažiuoti į sodybą.
– Esi iš tų, kuriuos vadina vakarėlių sielomis?
– Nežinau. Dar nė viena kompanija, kurioje buvau, nesiskundė.
– Tave sunku prakalbinti...
– Aš toks žmogus. Nelabai mėgstu bendrauti su žurnalistais. Jie visą laiką bando kažką ištempti, kažką prikišti, įgelti. Todėl kalbu labai paprastai – dviem sakiniais.
– Laidoje su tėvu stengiatės išpešti kitų paslaptis, o pats slapstaisi...
– O kodėl nesislapstyti? Kuo daugiau apie žmogų žinome, tuo jis mažiau įdomus. Noriu šį tą pasilikti ir sau. Kodėl turiu viską pasakoti?
– Nes įdomu, koks tu esi. Ne kiekvienas žmogus gali prieiti ir pabendrauti su tavimi.
– Kodėl negali? Aš niekada neatsisakau pabendrauti su žmonėmis. Kiekvienas gali prieiti ir pasikalbėsime.