Gyvenu pagal fengšui

„Prieš kelerius metus su vyru Janu labai domėjomės fengšui, iki šiol stengiamės laikytis pagrindinių jo taisyklių: namuose neturi būti kampuotų daiktų, kuo daugiau — aptakių formų. Langai ir durys neturi būti išdėstyti priešpriešiais, antraip skersvėjis ištrauks iš namų energiją. Namo ar buto centre negalima statyti viryklės, židinio, įrengti vonios ar tualeto“, — žinomus vis populiarėjančio rytietiško mąstymo principus dėsto sostinės restorano „Esse“ vadovė Veronika Nevoina. Ji priduria, kad prieš dešimt metų statydamasi namą prie Trakų jų dar nežinojo, bet jei statytųsi antrą namą, tikrai turėtų omenyje.

Įrengdama namą, o vėliau — naują butą, moteris kliovėsi nuojauta. „Vėliau fengšui patvirtino mano vidines nuostatas. Tai, ką mūsų seneliai ir tėvai gerai žinojo, mes su vyru iš jų perėmėme. Pavyzdžiui, kurioje namo pusėje turi būti durys, langai, virtuvė. Namuose turi būti daug gėlių — tada juose bus jauku“, — tvirtina V.Nevoina.

Poros miegamasis, kur reikia atgauti jėgas, įrengtas rytinėje namo pusėje. Pagal fengšui žmogų turi pažadinti tekanti saulė — tada visą dieną jam netrūks energijos. Negerai, jei gulėdamas lovoje save matai veidrodyje. „Anksčiau mūsų lova stovėjo tarp dvejų durų — balkono ir įėjimo, ir aš labai blogai miegodavau. Perstačius lovą į kitą vietą, miegu kur kas geriau“, — permainomis džiaugiasi V.Nevoina.

Dėl to, kad kliaujamės fengšui, nenutiks nieko bloga, tačiau, pasak pašnekovės, tai nėra panacėja nuo nesklandumų. Net jei į šią filosofiją pasinersi visa galva — pasistatysi namą pagal fengšui reikalavimus ir lauksi, kad gyvenimas pasikeis, — to nebus, kol nepakeisi savo požiūrio į gyvenimą. „Gyvenimą reikia keisti pamažu ir, svarbiausia, pats turi keistis“, — ne kartą įsitikino verslininkė.

Pasak jos, energija sklinda iš mūsų pačių. Jeigu jau patekai į nesėkmių ruožą — nieko nepadarysi, teks jį išgyventi. Svarbiausia — keisti mąstymą, įpročius. Fengšui padės tai padaryti.

Prieš porą metų verslininkės kvietimu šeimos sodyboje viešėjo fengšui filosofijos guru, Malaizijos fengšui akademijos narys Jap Cheng Hai. „Norėdama gauti jo patarimų, buvau nusiuntusi namo suplanavimą. Tačiau atvykęs jis negalėjo daug keisti, todėl patarė priešais namą įrengti bent mažytį fontanėlį ir jį apsodinti spygliuočiais. Įdomiausia, kad kaip tik toje vietoje man ir anksčiau norėjosi būti — ten niekada nepučia vėjas, visada jauku“, — sutapimais stebisi V.Nevoina.

Fengšui filosofijoje labai svarbūs skaičiai. V.Nevoinos mobiliojo telefono numeris susideda iš šešių aštuonetukų (klestėjimas), dviejų šešetukų (turtas) ir dvejeto (lengvumas). Kodėl pasirinkusi tokį numerį? „Patiko graži aštuonetukų ir šešetukų kombinacija, o vyras dar įkalbėjo prie jų pridėti dvejetuką, ir taip užprogramavo man lengvą gyvenimą“, — juokauja verslininkė.

Pagal fengšui spalva kuria mūsų nuotaiką ir būseną. Jei kuri nors nepatinka, patariama jos atsisakyti. Tokia spalva V.Nevoina vadina energiją sugeriančią juodą spalvą. Juodais drabužiais ji puošiasi tik ypatingais atvejais ir visada stengiasi ją paįvairinti kitos spalvos aksesuarais. Švelnios prigimties moteriai patinka žalia, violetinė. Ji nemėgsta geltonos, raudonos.

Paklausta, ar patinka seni antikvariniai daiktai, ryžtingai purto galvą: „Ne! Prie antikvarinių, senovinių daiktų nesu linkusi, prieš juos protestuoju. Juk nežinia, kokiuose namuose jie stovėjo ir kokią energiją — blogą ar gerą — sukaupė. Prieš kelerius metus, kai prireikė keisti butą, apžiūrėjome nemažai senos statybos namų, bet nė vienas man nepatiko. Juose tvyrantis nemalonus pelėsio kvapas mane atbaidė. Įsigijome butą naujame name. Nors jis neatrodo prabangiai, pasirinkimu esame labai patenkinti.“

„Kadangi su vyru Dariumi esame indiškos kultūros propaguotojai, labiau kliaujamės ne fengšui, o vastušastros filosofija — indų mokymu apie erdves, šventyklų, namų projektavimą, daiktų vietą namuose, jų paskirtį. Pasak vedų, fengšui išsirutuliojo iš vastušastros“, — pasakoja sostinės „Shanti“ centro vadovė Eglė Kauneckienė.

Namai — tai šeimos šventovė. Vieta, kur garbinamas Dievas. Šio, kaip ir kitų šios filosofijos principų, E.Kauneckienė stengiasi kiek galėdama laikytis. „Miegodami paisome, kad galva būtų pasukta į Rytus, nes tai labai svarbu. Beje, pagal vastušastrą, nemiegama ten, kur pastatyta dievybės skulptūra ar kabo paveikslas. Ten nusiraminama, susikaupiama, medituojama. Vieni šią patalpą vadina šventyklėle, kiti — ramybės kambariu“, — vastušastros tiesas atskleidžia E.Kauneckienė.

Namuose, pagal vastušastrą, neturi būti aštrių kampų, kuo daugiau — apvalių formų. Įrengdami naująjį ajurvedos centrą Kauneckai statė daug arkų, išlinkimų — norėjo, kad jie susijungtų į begalybės ratą, vengė stačių kampų, kuriuose energija strigtų. Nuo to priklauso mūsų savijauta, tarpusavio santykiai, verslo ir gyvenimo sėkmė. E.Kauneckienė džiaugiasi vietą ajurvedos centrui parinkusi ant vienos magiškiausių Vilniaus kalvų, kur cirkuliuoja lengva, švari energija. Žemumoje cirkuliuojanti energija — sunkesnė. Todėl gyvenant daugiaaukščiame name, pirmojo aukšto gyventojus slegia visų kitų aukštų energija.

Pasak E.Kauneckienės, labai svarbu namuose palaikyti idealią švarą. Kartais pasakome: „Kam valyti dulkes? Juk vis tiek namie retai būnu“. Pašnekovė tokiam požiūriui nepritaria: „Harmoningai, tvarkingai sudėlioti daiktai padeda susitvarkyti gyvenimą, o švara turi įtakos gerai savijautai. Anksčiau nebuvau tvarkinga, bet pradėjus domėtis vastušastra, atsirado natūralus poreikis tvarkytis, ir gyvenime atsirado daugiau tvarkos. Juk pradėjęs nuo mažiausio namų kampelio, susitvarkysi ir visą gyvenimą“.

Kaip tik todėl, jos teigimu, pavasarį pravartu atlikti pančakarmą — kūno ir sielos valymo procedūras. „Sulaukę pavasario turime atsinaujinti“, — primena švaraus ir dvasingo gyvenimo būdo propaguotoja.

E.Kauneckienė nėra fanatiška šios indų filosofijos garbintoja. Gyvena racionaliai, vadovaudamasi logika. „Viskas priklauso nuo požiūrio. Nuo to, kaip mąstome, — pozityviai ar negatyviai. Pradėk bijoti, prisiskaityk fengšui, vastušastros, majų, šumerų ar egiptiečių mokymų, pradėk jais vadovautis — ir prarasi savo gyvenimą“, — perspėja ji baigdama pokalbį.

Kalbino Snieguolė Dovidavičienė